1 Įžanga

2020 m. pradžioje Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) pradėjo savo pinigų politikos strategijos peržiūrą. Peržiūros tikslas – užtikrinti ECB pinigų politikos tinkamumą atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir pokyčius, įvykusius per 17 metų nuo strategijos parengimo pirmą kartą. Turint galvoje dabartinį pinigų politikos vaidmenį pasaulyje, pagrindinis klausimas, į kurį siekiama atsakyti per šią peržiūrą, yra tai, kaip ECB galėtų geriausiai toliau vykdyti jam suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą visiems euro zonos gyventojams. Kad pinigų politika būtų veiksminga, labai svarbu suprasti atskirų namų ūkių ir verslo subjektų lūkesčius, įsitikinimus, pasitikėjimo lygį, abejones, viltis ir baimes. Todėl Europos piliečių buvo paprašyta pasidalyti savo nuomonėmis su ECB ir euro zonos nacionaliniais centriniais bankais (toliau – NCB) kainų stabilumo ir ekonominiais klausimais, įžvalgomis apie pasaulinius iššūkius ir visuomenės informavimo veiklą. Siekiant išgirsti kuo daugiau įvairių nuomonių, peržiūra pradėta nuomonių išklausymo ir aptarimo etapu. Nuomonių išklausymo iniciatyva siekiama dvejopo tikslo: surinkti informacijos apie įvairias nuomones ir ja pasinaudoti atliekant strategijos peržiūrą, kad strategijos analizė būtų išsamesnė, ir pasinaudojant proga užmegzti struktūrinį dialogą su plačiąja visuomene. Šioje tarpinės peržiūros ataskaitoje apibendrinamos per nuomonių išklausymo etapą išsakytos Europos visuomenės mintys. Nuomonėms išklausyti naudoti įvairūs kanalai: 2020 m. spalio mėn. surengtas specialus Europos lygmens pilietinės visuomenės organizacijoms skirtas renginys (iš serijos „ECB klauso“), 2020 m. vasario – spalio mėn. vyko plačiosios visuomenės apklausa internetu (portale „ECB klauso“), 2020 m. spalio – gruodžio mėn. euro zonos NCB organizavo įvairius renginius (iš serijos „NCB klauso“) savo šalyse^[1]. Reikėtų pažymėti, kad padarytos išvados yra kokybinio pobūdžio ir nebūtinai reprezentatyvios.

2 Pagrindinės išvados

2.1 Bendrosios aplinkybės

Nuomonių išklausymo iniciatyva padėjo surinkti informacijos apie žmonių požiūrį ir paskatino diskusijas keturiomis pagrindinėmis temomis: kainų stabilumo, ekonominių klausimų, pasaulinių iššūkių ir komunikacinės veiklos. Žmonės atsakė į klausimus ir dalijosi savo lūkesčiais apie tai, ką centrinis bankas turėtų padaryti, kad būtų atremti bendresni socialiniai ir politiniai iššūkiai. Visais kanalais reikštose nuomonėse dažnai minėti centrinio banko darbui įtakos turintys sisteminiai veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis koronaviruso pandemijos poveikis ekonomikai, skaitmenizacijos poveikis užimtumui, dėl klimato kaitos patiriamos išlaidos ir galimos būsimos ekonomikos ir finansų krizės.

2.2 Žmonių požiūris į kainų stabilumą, infliaciją ir defliaciją

Daugelis žmonių bendro kainų lygio pokytį sieja su neigiamu poveikiu jų kasdieniam gyvenimui, paprastai pasireiškiančiu sumažėjusia perkamąja galia ir santaupų verte. Nors didesnė infliacija nebuvo nurodyta kaip pagrindinis nerimą keliantis dalykas, vyravo bendra nuomonė, kad kainos išaugo neproporcingai. Žmonės taip pat sakė pajutę, kad didėja išlaidos, ypač nuomos kainos ir hipotekos įmokos, ir brangsta maisto prekės. Iš išsakytų nuomonių paaiškėjo, jog tam, kaip žmonės suvokia infliacijos lygį, daug įtakos turi išlaidos būstui. Daugelis respondentų, naudodamiesi šia galimybe pareikšti nuomonę, ragino ECB išplėsti išlaidų būstui, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant infliaciją, sąvoką (įtraukti namų savininkų išlaidas). Tačiau kiti respondentai perspėjo, kad į prekių ir paslaugų krepšelį turtas, pavyzdžiui, nekilnojamasis, neturėtų būti įtraukiamas.

Kai kurie respondentai išreiškė abejonių dėl ECB tikslo vidutiniu laikotarpiu palaikyti „mažesnę, bet artimą 2 %“ infliaciją. Vieni iš jų svarstė, ar ECB tikslas neturėtų būti artimesnis 0 %, kad ateityje būtų išsaugota euro perkamoji galia, o kitiems atrodė, kad pinigų politikos priemonės yra nepakankamos, nes šio tikslo vis nepavyksta pasiekti. Buvo kritikuotas ir ilgas mažų palūkanų normų laikotarpis, nes, kai kurių respondentų nuomone, dėl to vyriausybės pernelyg daug skolinosi ir skolos lygis tapo netvarus. Išsakant šią kritiką buvo nerimaujama ir dėl to, kad dėl vykdomos pinigų politikos mažėja žmonių santaupų grąža.

Tačiau dalis respondentų pritarė tam, kaip ECB apibrėžia kainų stabilumą, ir su tuo susijusioms pinigų politikos priemonėms. Šie respondentai nurodė įvairius kitus veiksnius, dariusius įtaką pinigų politikos veiksmingumui, ir ragino remti pinigų politiką ir kitų politikos sričių priemonėmis.

2.3 Ekonominė padėtis ir pasaulinių tendencijų poveikis

Dauguma respondentų įsitikinę, kad per pastarąjį dešimtmetį bendra ekonominė padėtis pablogėjo. Pagrindinės nurodytos priežastys – mūsų ekonominio modelio trapumas, didėjantys pasauliniai iššūkiai ir padidėjęs neapibrėžtumas. Taip pat buvo nerimaujama dėl ateities ir dėl gana niūrių asmeninės ir socialinės ekonominės gerovės perspektyvų – tokį pesimizmą iš dalies galėjo lemti dabartinis kontekstas, kuriame vykdyta ši nuomonių išklausymo iniciatyva.

Iš tiesų, ilgalaikis koronaviruso (COVID-19) pandemijos ekonominis poveikis buvo vienas dažniausiai minėtų nerimą keliančių dalykų. Taip pat reikšti nuogąstavimai dėl lėtesnio ekonomikos augimo, didesnio valstybės skolos lygio, paklausos mažėjimo, nedarbo didėjimo ir mažų garantijų darbo vietose. Jaunesni žmonės daugiausia reiškė susirūpinimą dėl blogėjančių įsidarbinimo sąlygų ir mažėjančių galimybių susirasti tinkamą darbą, taip pat baimintasi ateityje vėl galinčių kilti ekonomikos ir finansų krizių. Šiuo atžvilgiu daugelis respondentų pritarė ECB per pandemiją taikomoms paramos Europos ekonomikai priemonėms, pabrėždami, kad šios priemonės yra svarbios ir turi būti taikomos ir toliau, ekonomikos atsigavimo etapu.

Žmonės nerimauja dėl ekonominės padėties dar ir dėl to, kad mano, jog ateityje darbo užmokestis ir pensijos toliau mažės. Respondentų vertinimu, šio tipo pajamų didėjimo tempas neatitinka bendro kainų augimo tempo, todėl mažėja perkamoji galia. Jie sakė bijantys, kad ateityje galės sau leisti mažiau. Taip pat buvo reiškiamas susirūpinimas, kad dėl ECB vykdomo turto pirkimo gali susidaryti turto kainų burbulai.

Klimato kaitos poveikis ekonomikai, daugelio nuomone, yra dar vienas nerimą dėl ekonominės padėties keliantis dalykas. Žmonės sakė savo kasdieniame gyvenime jau patiriantys klimato kaitos padarinius ir manantys, kad aplinkos apsaugos išlaidos ateityje didės. Respondentų vertinimu, šios išlaidos greičiausiai didės, nes padidėjo klimato kaitos poveikis ekonomikai ir finansų sektoriui, be kita ko, ir dėl to, kad pereinama prie ekologiškesnių ekonominių modelių ir siekiama išsaugoti pačią aplinką.

Kai kurie respondentai pabrėžė skaitmenizacijos poveikio ekonomikai neapibrėžtumą ir abejojo, ar Europos Sąjunga yra tinkamai pasirengusi skaitmeninei ekonomikai. Kaip neatidėliotini nurodyti šie klausimai – dirbtinio intelekto reglamentavimas, investicijos į technologijas, dėl technologinės pažangos gautos ekonominės naudos paskirstymas ir finansinių technologijų sukeltų esminių pokyčių poveikis darbo rinkai.

2.4 ECB vaidmuo sprendžiant neatidėliotinus uždavinius

Kilo intensyvi diskusija dėl to, ar, ECB siekiant antrinio tikslo – remti bendrąsias Europos Sąjungos ekonominės politikos kryptis, nereikėtų išplėsti ECB įgaliojimų ir ECB imtis platesnių politikos veiksmų^[2].

Nevyriausybinės, kovos su klimato kaita organizacijos, vartotojų apsaugos grupės, jaunimo atstovai, ekspertų grupės ir visuomenės nariai ragino ECB geriau spręsti bendresnius visuomenei ir ekonomikai svarbius klausimus, pavyzdžiui, skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir aplinkos apsaugą. Pateikti konkretūs pasiūlymai buvo skirtingi, priklausomai nuo to, kokį vaidmenį, respondentų nuomone, turėtų atlikti centrinis bankas. Vienų nuomone, ECB turėtų skatinti didesnę euro zonos šalių ekonominę sanglaudą, kiti pageidavo, kad ECB atsisakytų rinkos neutralumo principo ir įsipareigotų pirkti tik ekologišką turtą ir taip prisidėtų prie Europos žaliojo kurso, treti siūlė ECB apsvarstyti galimybę veikti taip, kad jo politika žmonėms poveikį darytų tiesiogiai, ne per bankus ir finansų įstaigas.

Tačiau tam, kad ECB uždaviniai ir priemonės būtų plečiami toliau, pritarė ne visi. Nestandartinės pinigų politikos priemonės, kurių imtasi po 2008 m. finansų krizės, sulaukė nemažai kritikos ir, kai kurių respondentų nuomone, viršijo ECB įgaliojimus. Todėl daugelis respondentų pažymėjo, kad ECB neturėtų prisiimti papildomų atsakomybės sričių.

Dar kiti respondentai abejojo ECB politikos sprendimų veiksmingumu ir tinkamumu apskritai. Jų nuomone, centrinio banko nepriklausomumas reiškia, kad jis privalo vykdyti įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą siaurąja prasme ir nedalyvauti sprendžiant klausimus, kurie priskiriami kitų politikos formuotojų atsakomybės sritims.

2.5 Centrinio banko komunikacinė veikla

Nuomonių išklausymo iniciatyva dar kartą parodė, kad bendraudami su plačiąja visuomene centriniai bankai turi aiškinti savo vaidmenį išsamiau, tai daryti suprantama kalba ir pateikti suprantamus pavyzdžius.

Daugelis žmonių atvirai nurodė nežinantys, kokios yra centrinio banko funkcijos. Kiti respondentai siūlė ECB imtis jo kompetencijai nepriklausančių veiksmų, pavyzdžiui, suvienodinti mokesčius Europos Sąjungoje, imtis kovos su nacionaline korupcija priemonių, taip parodydami, kad centrinio banko vaidmenį supranta labai neteisingai. Pinigų politikos sąvokos – kainų stabilumas, infliacija, palūkanų normos ir turto pirkimai, respondentų suvokimu, yra nuo kasdienio žmonių gyvenimo labai nutolę dalykai. Aiškinimas, kuo jie yra svarbūs žmonių gerovei, turėtų būti vienas pagrindinių centrinio banko komunikacinės veiklos uždavinių. Visa tai reikėtų aiškinti ne sudėtingomis sąvokomis ir specialistų žargonu, bet paprasta ir suprantama kalba.

Šio plačiai paplitusio nepakankamo supratimo priežastys yra įvairios, tarp jų – pačių respondentų nurodytas nepakankamas finansinis raštingumas. Kad šie dalykai būtų labiau suprantami, siūlyta naudotis socialine žiniasklaida, pinigų politikos temas aiškinti paprasčiau, reguliariai organizuoti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams skirtus renginius. Tuo pačiu tikslu kai kurie respondentai siūlė po kiekvienos spaudos konferencijos pinigų politikos klausimais parodyti aiškinamąjį vaizdo įrašą, kuriame būtų išsamiau paaiškinta, kokį poveikį priimti sprendimai darys plačiajai visuomenei.

Kalbėdami apie ECB atskaitomybės ir skaidrumo užtikrinimo sistemą, kai kurie respondentai tvirtino, kad išsamesnė informacija apie Valdančiosios tarybos posėdžius galėtų padėti aiškiau ir lengviau suprasti ECB sprendimų priėmimo procesą. Kiti respondentai siūlė skelbti daugiau informacijos apie Vykdomosios valdybos narių dienotvarkes, pavyzdžiui, pažymėti, kiek laiko truko susitikimai su finansų sektoriaus ir kiek  – su kitų sektorių, atstovais.

Vis dėlto kai kurie respondentai išsakė abejonių dėl to, ar „daugiau yra geriau“, ir atkreipė dėmesį į tai, kad centriniai bankai jau skelbia pernelyg daug informacijos. Jie siūlė mažinti skelbiamos informacijos kiekį (pvz., skelbti mažiau Vykdomosios valdybos narių skaitytų kalbų) ir vietoj to visais komunikaciniais kanalais skelbti informaciją keletu jų nurodytų pagrindinių temų. Kiti respondentai pabrėžė, kad sudėtingas pinigų politikos sąvokas išdėstyti paprasčiau yra žiniasklaidos pareiga, ir ragino puoselėti glaudesnius ryšius su žurnalistais.

2.6 Atsiliepimai ir tolesni žingsniai

Nuomonių išklausymo iniciatyva ne tik padėjo surinkti strategijos peržiūrai reikalingos informacijos, bet ir suteikė galimybę pabendrauti su plačiąja visuomene. Ši iniciatyva sulaukė plataus teigiamo įvertinimo. Žmonės palankiai įvertino galimybę išreikšti savo požiūrius ir nuomones ECB sprendimus priimantiems asmenims laisvai, sava kalba. Taip pat palankiai įvertinta galimybė pasidalyti nuomonėmis bendresnėmis visuomenei rūpimomis temomis, pavyzdžiui, apie kultūrą, švietimą, šeimą ir užimtumą, kurios paprastai į ekspertų diskusijas neįtraukiamos, ir raginta tai daryti ir toliau.

Taigi akivaizdu, jog visuomenė tikisi, kad ši konsultacija nebus vienkartinė ir kad tai yra tik dialogo pradžia. Kartu visuomenė išreiškė didelį norą būti nuolat informuojama, kaip į įvairius išklausytų nuomonių aspektus buvo atsižvelgta per konsultacijas dėl strategijos peržiūros ir apie tų konsultacijų rezultatus.

3 Išvada

Išklausius plačiosios visuomenės nuomones, gauta daug įvairių įžvalgų strategijos peržiūrai svarbiomis temomis. Daugiausia diskusijų sukėlė išlaidų būstui, mažų darbo vietose suteikiamų garantijų, nelygybės ir klimato kaitos poveikio temos. Ši iniciatyva taip pat padėjo Eurosistemai užmegzti glaudesnį ryšį su plačiąja visuomene, pasiekti naujas visuomenės grupes ir užmegzti naujų ryšių. Taip padėtas pagrindas būsimoms nuomonių išklausymo iniciatyvos ir bendradarbiavimui. Išreikštas aiškus lūkestis, kad ECB ir toliau klausysis plačiosios visuomenės ir pilietinės visuomenės nuomonės, bendradarbiaus su ja ne tik atlikdamas strategijos peržiūrą, atsižvelgs į raginimus aiškiau pristatyti pinigų politikos sprendimus, darys tai paprasta kalba ir teiks suprantamus pavyzdžius.

Priedas
Portalo „ECB klauso“ ir serijos „ECB klauso“ bei „NCB klauso“ renginių ataskaitų santraukos

Portalo „ECB klauso“ ataskaitos santrauka

ECB susipažino su plačiosios visuomenės požiūriais ir nuomonėmis, pateiktais atsakymuose į 2020 m. vasario–spalio mėn. internete skelbto klausimyno klausimus. Apklausoje dalyvavo apie 4 000 respondentų. Jie atsakė į klausimus keturiomis pinigų politikos strategijos peržiūrai aktualiomis temomis. Tai: 1) kainų stabilumas, 2) ekonominiai klausimai, 3) pasauliniai iššūkiai ir 4) centrinio banko komunikacinė veikla.

1. Didžioji dauguma respondentų nurodė manantys, kad didesnės kainos darys neigiamą poveikį įvairiems jų gyvenimo aspektams. Žmonės kylančias kainas pirmiausia siejo su mažesne perkamąja galia ir juntamu darbo užmokesčio ir pensijų sąstingiu. Pasak respondentų, kainų augimas daugiausia pasireiškia tuo, kad didėja žmonių išlaidos, pavyzdžiui, būsto pirkimo arba nuomos kaina, daugiau tenka išleisti perkant maisto prekes. Šie atsakymai atitiko bendrai pastebėtą tendenciją, kad kylant kainoms, padidėjo būsto kaina ir sumažėjo žmonių galimybės taupyti.
2. Respondentai nurodė aiškiai pajutę, kad per pastarąjį dešimtmetį jų individualios ekonominės sąlygos pablogėjo. Išreikšta nemažai nuogąstavimų dėl ateities – dėl bendrų ekonominių sąlygų, nelygybės ir, konkrečiau, dėl nedarbo ir mažų garantijų darbo vietose. Dažnai kaip vienas pagrindinių nerimą keliančių dalykų minėtas neigiamas klimato kaitos poveikis ekonomikai.
3. Pareikšta įvairių nuomonių dėl to, ar ECB, priimdamas sprendimus dėl pinigų politikos, turėtų atsižvelgti į kitus aspektus. Daugelio respondentų nuomone, ECB turėtų imtis svarbesnio vaidmens skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą bei sprendžiant nelygybės ir klimato kaitos problemas. Tačiau tam tikra dalis respondentų yra įsitikinę, kad ECB turėtų vykdyti įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą siaurąja prasme ir nesikišti į sritis, kurios priskiriamos kitų politikos formuotojų kompetencijai.
4. Nemaža dalis respondentų pažymėjo gaunantys pakankamai informacijos apie ECB, tačiau taip pat daug respondentų nurodė, kad informacijos apie ECB vaidmenį ir politiką jiems trūksta. Nurodytos prasto informuotumo priežastys – centrinių bankų vartojamos kalbos sudėtingumas ir tai, kad dažnai vartojamas ekonominis žargonas, taip pat nepakankamas bendravimas su plačiąja visuomene. Pateikta pasiūlymų, kaip tobulinti informavimą – siūlyta aiškiau paaiškinti kainų stabilumo svarbą ir konkrečių pinigų politikos sprendimų motyvus, tai daryti paprasta kalba, pateikiant suprantamus pavyzdžius. Kiti respondentai ragino užtikrinti skaidresnę komunikaciją.

Visą ataskaitą galima rasti čia.

Renginio „ECB klauso“ ataskaitos santrauka

2020 m. spalio 21 d. įvyko Europos lygmens pilietinės visuomenės organizacijoms skirtas renginys „ECB klauso“. Renginyje dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios aplinkos apsaugos, tvarumo, socialinės gerovės, verslo, religijos, kultūros ir skaidrumo skatinimo srityse veikiančioms grupėms. Internetu vykęs dviejų valandų trukmės renginys buvo padalytas į dvi sesijas: viena buvo skirta pinigų politikai ir komunikacinei veiklai, kita – pasauliniams iššūkiams.

22 pilietinės visuomenės atstovai išdėstė įvairių nuomonių ir pasidalijo įvairia patirtimi, susijusia su tuo, kaip ECB sprendimai paveikia įvairias jų atstovaujamas visuomenės grupes. Daugiausia diskutuota apie struktūrines socialinės ir ekonominės sistemos kliūtis, prieinamos kainos būsto trūkumą, pasaulinės sveikatos pandemijos poveikį darbo vietoms ir ekonomikos augimui, klimato kaitos keliamą grėsmę ekonomikai. Diskutuojant įvairiais klausimais nuomonės skyrėsi: vieni ragino ECB plėsti jam suteiktus pirminius įgaliojimus, atsisakyti rinkos neutralumo principo ir taikyti ES tvarių investicijų taksonomiją, kiti siūlė to nedaryti ir nurodė galimus šalutinius padarinius, pavyzdžiui, pernelyg didelį valdžios sektoriaus įsiskolinimą, grėsmę centrinių bankų nepriklausomumui ir padėties iškraipymą dėl ekologinio manipuliavimo.

Apskritai dalyviai palankiai įvertino šią galimybę pareikšti savo nuomonę ir pabrėžė, jog yra svarbu, kad Europos žmonių ECB klausytųsi ir toliau.

Visą ataskaitą galima rasti čia.

Serijos „NCB klauso“ renginių ataskaitos santrauka

Visos euro zonos NCB organizuoja nuomonių išklausymo renginius, siekdami surinkti strategijos peržiūrai nacionaliniu lygmeniu reikalingą informaciją. Nors renginių formatas gali būti įvairus, priklausomai nuo nacionalinių prioritetų, šiuos renginius dažniausiai organizuoja atitinkamų centrinių bankų valdytojai ir jie yra skiriami vietos pilietinės visuomenės organizacijoms. Iki 2020 m. pabaigos nuomonių išklausymo renginiai jau įvyko 12 šalių. Šios serijos renginiai bus rengiami iki 2021 m. kovo mėn. pabaigos.

Kol kas daugiausia diskutuota apie kainų stabilumo apibrėžtį ir vertinimą, ypač apie prekių krepšelio, pagal kurį apskaičiuojama infliacija, sudėtį. Išreikštas tam tikras susirūpinimas dėl ilgo mažų palūkanų laikotarpio poveikio ekonomikai. Daugelyje šalių taip pat keltas klausimas dėl reikšmingai padidėjusios išlaidų būstui svarbos ir dėl energijos kainų svyravimo. Kitas svarbus visos Eurosistemos šalių pilietinės visuomenės organizacijoms susirūpinimą keliantis klausimas yra klimato kaitos poveikis ir tai, kaip ECB turėtų į tai atsižvelgti atlikdamas savo strategijos peržiūrą. ECB ragintas ne tik atsižvelgti į aplinkos tvarumo aspektus, bet ir pagal savo kompetenciją prisidėti prie ekonominio ir socialinio tvarumo. Dažnai šie klausimai buvo siejami su pandemijos poveikiu ir ECB vykdomais turto pirkimais.

Daugiau informacijos apie įvairių šalių renginius rasite ECB strategijos peržiūrai skirtoje interneto svetainės dalyje.