1 Apžvalga
Keletą ateinančių metų euro zonos ekonomika turėtų toliau nuosekliai atsigauti, esant dideliam geopolitiniam ir politikos neapibrėžtumui. Nors 2024 m. ekonomika nedideliu tempu vėl augo, sprendžiant iš naujausių rodiklių, trumpuoju laikotarpiu augimas sulėtės, o vis dar nedidelis vartotojų pasitikėjimas ir didelis neapibrėžtumas greičiausiai sustiprins namų ūkiams paskatas taupyti. Nepaisant to, sąlygų ekonomikai augti vėl sparčiau yra. Ypač tikimasi, kad, esant stiprioms darbo rinkoms, atsigavimą skatins kylantis realusis darbo užmokestis ir užimtumas, o vartojimas tebebus vienas iš pagrindinių jį skatinančių veiksnių. Vidaus paklausą turėtų skatinti ir švelnėjančios finansavimo sąlygos, atitinkančios rinkos lūkesčius dėl būsimos palūkanų normų raidos. Nors neapibrėžtumas yra didelis, daroma prielaida, kad apskritai fiskalinė politika yra konsoliduojama. Vis dėlto priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) lėšomis augimas turėtų būti remiamas iki šios priemonės galiojimo pabaigos 2027 m. Remiantis pagrindinio scenarijaus prielaida, kad pagrindinių Europos prekybos partnerių prekybos politika nesikeis, numatoma, kad užsienio paklausa stiprės ir palaikys euro zonos eksportą. Dėl to prognozuojama, kad, nepaisant esamų konkurencingumo iššūkių, grynosios prekybos poveikis BVP augimui bus iš esmės neutralus. Nedarbo lygis turėtų mažėti toliau iki istoriškai žemo lygio. Nykstant tam tikriems cikliniams veiksniams, pastaruoju metu mažinusiems našumą, prognozių laikotarpiu našumas turėtų vėl pradėti sparčiau augti, nors struktūrinės problemos neišnyko. Apskritai, 2024 m. vidutinis metinis realiojo BVP augimas turėtų sudaryti 0,7 %, 2025 m. – 1,1 %, 2026 m. – 1,4 %, o 2027 m. sumažėti iki 1,3 %. Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, BVP augimo prognozė sumažinta daugiausia dėl patikslintų 2024 m. pirmojo pusmečio investicijų duomenų, lūkesčių dėl lėtesnio eksporto augimo 2025 m. ir šiek tiek mažesnio prognozuojamo vidaus paklausos augimo 2026 m.[1]
Numatoma, kad 2024 m. pabaigoje bendroji infliacija pagal SVKI padidės, o nuo 2025 m. antrojo ketvirčio sumažės ir svyruos ties ECB siekiamu 2 % infliacijos lygiu. Prognozių laikotarpio pradžioje laikiną infliacijos padidėjimą tikriausiai daugiausia lems energijos sudedamosios dalies bazės efektai. Remiantis prielaidomis dėl mažėjančių naftos ir dujų kainų, numatoma, kad energijos kainų kilimas išliks neigiamas iki 2025 m. antrojo pusmečio ir po to bus nedidelis, išskyrus padidėjimą 2027 m., kai bus pradėtos taikyti naujos klimato kaitos švelninimo priemonės. Prognozuojama, kad iki 2025 m. vidurio maisto produktų kainos kils, daugiausia dėl vėl pradėjusių didėti neperdirbtų maisto produktų kainų, o iki 2027 m. vėl sumažės iki vidutiniškai 2,2 %. 2025 m. pradžioje infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų sumažėti, silpstant ankstesnių energijos kainų sukrėtimų netiesioginiam poveikiui, mažėjant darbo sąnaudų spaudimui ir vartotojų kainoms persiduodant anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikiui. Manoma, kad šį mažėjimą lems mažiau kilsiančios paslaugų kainos, kurios iki šiol palyginti nuosekliai nemažėjo. Apskritai numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažės nuo 2,9 % (2024 m.) iki 1,9 % (2027 m.). Darbo užmokestis iš pradžių dar sparčiai didės, tačiau, mažėjant dėl infliacijos kompensavimo susidariusiam spaudimui, pradės po truputį mažėti. Lėčiau didėjant atlygiui vienam samdomajam darbuotojui ir sparčiau kylant našumui, vienetinės darbo sąnaudos turėtų augti gerokai lėčiau. Todėl numatoma, kad vidaus kainų spaudimas sumažės, o pelno maržos iš pradžių švelnins vis dar didelį darbo sąnaudų spaudimą, bet prognozuojamu laikotarpiu jis sustiprės. Išorės kainų spaudimas bendrai turėtų būti nedidelis. Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2024 ir 2025 m. bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė šiek tiek sumažinta, daugiausia dėl prastesnių, negu numatyta, duomenų ir prielaidų dėl mažesnių naftos ir elektros energijos kainų.
1 lentelė
Augimo ir infliacijos prognozės euro zonai
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. gruodžio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Realusis BVP | 0,5 | 0,7 | 1,1 | 1,4 | 1,3 | −0,1 | −0,2 | −0,1 |
SVKI | 5,4 | 2,4 | 2,1 | 1,9 | 2,1 | −0,1 | −0,1 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | 4,9 | 2,9 | 2,3 | 1,9 | 1,9 | 0,0 | 0,0 | −0,1 |
Pastabos: realiojo BVP dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais metiniais vidurkiais. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Korekcijos skaičiuojamos remiantis suapvalintais skaičiais. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
2 Tarptautinė aplinka
Spartus pasaulio ekonomikos augimo tempas nemažėjo, nors, vis stiprėjant nepalankiems veiksniams, išryškėjo pasaulio ekonomikos perspektyvos trapumas[2]. Šių metų trečiąjį ketvirtį pasaulinis augimas šiek tiek paspartėjo ir iš esmės atitiko 2024 m. rugsėjo mėn. prognozes, o tam įtakos turėjo padidėjęs ekonominis aktyvumas Kinijoje ir didesnis, negu buvo numatyta, realiojo BVP augimas JAV. Nepaisant bendro apdirbamosios gamybos sektoriaus vangumo, iš gaunamų duomenų matyti, kad 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį pasaulio ekonomika ir toliau turėtų sparčiai augti, o ją palaikys tvirti JAV ekonomikos rodikliai ir fiskalinė parama Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, karas Ukrainoje, neišnykęs Kinijos nekilnojamojo turto rinkos silpnumas ir tikimybė, kad naujoji JAV administracija dėmesį labiau sutelks į savo vidaus reikalus, skatina daryti prielaidas, kad pasaulio ekonomikos augimo perspektyva tebėra trapi.
2 lentelė
Tarptautinė aplinka
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. gruodžio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Pasaulio (neįskaitant euro zonos) realusis BVP | 3,6 | 3,4 | 3,5 | 3,3 | 3,2 | 0,0 | 0,1 | 0,0 |
Pasaulinė (neįskaitant euro zonos) prekyba1 | 0,9 | 4,0 | 3,6 | 3,3 | 3,2 | 0,9 | 0,2 | 0,0 |
Euro zonos užsienio paklausa2 | 0,5 | 3,1 | 3,5 | 3,3 | 3,2 | 0,6 | 0,1 | 0,0 |
Pasaulinis (neįskaitant euro zonos) VKI | 5,0 | 4,2 | 3,2 | 2,8 | 2,6 | 0,0 | –0,1 | 0,0 |
Konkurentų eksporto kainos nacionaline valiuta3 | –1,0 | 2,2 | 1,7 | 2,3 | 2,1 | –0,2 | –0,5 | –0,1 |
Pastabos: korekcijos skaičiuojamos remiantis suapvalintais skaičiais.
1 Apskaičiuota kaip importo svertinis vidurkis.
2 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.
3 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių eksporto defliatorių svertinis vidurkis.
Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika toliau augs vidutiniu tempu ir kad prognozių laikotarpiu augimo tempas šiek tiek sulėtės. Prognozuojamas pasaulio realiojo BVP augimas 2024 m. turėtų siekti 3,4 %, 2025 m. – 3,5 %, o vėliau sulėtėti: 2026 m. iki 3,3 %, 2027 m. iki 3,2 % (žr. 2 lentelę). Atsižvelgiant į tvirtus JAV ir Kinijos ekonominius rodiklius, taip pat fiskalines paskatas, taikomas tiek Kinijoje (daugiausia siekiant sumažinti vietos valdžios finansinius suvaržymus), tiek Jungtinėje Karalystėje, artimiausio laikotarpio perspektyvos yra geresnės, negu buvo numatyta ankstesnėse prognozėse. Tačiau JAV rinkimų rezultatai labai padidino neapibrėžtumą. Nors kol kas dar sunku nuspėti, kada ir kokiu mastu bus vykdomi per JAV prezidento rinkimų kampaniją deklaruoti įsipareigojimai, pagal JAV prognozių pagrindinį scenarijų jau numatoma griežtesnė imigracijos politika, o 2017 m. sumažintų pajamų ir įmonių pelno mokesčių, numatytų taikyti iki 2025 m., taikymas pratęsiamas. Prognozuojama, kad vėlesniu prognozių laikotarpiu pasaulio ekonomika augs truputį lėčiau. Tai prognozuojama daugiausia atsižvelgiant į lūkesčius dėl lėtesnio Kinijos ekonomikos augimo, nes jį stabdys nepalanki demografinė padėtis, ir šiek tiek lėtesnio JAV ekonomikos augimo, sumažėjus imigracijai. Kalbant apie Jungtinę Karalystę, daroma prielaida, kad fiskalinės politikos švelninimas paskatins realiojo BVP augimą tik laikinai, nes ateityje privačiojo sektoriaus aktyvumą slopins padidėję pelno mokesčiai, todėl 2027 m. augimas bus lėtesnis.
Trečiąjį ketvirtį daugiau, negu numatyta, augusi pasaulinė prekyba dėl mažiau palankios paklausos struktūros greičiausiai augs lėčiau, jos mažėjimo riziką kels protekcionizmas ir fragmentiškumas prekyboje. Trečiąjį ketvirtį pasaulio importo rodikliai buvo geresni, negu numatyta, o juos paskatino į viršų šoktelėjusi JAV prekyba. Iš pavienių duomenų matyti, kad JAV įmonės importą paankstino, atsižvelgdamos į galimus prekybos apribojimus ir į spalio mėn. galinčius kilti uostų streikus. Nors pasaulinė prekyba iš esmės tebėra nepastovi, iš gaunamų duomenų matyti, kad ketvirtąjį ketvirtį pasaulinis importas augs lėčiau. Sulėtėjimui įtakos turės silpnas pasaulio apdirbamosios gamybos ciklas ir prekių importo normalizavimasis po prieš tai paankstinto importo. Prie to prisideda ir mažiau palanki pasaulinės paklausos struktūra – paklausą šiuo metu skatina mažiau prekybai imlių paslaugų sektorius ir viešojo sektoriaus vartojimas. Numatoma, kad kitą prognozių laikotarpio dalį, paklausos pusiausvyrai pakrypus link prekybai labiau imlių sričių (pvz., apdirbamosios gamybos ir investicijų), prekyba augs panašiu tempu kaip pasaulio ekonominis aktyvumas. 2024 m. pasaulinės prekybos augimo ir euro zonos užsienio paklausos prognozė dėl tvirtesnių rodiklių gerokai padidinta, tačiau kitą prognozių laikotarpio dalį ji bus iš esmės panaši į rugsėjo mėn. prognozes. Prognozuojama, kad, atsigaunant prekybai šalyse, kurios yra artimos euro zonos prekybos partnerės, euro zonos užsienio paklausos augimas paspartės nuo 3,1 % (2024 m.) iki 3,5 % (2025 m.), o vėliau šiek tiek sumažės ir 2026 m. bus 3,3 %, o 2027 m. – 3,2 %. Tačiau perspektyva tebėra labai neapibrėžta. Kadangi, atsižvelgiant į galimus prekybos apribojimus, importas ir toliau bus paankstinamas, trumpuoju laikotarpiu prekyba gali sustiprėti. Vidutiniu laikotarpiu, tebetvyrant geopolitinei įtampai ir galimai suintensyvėjus protekcionizmui prekyboje, prekyba gali susilpnėti.
Numatoma, kad prognozių laikotarpiu pasaulinė infliacija ir toliau mažės; palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, sumažinta ir euro zonos konkurentų eksporto kainų augimo prognozė. Pasaulinė infliacija toliau po truputį mažėja, nors dėl spartesnio darbo užmokesčio augimo išsivysčiusios ekonomikos šalyse paslaugų kainos vis dar kyla. Prognozuojama, kad pasaulinė bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) nuo 2024 iki 2027 m. sumažės nuo 4,2 % iki 2,6 %. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse dezinfliacijos procesas greičiausiai tęsis, o bendroji infliacija iki 2026 m. pamažu priartės prie centrinių bankų siekiamų lygių. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, pasaulinės infliacijos raida pakoreguota nedaug. Išblėsus ankstesnio žaliavų kainų mažėjimo ir kainų spaudimo gamybos grandinėje poveikiui, euro zonos konkurentų eksporto kainų augimas (remiantis metiniais duomenimis nacionaline valiuta) 2024 m. tapo teigiamas. Šis augimo rodiklis prognozių laikotarpiu turėtų toliau svyruoti apie 2 % ir iš esmės atitikti istorinį vidurkį. Konkurentų eksporto kainų augimo prognozės, palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis dėl 2025 ir 2026 m., sumažintos, daugiausia atsižvelgiant į mažesnių naftos kainų ir Kinijoje labiau įsitvirtinusios gamintojų kainų dezinfliacijos poveikį.
1 intarpas
Techninės prielaidos
Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, pagrindinius techninių prielaidų pokyčius sudaro mažesnės naftos ir elektros energijos kainos, bet didesnės dujų kainos, silpnesnis valiutos kursas ir mažesnės palūkanų normos. Ateities sandorių kainomis pagrįstos prielaidos dėl naftos ir elektros energijos kainų šiek tiek sumažintos, dėl dujų kainų 2025 m. – padidintos, 2026 m. – šiek tiek sumažintos. Daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu energijos kainos mažės. Žaliavų, neįskaitant energijos, kainų 2025 m. prognozė buvo gerokai padidinta, o 2026 m. prognozė – šiek tiek sumažinta. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 3,0 %, nominaliojo efektyviojo kurso atžvilgiu – 1,3 % ir prognozių laikotarpiu turėtų nesikeisti. Remiantis rinkos lūkesčiais, prielaidos dėl 2025–2026 m. trumpalaikių palūkanų normų sumažintos 20–30 bazinių punktų, o ilgalaikių obligacijų pajamingumo prielaidos šiek tiek padidintos.
Lentelė
Techninės prielaidos
| 2024 m. gruodžio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Žaliavos: | ||||||||
Naftos kaina (JAV dol. už barelį) | 83,7 | 81,8 | 71,8 | 70,1 | 69,2 | –1,6 | –5,7 | –4,2 |
Gamtinių dujų kainos (Eur / MWh) | 40,6 | 34,3 | 42,9 | 34,9 | 29,3 | 0,3 | 4,3 | –1,2 |
Didmeninės elektros energijos kainos (Eur / MWh) | 103,5 | 76,7 | 89,9 | 79,5 | 73,6 | –0,9 | –3,6 | –3,3 |
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ATLPS 1 leidimai (Eur / t) | 83,7 | 65,4 | 69,6 | 71,8 | 74,0 | –3,1 | –5,6 | –6,0 |
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ATLPS 2 leidimai (Eur / t) | – | – | – | – | 59,0 | – | – | – |
Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos, JAV dol. (metiniai pokyčiai, %) | –12,5 | 8,9 | 5,8 | –0,4 | –1,7 | 1,6 | 4,5 | –2,9 |
Valiutų kursai: | ||||||||
JAV dol. ir euro kursas | 1,08 | 1,08 | 1,06 | 1,06 | 1,06 | –0,3 | –3,0 | –3,0 |
Euro nominalusis efektyvusis kursas (EK41) (1999 m. I ketv. = 100) | 121,8 | 124,2 | 123,5 | 123,5 | 123,5 | –0,2 | –1,3 | –1,3 |
Finansinės prielaidos: | ||||||||
3 mėn. EURIBOR (%, per metus) | 3,4 | 3,6 | 2,1 | 2,0 | 2,2 | 0,0 | –0,3 | –0,2 |
10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas (%, per metus) | 3,1 | 2,9 | 2,9 | 3,1 | 3,2 | 0,0 | 0,1 | 0,1 |
Pastabos: lygių korekcijos išreikštos procentais, o augimo tempų – procentiniais punktais ir procentais per metus. Apskaičiuotos augimo tempų ir palūkanų normų korekcijos suapvalintos vienos dešimtosios tikslumu, o procentiniais pokyčiais išreikštos korekcijos apskaičiuotos naudojant nesuapvalintus skaičius. Techninės prielaidos dėl euro zonos palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo data – 2024 m. lapkričio 20 d.). Naftos kainos – tai „Brent“ žalios naftos neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Dujų kainos – tai Nyderlandų TTF dujų neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Elektros energijos kainos – tai penkių didžiausių euro zonos šalių vidutinės didmeninės neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. ES ATLPS1 apyvartinių taršos leidimų „sintetinė“ ateities sandorių kaina nustatoma kaip dviejų artimiausių Europos energijos biržos apyvartinių taršos leidimų ateities sandorių linijiniu būdu interpoliuota mėnesio pabaigos vertė. Tada apskaičiuojamas apyvartinių taršos leidimų ateities sandorių kainų mėnesio vidurkis kaip metinio dažnio ekvivalentas. Jei ATLPS2 apyvartiniais taršos leidimais neprekiaujama, Eurosistemos ekspertai prielaidas dėl kainos nustatė pagal mažiausią kainą, kurią viršijus būtų išleisti papildomi apyvartiniai taršos leidimai, ir tą kainą atnaujino pagal 2027 m. kainas (daugiau apie tai – 2 intarpe). Žaliavų kainų raida įvertinama pagal dešimties darbo dienų laikotarpio iki galutinės duomenų įtraukimo dienos ateities sandorių rinkas. Dvišaliai valiutos kursai prognozių laikotarpiu greičiausiai nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dešimt darbo dienų iki galutinės duomenų įtraukimo dienos. Prielaidos dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo grindžiamos šalių 10 m. obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis. Kai turima reikiamų duomenų, konkrečios šalies 10 m. vyriausybės obligacijų nominalusis pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas naudojant išankstinių sandorių nominalųjį pajamingumą, kuris išvedamas iš atitinkamų konkrečios šalies paskutinės duomenų įtraukimo dienos pajamingumo kreivių. Kitų šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas techninėms prielaidoms dėl euro zonos nerizikingų ilgalaikių palūkanų normų pritaikius pastovią (paskutinės duomenų įtraukimo dienos) maržą.
3 Realioji ekonomika
2023 m. iš esmės nekitęs, 2024 m. euro zonos ekonominis aktyvumas padidėjo (žr. 1 pav.). Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realiojo BVP augimas, palaikomas atsigavusios vidaus paklausos, paspartėjo nuo 0,2 % (2024 m. antrąjį ketvirtį) iki 0,4 % (trečiąjį ketvirtį). Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, trečiąjį ketvirtį augimas buvo 0,2 procentinio punkto didesnis, o antrojo ketvirčio augimo prognozė buvo sumažinta. Todėl bendras ekonominio aktyvumo lygis trečiąjį ketvirtį iš esmės atitiko rugsėjo mėn. prognozes. Šias korekcijas daugiausia lėmė kiek didesnio vartojimo sąlygomis pasireiškęs netikėtas investicijų ir eksporto dinamikos kompensuojamasis poveikis. Trečiąjį ketvirtį augimą tikriausiai skatino ir atsargų kaupimas. Palyginus skirtingus sektorius, tikėtina, kad pramoninė veikla trečiąjį ketvirtį toliau lėtėjo, o paslaugų sektoriaus aktyvumas toliau augo.
1 pav.
Euro zonos realusis BVP
a) Realiojo BVP augimas
(ketvirtiniai pokyčiai, %; pagal sezoniškumą ir darbo dienų skaičių pakoreguoti ketvirčio duomenys)
b) Realiojo BVP lygis
(grandininiu metodu susieti dydžiai (2020 m.), mlrd. EUR)
Pastabos: istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose. Vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. A grafike greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad realiojo BVP augimo rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau apie tai žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
Iš gaunamų duomenų matyti, kad, tvyrant dideliam neapibrėžtumui, trumpuoju laikotarpiu euro zonos BVP augs kiek lėčiau. Aktyvumui aktualūs apklausų rodikliai, pavyzdžiui, Pirkimų vadybininkų indeksas (PVI) ir Europos Komisijos verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai, tebėra nedideli. Dauguma jų lapkričio mėn. vėl ėmė mažėti. Iš gaunamų duomenų matyti, kad skirtumai tarp sektorių vis dar laikosi. Apdirbamosios gamybos sektorius tebėra labai silpnas (lapkričio mėn. apdirbamosios gamybos sektoriaus produkcijos PVI buvo 45,1). Atsižvelgiant į tai, kad lapkričio mėn. paslaugų PVI buvo mažesnis negu 50, galima daryti išvadą, kad paslaugų sektoriaus aktyvumas taip pat sumažėjo. Apskritai numatoma, kad 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas augs 0,2 %, taigi lėčiau negu trečiąjį ketvirtį, nes slopsta vasarą augimą skatinusių vienkartinių veiksnių (pvz., Paryžiaus olimpinių žaidynių) poveikis, taip pat mažėja pasitikėjimas, tvyro didelis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa. Kadangi 2025 m. pirmąjį ketvirtį prognozuojamas 0,3 % BVP augimas, trumpalaikės perspektyvos iš esmės atitinka rugsėjo mėn. prognozes.
Vidutiniu laikotarpiu, silpnėjant ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikiui, realusis BVP, palaikomas didėjančio vartojimo ir stiprėjančios užsienio paklausos, turėtų augti sparčiau (žr. 3 lentelę). Namų ūkių perkamajai galiai toliau augant – nes darbo užmokestis kyla, o infliacija mažėja – turėtų augti ir privatusis vartojimas. Prognozuojama, kad namų ūkių išlaidos vidutiniu laikotarpiu ir toliau skatins atsigavimą (žr. 2 pav. a grafiką), nors ir šiek tiek mažiau, negu buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Apskritai atspari darbo rinka ir numatomas nuoseklus vartotojų pasitikėjimo atsigavimas taip pat turėtų skatinti privačiojo vartojimo augimą, nepaisant to, kad jį vis dar veikia stiprios paskatos taupyti, be kita ko, susijusios su vis dar didelėmis palūkanų normomis ir griežtomis kredito teikimo sąlygomis. Investicijos prognozių laikotarpiu turėtų pamažu stiprėti, o jas daugiausia skatins blėstantis ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis, didėjantis vienetinis pelnas, pagal NGEU priemonę skirtų lėšų panaudojimas ir stiprėjanti vidaus ir užsienio paklausa. Numatoma, kad užsienio paklausa skatins ir eksporto augimą, nepaisant euro zonos konkurencingumo problemų. Nors vertinama, kad 2024 m. fiskalinė politika sugriežtėjo, 2025–2026 m. ji turėtų būti iš esmės neutrali. Prognozių laikotarpiui baigiantis, fiskalinės politikos pozicija greičiausiai vėl sugriežtės, o tai 2027 m. lėtins BVP augimą (žr. 4 skirsnį).
Ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis augimui prognozių laikotarpiu turėtų išblėsti, o prie to prisidės ir tolesnis pinigų politikos palūkanų normų mažinimas. Pinigų politikos priemonių, taikytų nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn., poveikis vis dar persiduoda realiajai ekonomikai. Tačiau didžioji dalis augimą slopinančio poveikio jau turėjo pasireikšti. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio mėn. pinigų politikos palūkanų normos buvo mažinamos, ir remiantis rinkos lūkesčiais dėl būsimos palūkanų normų raidos, fiksuotais iki galutinės duomenų prognozėms parengti įtraukimo datos (žr. 1 intarpą), neigiamas ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis ekonomikos augimui 2025 m. turėtų nuslopti. Nors su šio neigiamo poveikio mastu ir trukme susijęs gana didelis neapibrėžtumas, iš esmės šis poveikis turėtų išsisklaidyti iki 2026 m.
2 pav.
Euro zonos realiojo BVP augimo suskaidymas pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis
a) 2024 m. gruodžio mėn. prognozės | b) Korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis |
|---|---|
(metinis pokytis, %; poveikis procentiniais punktais) | (poveikis procentiniais punktais ir procentais) |
 |  |
Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Korekcijos apskaičiuotos remiantis nesuapvalintais skaičiais.
3 lentelė
Realiojo BVP, prekybos ir darbo rinkos prognozės
(metiniai pokyčiai, %, jeigu nenurodyta kitaip; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. gruodžio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Realusis BVP | 0,5 | 0,7 | 1,1 | 1,4 | 1,3 | –0,1 | –0,2 | –0,1 |
Privatusis vartojimas | 0,8 | 0,9 | 1,3 | 1,3 | 1,2 | 0,1 | –0,1 | –0,2 |
Valdžios sektoriaus vartojimas | 1,5 | 2,3 | 1,2 | 1,2 | 1,0 | 1,1 | 0,1 | 0,1 |
Investicijos | 1,8 | –1,7 | 1,2 | 2,2 | 1,6 | –1,2 | 0,0 | 0,1 |
Eksportas¹ | –0,2 | 1,0 | 1,6 | 3,0 | 3,0 | –0,2 | –1,0 | 0,0 |
Importas¹ | –0,7 | 0,1 | 2,3 | 3,1 | 2,9 | 0,1 | –0,5 | –0,2 |
Poveikis BVP: | ||||||||
Vidaus paklausa | 1,1 | 0,6 | 1,2 | 1,4 | 1,2 | 0,0 | 0,0 | –0,1 |
Grynasis eksportas | 0,3 | 0,5 | –0,2 | 0,1 | 0,1 | –0,2 | –0,2 | 0,1 |
Atsargų pokyčiai | –0,9 | –0,3 | 0,2 | 0,0 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,0 |
Realiosios disponuojamosios pajamos | 1,2 | 2,3 | 0,8 | 1,0 | 0,8 | –0,5 | 0,0 | 0,2 |
Namų ūkių taupymo norma (disponuojamųjų pajamų %) | 13,9 | 15,1 | 14,7 | 14,5 | 14,2 | 0,2 | 0,2 | 0,5 |
Užimtumas² | 1,4 | 0,8 | 0,4 | 0,6 | 0,5 | 0,0 | 0,0 | 0,2 |
Nedarbo lygis | 6,5 | 6,4 | 6,5 | 6,3 | 6,1 | –0,1 | 0,0 | –0,2 |
Einamoji sąskaita (BVP %) | 1,7 | 2,7 | 2,6 | 2,7 | 2,9 | 0,1 | –0,1 | 0,0 |
Pastabos: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais duomenimis. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje. 1 Įskaitant prekybą euro zonoje.
2 Dirbantys asmenys.
Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2024–2026 m. realiojo BVP augimo prognozė sumažinta (žr. 3 lentelę ir 2 pav. b grafiką). 2024–2025 m. prognozės sumažintos, atsižvelgiant į vangesnes investicijas (daugiausia dėl 2024 m. pirmojo pusmečio duomenų patikslinimo) ir (grynąjį) eksportą trumpuoju laikotarpiu (dėl vis dar neišspręstų konkurencingumo problemų). 2024 m. tai iš dalies atsveria gerokai didesnis valdžios sektoriaus vartojimas. Iš naujo įvertinus, kaip greitai turėtų normalizuotis dabartinis aukštas taupymo lygis, sumažinta ir 2025–2026 m. privačiojo vartojimo augimo prognozė.
Vis dar numatoma, kad privatusis vartojimas vidutiniu laikotarpiu bus pagrindinis BVP augimą skatinsiantis veiksnys, nes, kylant darbo užmokesčiui ir mažėjant infliacijai, jį palaikys spartus darbo užmokesčio augimas. Tikėtina, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį, nepaisant išaugusio namų ūkių taupymo lygio, privatusis vartojimas gerokai padidėjo. Namų ūkių išlaidų augimas turėtų paspartėti nuo maždaug 0,8–0,9 % per metus 2023–2024 m. iki 1,3 % per metus 2025–2026 m., o 2027 m. sulėtėti iki prieš pandemiją buvusio vidurkio – 1,2 %. Atsigaunantis privatusis vartojimas yra požymis, kad pamažu normalizuojasi namų ūkių taupymo norma ir didėja realiosios disponuojamosios pajamos, o tam įtakos daugiausia turi sparčiai kylantis darbo užmokestis ir augančios ne darbo pajamos (ypač pajamos iš savarankiško darbo ir finansinio turto). Nors prognozuojama, kad 2025–2027 m. realiosios pajamos augs nedaug, nes išblės realiojo darbo užmokesčio spartesnio didėjimo poveikis, privačiojo vartojimo augimą taip pat turėtų skatinti nedidelis taupymo normos sumažėjimas, pamažu normalizuojantis vartotojų išlaidų elgsenai. Dėl vis dar didelių, nors ir mažėjančių, palūkanų normų ir vis dar griežtų kredito standartų namų ūkių tapymo norma išliks didelė, bet prognozių laikotarpiu po truputį mažės, nors ir lėčiau, negu numatyta 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėse. Vartotojų pasitikėjimo atsigavimas ir vartojimo elgsenos normalizavimasis, t. y. vėliau pasireiškęs perkamosios galios didėjimo poveikis namų ūkių išlaidoms, taip pat turėtų skatinti taupymo mažėjimą. Atsižvelgiant į šiek tiek didesnę dinamiką sparčiau augant darbo pajamoms, 2024 m. privačiojo vartojimo augimo prognozė buvo padidinta 0,1 procentinio punkto, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bet 2025 ir 2026 m. prognozė sumažinta atitinkamai 0,1 ir 0,2 procentinio punkto – daugiausia dėl didesnės taupymo normos, kurią skatins numatomas lėtesnis namų ūkių vartojimo įpročių normalizavimasis.
Prognozuojama, kad 2024 m. investicijos į būstą toliau mažės, bet per 2025 m., po truputį švelnėjant neigiamam finansavimo sąlygų griežtinimo poveikiui ir toliau augant namų ūkių realiosioms pajamoms, iš lėto atsigaus. Tikėtina, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį investicijos į būstą toliau mažėjo; dėl vis dar vangios būsto paklausos jos tikriausiai mažės, nors ir lėčiau, ir per ateinančius ketvirčius. Bendrai atsižvelgiant į būsto paskolų paklausos didėjimo lūkesčius, nurodytus per ECB atliktą euro zonos bankų apklausą dėl skolinimo sąlygų, prognozuojama, kad, būsto paskolų palūkanų normoms nuosekliai mažėjant, o namų ūkių pajamoms didėjant, investicijos į būstą nuo 2025 m. antrojo pusmečio turėtų pradėti atsigauti. Apskritai, reikšmingai smukusios 2024 m. ir nulėmusios neigiamą perkeliamąjį poveikį 2025 m. metiniam augimui, investicijos į būstą (pagal metinius rodiklius) 2026 m. turėtų pradėti didėti – pirmą kartą nuo 2022 m.
Tvyrant geopolitiniam ir ekonominės politikos neapibrėžtumui, verslo investicijos prognozių laikotarpiu turėtų didėti iš lėto, tačiau jas turėtų palaikyti pamažu atsigaunanti vidaus ir užsienio paklausa, sparčiai didėjantis vienetinis pelnas ir palankesnės finansavimo sąlygos. Dėl didelio kintamumo, kurį lėmė Airijos tarptautinių bendrovių veikla, silpnos paklausos ir padidėjusio neapibrėžtumo 2024 m. pirmąjį pusmetį euro zonos verslo investicijos sumažėjo. Prognozuojama, kad investicijos, skatinamos numatomos didesnės vidaus ir užsienio paklausos, gerėjančių finansavimo sąlygų ir didelio vienetinio pelno augimo, 2025 m. didės. 2026 ir 2027 m. investicijų atsigavimą taip pat skatins mažesnis jas stabdantis finansavimo sąlygų poveikis, taip pat NGEU ir privačių lėšų panaudojimas skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos paspartinimui.
Numatoma, kad po 2024 m. trečiąjį ketvirtį fiksuoto sumažėjimo euro zonos eksportas augs vis dar vangiai, bet kitais metais augimas paspartės, jeigu pasitvirtins prielaida, kad nesikeis pasaulinės prekybos tarifai. Nepaisant stiprios užsienio paklausos, pirmiausia dėl paankstinto Kalėdinių užsakymų pristatymo[3], antrąjį ketvirtį eksportas didėjo nedaug. Pasaulio apdirbamosios gamybos ciklui silpnėjant, o euro zonos eksportuotojams vis susiduriant su konkurencingumo problemomis[4], trečiąjį ketvirtį eksportas augo mažiau ir jo raida atitiko neigiamus signalus, išryškėjusius per naujausias apklausas apie apdirbamosios gamybos ir paslaugų eksporto užsakymus. Prognozuojama, kad, padidėjus užsienio paklausai, iki 2025 m. pabaigos eksportas atsigaus ir augs už istorinius vidurkius šiek kiek lėtesniu tempu. Nepaisant to, eksporto rinkos dalys tikriausiai mažės visą prognozių laikotarpį. Importas tikriausiai taip pat augs šiek tiek lėčiau už savo ilgalaikį augimo tempą. Apskritai, 2024 m. antrąjį ketvirtį augimą skatinusi grynoji prekyba trečiąjį ketvirtį jį stabdė, ketvirtąjį ketvirtį jos neigiamas poveikis greičiausiai tęsis, bet 2025 m. pirmąjį ketvirtį grynoji prekyba turėtų pradėti atsigauti. Atsižvelgiant į tai, kad beveik visas energetinio sukrėtimo poveikis ekonomikai jau persidavė, prognozuojama, kad prekybos sąlygos prognozių laikotarpiu pagerės. Prognozių laikotarpio pabaigoje numatomas einamosios sąskaitos balansas pasieks beveik 3 % BVP, t. y. šiek tiek viršys iki pandemijos buvusį 2,6 % vidurkį.
Numatoma, kad darbo rinka apskritai išliks atspari, nors užimtumas, palyginti su pastaraisiais metais, turėtų augti lėčiau. 2024 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius užimtumas ūgtelėjo nedaug. Prognozių laikotarpiu numatomas ketvirtinis augimas tikriausiai bus palyginti vangus ir sudarys 0,1– 0,2 %. Vertinama, kad metinis užimtumo augimas, 2023 m. buvęs 1,4 %, 2024 m. sulėtėjo iki 0,8 %, o 2025–2027 m. svyruos 0,4–0,6 % lygyje (palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, 2026 m. prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto, o tam įtakos iš dalies turėjo padidinta darbo jėgos augimo prognozė). Užimtumo raidos prognozė (žr. 3 pav.) atitinka prielaidą, kad cikliniai veiksniai, pastaruoju metu labiau negu įprastai skatinę užimtumą (pvz., pastangos išsaugoti darbo jėgą dėl didelio darbo jėgos trūkumo, didelis pelno augimas, nedidelis realiojo darbo užmokesčio augimas ir spartus darbo jėgos augimas), pamažu išsisklaidys. Prognozuojama, kad užimtumo augimas, palyginti su BVP augimu, bus nedidelis, tačiau vis dar numatoma, kad iki 2027 m. vidurio jis vėl pasieks savo santykio su BVP istorinį lygį[5].
3 pav.
Užimtumas
(ketvirtiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Darbo našumas turėtų augti, tačiau lėčiau, negu numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Numatoma, kad prognozių laikotarpiu ekonomikai koreguojantis pagal savo ciklą ir užimtumo augimui sulėtėjus, našumo augimas turėtų paspartėti. 2024 m. trečiąjį ketvirtį našumo augimas (tenkantis samdomajam darbuotojui) padidėjo kiek daugiau, negu buvo numatyta, tačiau vėlesnio prognozių laikotarpio našumo augimo prognozė buvo sumažinta, atsižvelgiant į lėtesnį, negu buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse, ciklinį atsigavimą (žr. 4 pav.). Šiuo metu prognozuojama, kad našumo augimas (tenkantis vienam samdomajam darbuotojui) padidės nuo –0,1 % 2024 m. iki 0,8 proc. 2025 m. ir 0,9 proc. 2026 m., tačiau 2027 m. sumažės iki 0,8 %. Vadinasi, kad 2000–2019 m. laikotarpio istorinis vidutinis 0,6 % metinio augimo tempas bus viršytas mažiau, negu numatyta rugsėjo mėn. prognozėse, ir turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į 2020–2023 m. vidutinį 0,3 % metinį našumo augimą. Prognozuojama, kad pastarojo meto cikliniai veiksniai, nulėmę didesnes pastangas, kad būtų išsaugota darbo jėga, silpną realiojo darbo užmokesčio augimą ir spartų darbo jėgos augimą, po truputį išsisklaidys, tad tai paskatins ciklinį našumo atsigavimą. Našumo augimo prognozė sumažinta, atsižvelgiant į šiuos struktūrinius veiksnius, 2025 ir 2026 m. galinčius riboti atsigavimo tempą: laipsniškas ekonominio aktyvumo persikėlimas į paslaugų sektorių, ekonomikos žaliosios pertvarkos sąnaudos, ilgiau trunkantis neigiamas energijos kainų sukrėtimo poveikis, lėtesnis, negu manyta, itin novatoriškų DI technologijų diegimas ir demografiniai pokyčiai.
4 pav.
Darbo našumas vienam samdomajam darbuotojui
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Numatoma, kad nedarbo lygis toliau mažės ir pasieks naują istoriškai žemiausią lygį (žr. 5 pav.). Nors 2025 m. pradžioje nedarbo lygis šiek tiek padidėjo, nuo 2025 m. trečiojo ketvirčio numatomas nedarbo lygis vėl stabiliai mažės ir 2027 m. pasieks 6,1 %. 2024–2025 m. nedarbo lygio prognozė šiek tiek (vidutiniškai 0,1 procentinio punkto) sumažinta, atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio prastesnius nedarbo rodiklius, o atsižvelgiant į numatomą atsparesnį užimtumo augimą sumažinta ir 2026 m. prognozė.
5 pav.
Nedarbo lygis
(darbo jėgos %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
4 Fiskalinė perspektyva
Vertinama, kad euro zonos fiskalinė politika 2024 m. reikšmingai sugriežtėjo ir buvo griežtesnė nei numatyta 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėse. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo nediskretiniai veiksniai (žr. 4 lentelę). Nors, remiantis rugsėjo mėn. prognozėmis, fiskalinė politika 2023 m. buvo neutrali, šiuo metu vertinama, kad ji šiek tiek sušvelnėjo. Tai daugiausia lėmė 2024 m. nacionalinių sąskaitų rodiklių pagrindinė revizija. Iš dalies dėl šiek tiek švelnesnės politikos pozicijos 2023 m. vertinama, kad 2024 m. fiskalinė politika buvo gerokai sugriežtinta, nes buvo atsisakyta didelės dalies su energija ir infliacija susijusių paramos priemonių, taip pat dėl reikšmingų nediskretinių veiksnių. Pastarieji daugiausia susiję su gana sparčia pajamų raida, kuriai įtakos turėjo ir struktūriniai veiksniai. Griežtesnę, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse, fiskalinę politiką 2024 m. lėmė minėti nediskretiniai pajamų veiksniai, kurie nusvėrė peržiūrėtų diskretinių fiskalinės politikos priemonių nulemtą nedidelį politikos sušvelnėjimą. Tačiau apskritai bendra fiskalinė politika 2020–2024 m. tebėra itin skatinamojo pobūdžio – tai susiję su dideliu fiskalinės paramos, suteiktos nuo pandemijos pradžios, mastu.
Numatoma, kad fiskalinė politika toliau griežtės, tačiau 2025–2026 m. tik šiek tiek, o 2027 m., kai pamažu turėtų būti atsisakyta išlaidų, finansuojamų NGEU dotacijomis, – kur kas labiau. Vis dėlto fiskalinės politikos prielaidos yra labai neapibrėžtos[6]. Kalbant apie 2025 m., pasakytina, kad dėl diskretinių fiskalinės politikos priemonių, įtrauktų į pagrindinį prognozių scenarijų ir atspindinčių vyriausybių pateiktus biudžeto planų projektus, fiskalinė politika bus šiek tiek griežtesnė, nei numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Taip yra daugiausia dėl to, kad dėl naujų priemonių keliose šalyse padidėjo tiesioginiai mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Šį sugriežtinimą iš dalies atsveria toliau didėjančios viešosios investicijos ir didesni fiskaliniai pervedimai, taip pat švelnėjantys nediskretiniai veiksniai[7]. Prognozuojama, kad 2026 m. fiskalinė politika griežtės nedaug, o tai reiškia, kad, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, fiskalinės politikos pozicija bus švelnesnė[8]. 2027 m. gana stipriai griežtėjanti fiskalinė politika ir diskretinės fiskalinės politikos priemonės visų pirma atspindi prielaidą, kad viešosios investicijos ir fiskaliniai pervedimai, susiję su nebeteikiamu finansavimu pagal NGEU dotacijas, bus mažesni. Taip pat daroma prielaida, kad valdžios sektoriaus vartojimas augs gerokai lėčiau (realiąja verte nuo 2025 m., po itin spartaus augimo 2024 m.). Apskritai, pakoregavus diskretines fiskalinės politikos priemones (palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis), matyti, kad prognozių laikotarpiu fiskalinė politika bus šiek tiek švelnesnė (iš viso 2024–2026 m. sudarys beveik 0,1 procentinio punkto BVP), daugiausia dėl fiskalinių pervedimų, kurie nusveria išaugusių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų įtaką.
4 lentelė
Euro zonos fiskalinė perspektyva
(BVP %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. gruodžio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Fiskalinės politikos pozicija1 | −0,2 | 0,9 | 0,1 | 0,1 | 0,6 | −0,2 | 0,4 | 0,0 | −0,2 |
Valdžios sektoriaus biudžeto balansas | −3,6 | −3,2 | −3,1 | −3,0 | −2,9 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,0 |
Struktūrinis biudžeto balansas2 | −3,8 | −3,1 | −3,0 | −3,0 | −2,9 | −0,1 | 0,1 | 0,2 | 0,0 |
Valdžios sektoriaus bendroji skola | 87,4 | 87,8 | 88,3 | 88,7 | 88,6 | −0,8 | −0,7 | −1,0 | −1,1 |
1 Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal pirminio balanso, pakoreguoto dėl cikliškumo, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Pateikti duomenys taip pat pakoreguoti dėl dotacijų pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), kurios neturi poveikio ekonomikai pajamų dalyje. Neigiamas (teigiamas) skaičius reiškia, kad fiskalinės politikos pozicija švelninama (griežtinama).
2 Apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo ir priemonių, pagal Europos centrinių bankų sistemos metodiką apibrėžtų kaip laikinų, poveikį.
Numatoma, kad prognozių laikotarpiu euro zonos biudžeto balansas pamažu gerės, o skolos santykis šiek tiek padidės, bet vėliau iš esmės stabilizuosis (žr. 4 lentelę). 2024 m. reikšmingiau sumažėjęs, euro zonos deficitas turėtų pasikeisti nežymiai ir 2027 m. sumažėti iki vos mažesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės. Ši tendencija iš esmės atitinka prognozę, kad pagal ciklą pakoreguotas pirminis deficitas sumažės, o tai, manoma, nusvers didesnių palūkanų mokėjimų įtaką. Numatoma, kad ciklinis veiksnys bus nedidelis, 2024 m. šiek tiek sumažės, o iki 2027 m. išliks neigiamas. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, 2024–2025 m. biudžeto balanso prognozė buvo šiek tiek padidinta, tačiau 2026 m. liko nepakeista. Tai daugiausia susiję su nediskretinių pajamų veiksnių patikslinimais ir pirmiau aprašytomis konsolidacijos priemonėmis. Euro zonos skolos ir BVP santykis 2024–2026 m. turėtų šiek tiek padidėti, nes nuolatinį (nors ir mažėjantį) pirminį deficitą bei teigiamą deficito ir skolos santykio korekciją atsveria palankūs palūkanų normų ir ekonomikos augimo skirtumai. Prognozių laikotarpio pabaigoje jis turėtų stabilizuotis. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, skolos santykio prognozė visu prognozių laikotarpiu buvo sumažinta, daugiausia dėl 2023 m. (vardiklio) bazės efekto, kuris po 2024 m. nacionalinių sąskaitų rodiklių pagrindinės revizijos tapo palankus.
5 Kainos ir sąnaudos
Vertinama, kad 2024 m. paskutinį ketvirtį bendroji infliacija vėl šiek tiek padidėjo ir nuo 2025 m. antrojo ketvirčio turėtų svyruoti apie ECB nustatytą 2 % infliacijos tikslą (žr. 6 ir 7 pav.). Manoma, kad bendroji infliacija didės iki metų pabaigos, daugiausia dėl energijos kainų bazės efekto, o vėliau vėl ims mažėti. 2025 m. pradžioje infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų imti mažėti ir dėl paslaugų sudedamosios dalies 2027 m. pasiekti 1,9 %. Apskritai tai reiškia, kad bendroji infliacija prognozių laikotarpiu toliau nuosekliai mažės, o 2027 m. dėl fiskalinių priemonių, susijusių su žaliąja pertvarka, laikinai šiek tiek padidės.
6 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau apie tai žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
7 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje pagal pagrindines sudedamąsias dalis
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Energijos kainų infliacija nemažą 2025 m. dalį turėtų ir toliau būti neigiama, o vėliau prognozių laikotarpiu vėl taps teigiama. Numatoma, kad energijos kainų infliacija išliks neigiama iki 2025 m. trečiojo ketvirčio, daugiausia dėl prielaidų mažinti naftos kainas, o vėliau vėl taps teigiama, daugiausia dėl kuro bazės efekto (žr. 7 pav.). 2025 m. pirmąjį pusmetį prognozuojami energijos kainų infliacijos svyravimai, iš dalies dėl to, kad buvo atsisakyta kai kurių su energija susijusių fiskalinių priemonių[9]. Apskritai energijos kainų infliacija turėtų ir toliau būti nedidelė, o 2026 ir 2027 m. jos lygis bus teigiamas, bet vis dar mažesnis už istorinius vidurkius (žr. 8 pav. a grafiką). Prognozuojamas padidėjimas 2027 m. daugiausia susijęs su iš esmės laikinu poveikiu, kurį turės ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio įgyvendinimo procesas, konkrečiai – nauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS2) pastatų šildymui ir transporto degalams (daugiau informacijos žr. 2 intarpe).
Numatoma, kad 2025 m. maisto produktų kainos kils sparčiau, o vėliau sumažės ir iš esmės svyruos (žr. 8 pav. b grafiką). Pastaraisiais mėnesiais maisto produktų kainų infliacija padidėjo ir spalio mėn. sudarė 2,9 %, daugiausia dėl nepalankių oro sąlygų poveikio. Numatoma, kad iki 2025 m. vidurio ji padidės iki maždaug 3,2 %, tai bent iš pradžių lems neperdirbtų maisto produktų kainų infliacija ir numatomas reikšmingas žaliavų kainų padidėjimas. Prognozuojama, kad dėl vidutiniu laikotarpiu mažėjančio energijos ir darbo sąnaudų spaudimo ji iki 2027 m. sumažės iki vidutiniškai 2,2 % ir šiek tiek prisidės prie bendrosios infliacijos (žr. 7 pav.).
8 pav.
Energijos ir maisto produktų infliacijos pagal SVKI prognozė
a) Energija pagal SVKI
(metiniai pokyčiai, %)
b) Maisto produktai pagal SVKI
(metiniai pokyčiai, %)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
5 lentelė
Kainų ir sąnaudų raida euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. gruodžio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | |
SVKI | 5,4 | 2,4 | 2,1 | 1,9 | 2,1 | −0,1 | −0,1 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos | 6,3 | 2,9 | 2,5 | 2,0 | 2,0 | 0,0 | 0,1 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | 4,9 | 2,9 | 2,3 | 1,9 | 1,9 | 0,0 | 0,0 | −0,1 |
SVKI, neįskaitant energijos, maisto produktų ir netiesioginių mokesčių pokyčių | 5,0 | 2,8 | 2,3 | 1,9 | 1,9 | 0,0 | 0,0 | −0,1 |
SVKI energijos sudedamoji dalis | −2,0 | −2,3 | −1,1 | 0,5 | 2,8 | −0,9 | −2,2 | −0,1 |
SVKI maisto produktų sudedamoji dalis | 10,9 | 3,0 | 3,0 | 2,4 | 2,2 | 0,1 | 0,6 | 0,3 |
BVP defliatorius | 5,9 | 2,9 | 2,4 | 2,1 | 2,1 | −0,2 | 0,0 | 0,1 |
Importo defliatorius | −2,5 | −0,6 | 1,6 | 1,8 | 1,7 | −0,2 | −0,1 | 0,0 |
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui | 5,4 | 4,6 | 3,3 | 2,9 | 2,8 | 0,1 | −0,3 | −0,3 |
Našumas vienam samdomajam darbuotojui | −0,9 | −0,1 | 0,8 | 0,9 | 0,8 | −0,1 | −0,1 | −0,2 |
Vienetinės darbo sąnaudos | 6,4 | 4,7 | 2,6 | 2,0 | 2,0 | 0,2 | 0,0 | −0,1 |
Vienetinis pelnas¹ | 6,5 | −0,9 | 2,0 | 2,0 | 2,4 | −1,1 | 0,4 | 0,4 |
Pastabos: korekcijos apskaičiuotos remiantis suapvalintais skaičiais. BVP ir importo defliatorių, vienetinių darbo sąnaudų, atlygio vienam samdomajam darbuotojui ir darbo našumo rodikliai pateikti pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo šioms prognozėms rengti dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Vienetinis pelnas yra bendrasis likutinis perteklius ir mišrios pajamos (pakoreguotos pagal savarankiškai dirbančių asmenų pajamas) vienam realiojo BVP vienetui.
Numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažės nuo 2,9 % (2024 m.) iki 1,9 % (2027 m.), daugiausia dėl šiek tiek lėčiau kylančių paslaugų kainų (žr. 9 pav.). Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nuo 2024 m. pradžios buvo palyginti stabili, nors tai neatspindi lėčiau augusių pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų, kurios sumažėjo iki mažesnių nei ilgesnio laikotarpio vidurkių. Paslaugų kainų infliacija buvo palyginti pastovi ir nuo 2023 m. lapkričio mėn. iš esmės svyravo ties maždaug 4 %. Prognozuojamą infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimą nuo 2025 m. lems dėl toliau švelnėjančio praeities sukrėtimų poveikio po truputį mažėjanti paslaugų kainų infliacija ir vangesnis darbo sąnaudų spaudimas. Apskritai su infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, susijusį dezinfliacijos procesą skatina mažėjantis netiesioginis ankstesnių energijos kainų sukrėtimų poveikis ir mažėjantis, bet vis dar persiduodantis pinigų politikos griežtinimo 2021 m. gruodžio mėn. – 2023 m. rugsėjo mėn. poveikis. Numatoma, kad šis neigiamas poveikis užsitęs ir pradės slūgti tik prognozių laikotarpio pabaigoje.
9 pav.
Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau apie tai žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2024 ir 2025 m. sumažinta 0,1 procentinio punkto, o 2026 m. prognozė nepakeista (žr. 10 pav.). 2024 m. šiek tiek didesnę maisto produktų kainų augimo prognozę atsveria sumažinta energijos kainų infliacijos prognozė. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės visu prognozių laikotarpiu šioks toks sumažinimas matyti tik suapvalintuose 2026 m. metiniuose vidurkiuose. Šis sumažinimas pirmiausia susijęs su netikėtais pastarųjų mėnesių duomenimis, kuriuos lėmė mažesnė, nei tikėtasi, paslaugų kainų infliacija. Vėliau prognozių laikotarpiu tai daugiau susiję su sumažinta ekonomikos augimo ir darbo užmokesčio prognoze. Maisto produktų kainų infliacijos prognozė visu prognozių laikotarpiu padidinta daugiausia dėl geresnių, nei tikėtasi, naujausių rodiklių ir prielaidų dėl didesnių maisto žaliavų kainų. 2024 ir 2025 m. energijos kainų infliacijos prognozė sumažinta dėl prastesnių, nei tikėtasi, rodiklių ir prielaidų dėl naftos ir elektros energijos kainų sumažinimo, nepaisant prielaidų dėl šiek tiek didesnių dujų kainų (žr. 1 intarpą).
10 pav.
Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis
(procentiniais punktais)
Pastaba: korekcijos pateiktos remiantis nesuapvalintais skaičiais.
2 intarpas
Su klimato kaita susijusių pertvarkų politikos poveikio augimui ir infliacijai vertinimas
Ateinančiais metais įsigalios papildomos politikos priemonės, skirtos ES tikslams dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pasiekti. Šiame intarpe apžvelgiamas nacionaliniu lygiu vykdomų žaliųjų diskretinių fiskalinių priemonių pokyčių poveikis augimui ir infliacijai prognozių laikotarpiu. Fiskalinė priemonė laikoma žaliąja priemone, jei ji daro teigiamą poveikį klimato kaitos prevencijai arba prisitaikymui prie jos. Be to, šiame intarpe apžvelgiamas galimas naujosios antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) poveikis infliacijai 2027 m.
Į prognozių pagrindinį scenarijų įtrauktų nacionaliniu lygiu vykdomų žaliųjų diskretinių fiskalinių priemonių metinis poveikis ekonomikos augimui yra iki −0,1 procentinio punkto, o infliacijai euro zonoje – iki 0,2 procentinio punkto dydžio (žr. mėlynus stulpelius paveiksle). Prognozių laikotarpiu slopinantis poveikis BVP augimui turėtų šiek tiek padidėti – nuo beveik nulio (2024 m.) iki maždaug −0,1 procentinio punkto (2026 ir 2027 m.). Numatoma, kad poveikis infliacijai pagal SVKI 2024 ir 2025 m. bus maždaug 0,2 procentinio punkto, 2026 m. sumažės iki 0,1 procentinio punkto, o 2027 m. – beveik iki nulio. Šį poveikį daugiausia lemia priemonės, darančios poveikį energijos sudedamajai daliai, visų pirma anglies dioksido apmokestinimas ir energijos mokesčiai[10]. Apskritai, nacionalinių priemonių poveikis yra šiek tiek didesnis, nei vertinta 2023 m. gruodžio mėn., tačiau vis dar palyginti nedidelis. Tai daugiausia lemia labai nuosaikiai įvedamos priemonės, kurios daro tiesioginį poveikį kainoms, pavyzdžiui, nacionalinis anglies dioksido apmokestinimas[11].
Paveikslas
Nacionaliniu lygiu vykdomų žaliųjų diskretinių fiskalinių priemonių poveikis augimui ir infliacijai pagal 2024 m. gruodžio mėn. prognozių pagrindinį scenarijų
a) Realiojo BVP augimas | b) Infliacija pagal SVKI |
|---|---|
(procentiniais punktais) | (procentiniais punktais) |
 |  |
Per ateinančius trejus metus, be nacionalinių priemonių, anglies dioksido apmokestinimo taikymas ES bus išplėstas įtraukiant naujus sektorius, o tai gali turėti įtakos augimui, infliacijai ir viešiesiems finansams (žr. lentelę). Įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, dabartinė pirmoji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS1) bus pradėta taikyti aviacijos, laivybos ir energijai imliems pramonės sektoriams, pamažu panaikinant nemokamus apyvartinius taršos leidimus[12]. Importui į ES iš daug energijos suvartojančių pramonės šakų bus taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM). Be to, ES ATLPS2 bus pradėta taikyti 2027 m., kad apimtų su pastatų šildymu ir transporto degalais susijusius išmetamus teršalus – tikėtina, kad tai turės tinkamiausią tiesioginį infliacinį poveikį. Šios priemonės taip pat gali netiesiogiai paveikti infliaciją per importo ir gamintojų kainas. Jei namų ūkiams nebus teikiamos kompensacijos, toks kainas didinantis poveikis taip pat gali turėti įtakos jų išlaidoms ir lėtinti augimą. Tačiau dalis pajamų iš ATLPS1 ir ATLPS2 turi būti investuojama į energijos vartojimo efektyvumą ir mažai anglies dioksido į aplinką išmetančias technologijas, todėl grynasis poveikis augimui dar neaiškus.
Lentelė
Pagrindinės ES anglies dioksido apmokestinimo priemonės
Priemonė | Pagrindiniai elementai |
|---|---|
ES ATLPS1 | Taikoma elektros energijai ir iš dalies – laivybai bei aviacijai Nuo 2024 m.: pradedami naikinti nemokami apyvartiniai taršos leidimai aviacijai, plečiama laivybos išmetamų teršalų aprėptis Nuo 2026 m.: pradedami naikinti nemokami apyvartiniai taršos leidimai energijai imliems pramonės sektoriams |
ES ATLPS2 | Nuo 2027 m.: taikoma dėl pastatų šildymo ir transporto degalų, taip pat dėl mažų pramonės įrenginių išmetamiems teršalams |
PADKM | Nuo 2026 m.: importas iš daug energijos suvartojančių pramonės sektorių bus apmokestinamas pagal ATLPS1 anglies dioksido kainą (išskyrus atvejus, kai eksportuojančioje šalyje taikomas lygiavertis apmokestinimas) |
Šaltinis: Europos Komisija.
Anglies dioksido kaina pagal ATLPS2 greičiausiai bus perkelta vartotojams, tačiau kyla neaiškumų dėl to, kiek didelė ji bus. Panašiai kaip ir ATLPS1, pagal ATLPS2 bus prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, o jų kainą nustatys rinka. ATLPS2 apyvartinių taršos leidimų kaina dar nežinoma, nes prekyba kol kas nevyksta. Vis dėlto ATLPS direktyvoje[13] nustatyta, kad jei pirmaisiais metais vidutinė kaina per du mėnesius iš eilės viršys ribinę vertę – 45 eurų už toną CO2 (vienai CO2 emisijos tonai 2020 m. kainomis) – arba jei kaina kils per greitai, papildomi apyvartiniai taršos leidimai bus išleisti iš rinkos rezervo, kad kainos išliktų mažesnės už ribinę vertę. Pradinės grandies paslaugų teikėjai turės mokėti už savo produktų išmetamų teršalų kiekį ir, atrodo, tikėtina, kad jie perkels šias išlaidas vartotojui. Todėl numatomas tiesioginis poveikis energijos infliacijai pagal SVKI. Šio poveikio mastas, be kita ko, priklausys nuo ATLPS2 kainų pokyčių. Kadangi nėra jokios rinkos informacijos apie tikėtiną kainų lygį 2027 m., pagal prognozių pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad kainos lygis yra ribinė vertė (t. y. 59 eurų už toną CO2 tikėtinomis 2027 m. kainomis)[14].
Poveikis infliacijai pagal SVKI yra neaiškus ir 2027 m. gali svyruoti nuo 0,0 iki 0,4 procentinio punkto, o 2028 m. poveikis būtų daug mažesnis. Be neapibrėžtumo, susijusio su ATLPS2 kaina, dar neaiškus poveikio vartotojų kainoms greitis ir mastas. Nors energetikos produktų sąnaudų spaudimo pokyčiai paprastai vartotojams perduodami greitai, galima tikėtis šiek tiek uždelsto poveikio, nes: i) įmonės turi atsisakyti ATLPS2 leidimų už 2027 m. tik 2028 m.; ii) kai kuriose šalyse vartotojų sutarčių dėl dujų perkainojimas atsilieka; iii) administruojamosios kainos ir fiskalinės priemonės iš pradžių gali slopinti šį poveikį[15]. Neapibrėžtumas taip pat susijęs su planuojamu perėjimu nuo esamų nacionalinių sistemų prie ATLPS2[16]. Remiantis ekspertų skaičiavimais, kurie priklauso nuo įvairių tikėtinų prielaidų, susijusių su ATLPS2 kainų lygiu, poveikio perdavimo greičiu ir mastu, taip pat perėjimo prie ATLPS2 sąlygomis šalyse, kuriose veikia nacionalinės sistemos, poveikis infliacijai pagal SVKI 2027 m. galėtų būti nuo 0,0 iki 0,4 procentinio punkto, o 2028 m. poveikis būtų daug mažesnis[17]. Poveikis galėtų būti sumažintas tuo atveju, jei namų ūkiai tvirtai ir prevenciškai atsisakytų iškastinio kuro ir (arba) jei vyriausybės imtųsi rizikos mažinimo priemonių. Be ATLPS2, manoma, kad kitos Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje numatytos priemonės (pvz., PADKM įvedimas) turės tik nedidelį poveikį.
Vertinant ilgesnio laikotarpio perspektyvas, ATLPS2 kaina gali dar labiau didėti, tačiau tokį didėjimą gali sušvelninti sumažėjusi iškastinio kuro dalis vartojimo krepšelyje. Daugelis tyrimų atskleidė, kad iki 2030 m. kainos turėtų būti daug didesnės (panaikinus ribinių kainų mechanizmą)[18]. Didesnių įverčių kainos grindžiamos prielaida, kad kitos, papildomos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo politikos priemonės (pvz., nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo arba vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių draudimai) bus tik iš dalies veiksmingos. Toks kainų kilimas reikštų didelį šių politikos priemonių infliacinį poveikį po 2029 m., o pagrindinis scenarijus grindžiamas prielaida, kad ATLPS2 įvedimas turės laikiną poveikį tik 2027 m. (iš dalies taip pat ir 2028 m.). Be to, tikėtina, kad kainos ir toliau svyruos. Galiausiai ilgesniu laikotarpiu būsimų ATLPS2 kainų pokyčių poveikį energijos infliacijai pagal SVKI gali sušvelninti mažėjanti iškastinio kuro dalis energijos rūšių derinyje ir sumažėjusios namų ūkių išlaidos iškastiniam kurui.
Prognozuojama, kad nominalusis darbo užmokestis iš pradžių didės, tačiau vėliau pamažu mažės, iš dalies dėl to, kad realusis darbo užmokestis kils iki lygio, buvusio prieš infliacijos šuolį. Vertinama, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas sumažėjo iki 4,5 % (tai atitiko rugsėjo mėn. prognozes)[19]. Numatoma, kad darbo užmokesčio augimo tempas ir toliau mažės – nuo vidutiniškai 4,6 % (2024 m.) iki 2,8 % (2027 m.) (žr. 11 pav.). Šį sumažėjimą daugiausia lems iš dalies dėl lėčiau kylančio minimaliojo darbo užmokesčio, tikėtina, lėčiau augsiantis sutartas darbo užmokestis. Darbo užmokesčio atotrūkio poveikis 2024 m. turėtų būti nereikšmingas, tačiau artimiausiais metais jis turėtų būti palyginti stabilus ir nedidelis. Neseniai patikslinus nacionalinių sąskaitų duomenis, vertinama, kad realusis darbo užmokestis 2024 m. trečiąjį ketvirtį vėl pasiekė 2022 m. pradžioje fiksuotą lygį. Nors tai rodo mažesnį dėl infliacijos kompensavimo susidariusį spaudimą, padėtis darbo rinkose vis dar yra įtempta, o tai padeda paaiškinti, kodėl darbo užmokesčio augimo tempas tebėra didelis, palyginti su istoriniu 2,3 % vidurkiu. Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2024 m. atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozė dėl netikėtų duomenų padidinta 0,1 procentinio punkto, o vėlesnių metų prognozė sumažinta 0,3 procentinio punkto, atsižvelgiant į numatomą mažesnį nedarbo lygį.
11 pav.
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui
(metiniai procentiniai punktai)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Prognozuojama, kad 2025 ir 2026 m. vienetinės darbo sąnaudos augs lėčiau dėl didėjančio našumo ir vangiau augančio darbo užmokesčio. Vertinama, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį vienetinių darbo sąnaudų augimo tempas sudarė 4,5 %. Numatoma, kad iki 2027 m. jis sumažės iki vidutiniškai 2,0 %[20], bet ir toliau bus didesnis už istorinį 1,8 % vidurkį. Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozė 2024 m. padidinta 0,2 procentinio punkto, o 2026 m. – sumažinta 0,1 procentinio punkto.
Apskritai numatoma, kad vidaus kainų spaudimas, matuojamas pagal BVP defliatoriaus augimą, ir toliau mažės, o pelno maržos trumpuoju laikotarpiu sušvelnins darbo sąnaudų spaudimą (žr. 12 pav.). Vertinama, kad 2024m. BVP defliatoriaus metinis augimo tempas sparčiai mažėjo – vidutiniškai 2,9 % (palyginti su 5,9 % 2023 m.), tačiau numatoma, kad prognozių laikotarpiu jis mažės nuosaikiau ir 2027 m. vidutiniškai sudarys 2,1 %. Manoma, kad vienetinio pelno augimo tempas ir toliau švelnins palyginti spartų darbo sąnaudų didėjimo poveikį, tačiau tik trumpuoju laikotarpiu[21]. Kadangi vienetinės darbo sąnaudos auga lėčiau, o kitų gamybos veiksnių sąnaudos auga taip pat nedaug, nuo 2025 m. pelno maržos turėtų vėl nuosaikiai augti. Tai lems atsigaunanti ekonomika ir didėjantis našumas. Todėl augančios pelno maržos nuo 2025 m. vėl darys teigiamą poveikį vidaus kainų spaudimui. Palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, BVP defliatoriaus augimo prognozė 2024 m. buvo šiek tiek sumažinta, 2025 m. išliko nepakitusi, o 2026 m. – šiek tiek padidinta. 2024 m. pelno maržos augimo prognozė šiek tiek sumažinta, o 2025 ir 2026 m. – padidinta. Tai iš esmės atsvėrė atitinkamai padidintas ir sumažintas vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozes.
12 pav.
Vidaus kainų spaudimas
a) BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys | b) BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys – korekcijos, palyginti su 2024 m. rugsėjo mėn. prognozėmis |
|---|---|
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais) | (poveikis procentiniais punktais) |
 |  |
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Numatoma, kad prognozių laikotarpiu importo kainos kils sparčiau, tačiau jų augimo tempas vis dar bus mažesnis nei 2 %. Importo defliatoriaus augimo tempas turėtų padidėti nuo −0,6 % (2024 m.) iki 1,6 % (2025 m.) ir 1,7 % (2027 m.). 2024–2025 m. prognozės buvo sumažintos atsižvelgiant į sumažėjusias konkurentų eksporto kainas ir nepaisant euro nuvertėjimo, kurį lėmė techninės prielaidos (žr. 1 intarpą).
6 Jautrumo analizė
Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai
Būsima energijos žaliavų kainų raida tebėra labai neapibrėžta; alternatyvūs naftos ir dujų žaliavų kainų raidos scenarijai reikšmingai paveiktų ekonomikos perspektyvą, ypač infliaciją. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis, o šioje jautrumo analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius[22]. Alternatyvi naftos kainų raida yra simetriškai paskirstyta aplink pagrindinio scenarijaus prognozes ir atspindi iš esmės subalansuotą riziką. Iš dujų kainų pasiskirstymo, atvirkščiai, matyti, jog esama techninių prielaidų didėjimo rizikos (žr. 13 pav.), o tai greičiausiai susiję su neapibrėžtumu dėl tiekimo. Šis neapibrėžtumas susijęs su artėjančia Ukrainos ir Rusijos susitarimo dėl dujų tranzito galiojimo pabaiga, taip pat su pastaruoju metu vėluojančiais suskystintų gamtinių dujų tiekimo projektais. Į prielaidą dėl palyginamųjų kainų taip pat atsižvelgiama tiek naftos, tiek dujų kainų atveju. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.
13 pav.
Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos
a) Prielaida dėl naftos kainos
(JAV dol. už barelį)
b) Prielaida dėl dujų kainos
(Eur / Mwh)
Šaltiniai: „Morningstar“ ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuojami dujų ir naftos kainų skirstiniai išvesti iš 2024 m. lapkričio 20 d. kotiruotų pasirinkimo sandorių, turinčių fiksuotą ketvirčio pabaigos datą, rinkos kainų „ICE Brent“ žalios naftos ir Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių platformoje.
6 lentelė
Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai ir jų poveikis realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI
1 scenarijus: 25-asis procentilis | 2 scenarijus: 75-asis procentilis | 3 scenarijus: palyginamosios kainos | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | |
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus, procentais) | ||||||||||||
Naftos kainos | −1,3 | −13,7 | −19,0 | −21,9 | 1,6 | 14,0 | 19,6 | 23,1 | 0,1 | 4,2 | 6,7 | 8,1 |
Dujų kainos | −3,5 | −18,0 | −22,0 | −25,6 | 4,2 | 25,6 | 29,4 | 35,3 | −0,2 | 2,1 | 25,2 | 49,1 |
Sintetinis energijos kainų indeksas | −2,4 | −15,9 | −19,3 | −21,9 | 3,0 | 21,9 | 25,1 | 27,2 | 0,0 | 3,0 | 13,3 | 21,5 |
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų, procentiniais punktais) | ||||||||||||
Realiojo BVP augimas | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,0 | 0,0 | −0,1 | −0,1 | −0,1 | 0,0 | 0,0 | −0,1 | −0,1 |
Infliacija pagal SVKI | 0,0 | −0,6 | −0,5 | −0,3 | 0,1 | 0,7 | 0,6 | 0,3 | 0,0 | 0,2 | 0,4 | 0,4 |
Pastabos: šioje jautrumo analizėje naudojamas sintetinis energijos kainų indeksas, apimantis naftos ir dujų ateities sandorių kainas. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos kainų, fiksuotų 2024 m. lapkričio 20 d., skirstiniai. Palyginamosios naftos ir dujų kainos – tą pačią dieną galiojusios atitinkamos kainos. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.
Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai
Šioje jautrumo analizėje vertinamas alternatyvių valiutos kurso raidos scenarijų poveikis pagrindiniam prognozių scenarijui. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursas prognozių laikotarpiu nesikeis. Alternatyvūs infliacijos mažėjimo ir didėjimo scenarijai apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2024 m. lapkričio 20 d., skirstinių (žr. 14 pav.). Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius. Vidutinis poveikis gamybos augimui ir infliacijai pagal šiuos modelius parodytas 7 lentelėje.
14 pav.
Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai
Šaltiniai: „Bloomberg“ ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: padidėjimas reiškia, kad didėja euro vertė. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2024 m. lapkričio 20 d., skirstiniai. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.
7 lentelė
Poveikis euro zonos realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI
1 scenarijus: 25-asis procentilis | 2 scenarijus: 75-asis procentilis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | |
JAV dolerio ir euro kursas | 1,08 | 1,03 | 1,03 | 1,03 | 1,08 | 1,10 | 1,15 | 1,19 |
JAV dolerio ir euro kursas | −0,2 | −3,0 | −3,3 | −3,5 | 0,0 | 3,7 | 8,1 | 11,7 |
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų, procentiniais punktais) | ||||||||
Realiojo BVP augimas | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,0 | −0,1 | −0,2 | −0,3 |
Infliacija pagal SVKI | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,0 | −0,1 | −0,3 | −0,3 |
Šaltiniai: „Bloomberg“ ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: padidėjimas reiškia, kad didėja euro vertė. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2024 m. lapkričio 20 d., skirstiniai. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.
3 intarpas
Palyginimas su kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozėmis
2024 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozės patenka į kitų BVP ir infliacijos pagal SVKI prognozių intervalus. Ekspertų prognozės dėl augimo patenka į kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozių intervalus visą prognozių laikotarpį. Dėl infliacijos pagal SVKI pažymėtina, kad 2025 m. Eurosistemos ekspertų prognozės atitinka intervalo viršutinę dalį. 2026 m. Eurosistemos ekspertų prognozės patenka į siaurą kitų prognozių rengėjų prognozių intervalą, o 2027 m. prognozės šiek tiek viršija kitas turimas prognozes. Taip gali būti dėl antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) poveikio vertinimo skirtumų (žr. 2 intarpą). Eurosistemos ekspertų prognozės dėl infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, atitinka kitas prognozes, tačiau 2027 m. prognozė yra šiek tiek mažesnė.
Lentelė
Euro zonos realiojo BVP augimo, infliacijos pagal SVKI ir infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, naujausių prognozių palyginimas
(metiniai pokyčiai, %)
| Paskelbimo data | BVP augimas | Infliacija pagal SVKI | Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | 2024 | 2025 | 2026 | 2027 | ||
Eurosistemos ekspertų prognozės | 2024 m. gruodžio mėn. | 0,7 | 1,1 | 1,4 | 1,3 | 2,4 | 2,1 | 1,9 | 2,1 | 2,9 | 2,3 | 1,9 | 1,9 |
EBPO | 2024 m. gruodžio mėn. | 0,8 | 1,3 | 1,5 | – | 2,4 | 2,1 | 2,0 | – | 2,9 | 2,4 | 2,0 | – |
Europos Komisija | 2024 m. lapkričio mėn. | 0,8 | 1,3 | 1,6 | – | 2,4 | 2,1 | 1,9 | – | 2,9 | 2,4 | 2,0 | – |
Consensus Economics | 2024 m. lapkričio mėn. | 0,8 | 1,1 | 1,4 | 1,4 | 2,4 | 1,9 | 1,9 | 1,9 | 2,8 | 2,2 | – | – |
Profesionaliųjų prognozuotojų apklausa | 2024 m. spalio mėn. | 0,7 | 1,2 | 1,4 | – | 2,4 | 1,9 | 1,9 | – | 2,8 | 2,2 | 2,0 | – |
Tarptautinis valiutos fondas | 2024 m. spalio mėn. | 0,8 | 1,2 | 1,5 | 1,4 | 2,4 | 2,0 | 2,0 | 1,9 | – | – | – | – |
Šaltiniai: EBPO ekonominės perspektyvos vertinimas, 2024 m. gruodžio 4 d. (galutinė duomenų įtraukimo data – 2024 m. lapkričio 27 d.); Consensus Economic prognozės, 2024–2025 m. – 2024 m. lapkričio 14 d. (2026–2027 m. duomenys – iš 2024 m. spalio mėn. apklausos); ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, 2024 m. spalio 21 d.; TVF pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimas, galutinė duomenų įtraukimo data – 2024 m. spalio 22 d.; Europos Komisijos 2024 m. rudens ekonominė prognozė, galutinė duomenų įtraukimo data – 2024 m. spalio 21 d.
Pastabos: šių prognozių negalima tiesiogiai palyginti tarpusavyje ar su Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes jos baigtos rengti skirtingu metu. Be to, šių prognozių prielaidos dėl fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos, dujų ir kitų žaliavų kainas, sudaromos taikant skirtingus metodus. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse pateikti dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti realiojo BVP metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinius augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti, ar ne.
© Europos Centrinis Bankas, 2024 m.
Pašto adresas: 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefono nr.: +49 69 1344 0
interneto svetainė: www.ecb.europa.eu
Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.
Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų.
HTML ISBN 978-92-899-6597-2, ISSN 2529-4741, doi:10.2866/32 QB-CF-24-002-LT-Q
Galutinė duomenų techninėms prielaidoms ir pasaulio ekonomikos prognozėms parengti įtraukimo data – 2024 m. lapkričio 20 d. Makroekonominės prognozės euro zonai baigtos rengti 2024 m. lapkričio 27 d.
Jei aiškiai nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje minimi pasauliniai ir (arba) pasauliniu mastu agreguoti ekonominiai rodikliai neapima euro zonos.
Iš ECB gautų laivybos bendrovių duomenų matyti, kad visus metus prekių pristatymas laivais buvo vykdomas paankstintai, taip pat anksčiau negu įprastai prasidėjo sezoninis pikas prieš Kalėdų šventes (birželio–liepos mėn., o ne rugsėjo mėn.), nes dėl laivybos sutrikimo Sueco kanale laivai nukreipiami kitu maršrutu, aplink Afriką. 2024 m. gegužės mėn. „Drewry“ apklausa patvirtina, kad laivybos tvarkaraščiai keičiasi.
2019 m. pabaigoje energijos sąnaudos euro zonoje buvo 1,5 karto didesnės negu JAV. Iki 2024 m. lapkričio mėn. jos buvo 3,5 karto didesnės. Iki prognozių laikotarpio pabaigos jos greičiausiai negrįš į prieš pandemiją buvusį lygį.
Žr. ECB tinklaraščio įrašą “Low for long? Reasons for the recent decline in productivity”, 2024 m. gegužės 6 d.
Atsižvelgiant į dabartines politines grėsmes, kai kurių didžiųjų euro zonos šalių fiskaliniai planai nėra baigti rengti arba yra pasenę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pagrindinės fiskalinės politikos prielaidos ir prognozės pagrįstos Ministro Pirmininko Barnier vyriausybės 2025 m. biudžeto vertinimu ir vidutinio laikotarpio fiskaliniais planais. Gruodžio 4 d. Prancūzijos parlamente buvo priimtas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe ir šiais fiskaliniais planais. Daugelyje šalių rizika pagrindiniam prognozių scenarijui taip pat kyla dėl galimų papildomų priemonių, kurios bus patikslintos, kad būtų laikomasi peržiūrėtos ES fiskalinės sistemos reikalavimų.
Fiskalinė politika 2025 m. griežtės ir dėl toliau mažinamų paramos energetikai priemonių, kurios nuo rugsėjo mėn. iš esmės nepakito. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, 2025 m. fiskalinės politikos kryptis nesikeičia. Tai lėmė daugiausia dėl pajamų stygiaus ir kitų mokestinių likučių švelnėjantys nediskretiniai veiksniai.
Šis švelnėjimas daugiausia susijęs su socialinio draudimo įmokomis ir, šiek tiek mažiau, viešosiomis investicijomis.
Vertinama, kad dėl nuo 2023 m. gruodžio mėn. atsisakomų su energija ir infliacija susijusių kompensacinių priemonių bendroji infliacija 2024 m. padidės 0,4 procentinio punkto, 2025 m. – 0,1 procentinio punkto.
Tai atitinka duomenis, kad anglies dioksido apmokestinimas didina infliaciją ir kad poveikis įprastai pasireiškia per energijos sudedamąją dalį. Žr. Konradt, M., Weder di Mauro, B., “Carbon Taxation and Greenflation: Evidence from Europe and Canada”, Journal of the European Economic Association, Vol. 21, Issue 6, December 2023, pp. 2518–2546; McKibbin, W., Konradt, M., and Weder di Mauro, B., “Climate policies and monetary policies in the euro area”, pristatytą 2021 m. ECB centrinės bankininkystės forume Sintroje; Känzig, D. R., “The Unequal Economic Consequences of Carbon Pricing”, National Bureau of Economic Research Working Paper Series, No 31221, 2023; Moessner, R., “Effects of Carbon Pricing on Inflation”, CESifo Working Paper, No 9563, 2022. Nepaisant to, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais šis poveikis paprastai išnyksta. Anglies dioksido apmokestinimo paskatos didina energijos vartojimo efektyvumą ir skatina inovacijas mažai anglies dioksido į aplinką išmetančių energijos šaltinių srityje, o iškastinio kuro svoris vartojimo krepšelyje mažėja. Žr. Andersson, J. J., "Carbon Taxes and CO2 Emissions: Sweden as a Case Study" American Economic Journal: Economic Policy, Vol. 11(4), pp. 1–30, 2019. Pagal susitarimus dėl ekspertų prognozių laikoma, kad prognozių laikotarpiu vartojimo svoriai SVKI krepšelyje yra fiksuoti.
Ankstesnį žaliųjų diskretinių fiskalinių priemonių pokyčių poveikio augimui ir infliacijai vertinimą žr. intarpe “Assessing the macroeconomic effects of climate change transition policies”, Economic Bulletin, Issue 1, ECB, 2024.
Daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu kainos pagal ATLPS1 padidės tik šiek tiek (žr. 1 intarpą).
2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo (OL L 130, 2023 5 16, p. 134).
Pagal ATLPS direktyvą ribinė vertė bus indeksuota pagal infliaciją ES ir apibrėžta kaip 45 eurų už toną CO2 2020 m. kainomis. Remiantis numatoma infliacija 2024–2027 m., 2027 m. ši vertė siektų 59 eurų už toną CO2.
Dujų atveju yra įrodymų, kad poveikis vartotojų kainoms priklauso nuo tokių veiksnių kaip rinkos struktūra, mokesčių ir rinkliavų dalis bendroje kainoje, taip pat nuo sutarties atnaujinimo tempo. Žr. Hernnäs, H., Johannesson-Lindén, Å., Kasdorp, R. and Spooner, M., “Pass-through in EU electricity and gas markets”, Quarterly Report on the Euro Area (QREA), Directorate General Economic and Financial Affairs (DG ECFIN), European Commission, Vol. 22(2), pp. 23-34, July 2023. Kalbant apie kurą, poveikis paprastai būna greitesnis, žr. Alvarez, L., Hurtado, S., Sánchez, I. and Thomas, C., The impact of oil price changes on Spanish and euro area consumer price inflation, Economic Modelling, Vol. 28, issue 1, pp. 422-431, 2011.
Pažymėtina, kad Direktyvos dėl ATLPS2 perkėlimas į nacionalinę teisę daugelyje šalių tebevyksta. Vis dar reikia nuspręsti dėl nuoseklaus direktyvos įvedimo ir perėjimo nuo esamų nacionalinių sistemų, taip dar labiau sustiprinant su poveikiu infliacijai susijusį neapibrėžtumą.
Mažesnė ATLPS2 kaina galėtų reikšti, kad teigiamą poveikį kai kuriose šalyse atsveria neigiamas poveikis kitose šalyse, kuriose esama nacionalinės anglies dioksido apmokestinimo sistemos kaina paveiktiems sektoriams sumažėtų iki ES ATLPS2 kainos. Bendrai tai galėtų turėti neutralų poveikį infliacijai euro zonoje.
Žr. Abrell, J., Bilici, S., Blesl, M., Fahl, U., Kattelmann, F., Kittel, L., Kosch, M., Luderer, G., Marmullaku, D., Pahle, M., Pietzcker, R.C., Rodrigues, R. and Siegle, J., “Optimal allocation of the EU carbon budget: A multi-model assessment”, Energy Strategy Reviews, Vol. 51, No 101271, 2024; ir Günther, C., Pahle, M., Govorukha, K., Osorio, S. and Fotiou, T., “Carbon prices on the rise? Shedding light on the emerging EU ETS2”, 26 April 2024.
Remiantis Eurostato duomenimis, paskelbtais gruodžio 6 d., jau baigus rengti 2024 m. gruodžio mėn. prognozes, atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas 2024 m. trečiąjį ketvirtį buvo 4,4 %.
Remiantis gruodžio 6 d. paskelbtais Eurostato duomenimis, vienetinių darbo sąnaudų augimo tempas 2024 m. trečiąjį ketvirtį buvo 4,3 %.
Prognozuojama, kad vienetinio pelno augimo tempas padidės nuo 2,0 % (2026 m.) iki 2,4 % (2027 m.). Tai iš dalies susiję su numatomu ATLPS2 kaip gamybos mokesčio, kai atsisakoma apyvartinių taršos leidimų, t. y. metus po pardavimo aukcione, įtraukimu į nacionalines sąskaitas. Taigi ATLPS2 pajamos už 2027 m. bus įtraukiamos į nacionalines sąskaitas tik 2028 m., o galutinės kainos turėtų padidėti jau 2027 m. (žr. 2 intarpą). Todėl numatoma, kad 2027 m. bendrasis likutinis perteklius laikinai išaugs.
Taikytos 2024 m. lapkričio 20 d. (galutinės duomenų įtraukimo techninėms prielaidoms parengti dienos) rinkos kainos.
- 12 December 2024