Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
Christine Lagarde
The President of the European Central Bank
Fatih Birol
Executive Director of the International Energy Agency
Werner Hoyer
President of the European Investment Bank
  • ECB TINKLARAŠTIS

Atėjo laikas parengti Europos ekonomiką klimato kaitai

2023 m. lapkričio 24 d.

Tarptautinės energetikos agentūros vykdantysis direktorius Fatih Birol, Europos investicijų banko pirmininkas Werner Hoyer ir Europos Centrinio Banko Pirmininkė Christine Lagarde

Tai pirmasis įrašas mūsų serijoje, skirtoje COP28

Norėdama ir toliau būti konkurencinga pasaulyje, Europa turi skatinti žaliąją pertvarką. Naujos technologijos ir žalioji energija yra ne vien tik draugiškesnės aplinkai, bet ir ekonomiškai prasmingos. Tačiau tam, kad perėjimas būtų sėkmingas, jis turi būti teisingas ir įtraukus.

Klimato kaita spartėja. Laikas, per kurį turime apriboti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 1,5 °C, senka. Galime arba veikti pagal mums suteiktus įgaliojimus, arba patirti skaudžias savo neveiklumo pasekmes.

Politikos formuotojai, verslo lyderiai ir pilietinė visuomenė rengiasi kitą savaitę Dubajuje vyksiančiam aukščiausio lygio susitikimui klimato kaitos klausimais (COP28), ir jau dabar akivaizdu, kad 2023-ieji yra karščiausi kada nors užfiksuoti metai. Ekstremalūs miškų gaisrai, sausros ir potvyniai visame pasaulyje nusineša daug žmonių gyvybių ir pridaro didelių ekonominių nuostolių. Įrodymai akivaizdūs – Europos Centrinio Banko atlikta analizė rodo, kad kuo ilgiau delsiame sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir pereiti prie žalesnės ekonomikos, tuo brangiau tai kainuoja. O Europos investicijų banko 2023 m. atliktos apklausos apie investicijas rezultatai rodo, kad dvi iš trijų Europos įmonių jau patiria žalą ir nuostolius dėl klimato kaitos.

Keičiasi ir tai, kaip savo ekonomiką aprūpiname energija, o ir energetikos pertvarka sparčiai juda į priekį. Politikos, inovacijų, anglies dioksido apmokestinimo ir privačiojo bei fiskalinio finansavimo derinys, be kita ko ir siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, spartina investicijas į technologijas, kurios padės sušvelninti degradaciją, keliamą nemažėjančio iškastinio kuro deginimo ir visuotinio atšilimo.

Kaip matyti iš Tarptautinės energetikos agentūros pasaulio energetikos apžvalgos, pasaulinės išlaidos švariai energijai muša rekordus. Šį perėjimą prie švaresnės energijos lemia ne tik geranoriškumas: jis yra ir ekonomiškai prasmingas. Dabar yra pigiau ir greičiau diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius nei kurti naują iškastinio kuro infrastruktūrą. Padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis švarios energijos technologijos padeda didinti šalių energetinį saugumą ir nepriklausomybę.

Žalioji pertvarka svarbi siekiant apsaugoti ne tik mūsų aplinką, bet ir ekonomiką. Ekonomiškai netikslinga investuoti į energijos šaltinius, kurie tampa vis nekonkurencingesni, ir nepasinaudoti technologiniais laimėjimais, kurie nulems ateities energijos rūšių derinį. Jei Europa neprisijungs prie pasaulinės energetikos revoliucijos, jos konkurencingumui bus padaryta nepataisoma žala.

Kad būtų išvengta tokio rezultato, Europa turi būti įžvalgi, ambicinga ir ryžtinga. Ji turi sukurti stabilią ir palankią reguliavimo aplinką, kurioje būtų aiškiai apibrėžti strateginiai tikslai, o privatus kapitalas būtų tvirtai orientuotas į ekologiškas technologijas. Be to, kad inovacijos klestėtų, visame pasaulyje reikia sudaryti vienodas sąlygas.

Tokios finansavimo priemonės, kaip ES išleistos žaliosios obligacijos, padės finansuoti proveržius švariųjų technologijų srityje, o užbaigus kurti kapitalo rinkų sąjungą jos būtų dar veiksmingesnės. Konkrečioms aplinkybėms pritaikyti finansavimo sprendimai arba garantijos, skirtos sumažinti riziką, susijusią su itin novatoriškomis privačiomis investicijomis, – pavyzdžiui, plaukiojančiomis vėjo jėgainėmis, vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ar naujomis baterijų technologijomis – padės sukurti infrastruktūrą, kurios Europai reikia, kad būtų pasiektas nulinis balansas. O pasauliniu lygmeniu anglies dioksido apmokestinimas užtikrintų skaidrumą ir paskatintų vartotojus ir investuotojus rinktis tvarius ir efektyviai energiją naudojančius produktus bei turtą.

Tačiau vien Europos veiksmų neužteks – jei veiksmų nesiims ir kiti, pralaimėsime visi. Tokios iniciatyvos kaip Europos žaliasis kursas turėtų būti derinamos su plataus užmojo vystymosi politika, remiančia besivystančių regionų už Europos ribų pastangas pradėti naudoti švarius energijos šaltinius. Investicijos į pažangiausias Europos technologijas gali turėti ir turės įtakos.

Rengdamiesi pertvarkyti savo ekonomiką, turime užtikrinti, kad į šį procesą įtrauktume visus. Europa turi siekti teisingos, įtraukios ir lygiateisiškos pertvarkos. Klimato kaitos ir pertvarkos politika gali stipriausiai paveikti pažeidžiamiausias įmones ir namų ūkius. Mums reikia tikslingų laikinų fiskalinių priemonių ir perkvalifikavimo programų, kad pertvarkos našta būtų teisingai paskirstyta.

Susidūrus su ekonominiais iššūkiais, klimato politika pernelyg dažnai laikoma atpirkimo ožiu. Tačiau neveikimo pasekmės būtų daug skaudesnės. Turime ne užmojus mažinti, o padėti atsiskleisti visam mūsų novatorių potencialui, kad Europos ekonomika taptų konkurencingesnė bei atsparesnė ir visiems būtų užtikrinta sąžiningiau kuriama, tvaresnė ateitis.

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas (COP28) – tai galimybė ES ir įvairioms pasaulio šalims parodyti, kad jos yra pasiryžusios pirmauti kovojant su klimato kaita, ir įtvirtinti šį ryžtą konkrečiais veiksmais. Laikydamiesi mums suteiktų įgaliojimų, prie šių bendrų pastangų prisijungsime ir mes.

Šis tinklaraščio įrašas paskelbtas kaip nuomonė keliuose Europos laikraščiuose.

Apsilankykite ECB tinklaraštyje ir prenumeruokitės, kad gautumėte naujausius įrašus.