- PRANEŠIMAS DĖL PINIGŲ POLITIKOS
SPAUDOS KONFERENCIJA
ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas
2023 m. liepos 27 d., Frankfurtas prie Maino
Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.
Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.
Palūkanas šiandien pakėlėme atsižvelgę į mūsų atliktą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nuo praėjusio mūsų posėdžio įvykę pokyčiai patvirtina mūsų vertinimą, kad per likusius šių metų mėnesius infliacija toliau mažės, tačiau dar ilgą laiką viršys mūsų tikslinį lygį. Nors kai kurie rodikliai gerėja, grynoji infliacija iš esmės tebėra didelė. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikis – finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį.
Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
Taip pat nusprendėme, kad atlyginimui už privalomųjų atsargų laikymą bus taikoma 0 % palūkanų norma. Šiuo sprendimu pinigų politikos veiksmingumas bus išsaugotas išlaikant dabartinį pinigų politikos pozicijos valdymo lygį ir užtikrinant visapusišką mūsų sprendimų dėl palūkanų normų poveikio perdavimą pinigų rinkoms. Be to, jis padidins pinigų politikos veiksmingumą, nes sumažės bendra palūkanų suma, kurią reikia sumokėti už atsargas tam, kad būtų pasiekta reikiama politikos pozicija.
Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. Pranešimas spaudai, kuriame pateikta daugiau informacijos apie pasikeitusį atlyginimą už privalomąsias atsargas, bus paskelbtas 15.45 val. Vidurio Europos laiku.
Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.
Ekonominė veikla
Euro zonos artimiausio laikotarpio ekonominė perspektyva pablogėjo – daugiausia dėl vangesnės vidaus paklausos. Dėl didelės infliacijos ir griežtesnių finansavimo sąlygų mažėja išlaidos. Tai ypač daro neigiamą poveikį apdirbamosios gamybos apimtims, kurias mažina ir menka išorės paklausa. Pastebima ir investicijų į būstą bei verslo investicijų lėtėjimo požymių. Paslaugų sektorius, ypač tokie kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų pasektoriai kaip turizmas, tebėra atsparesnis, tačiau dinamika lėtėja ir jame. Numatoma, kad artimiausiu metu ekonomikos augimas liks nedidelis. Bėgant laikui, mažėjantis infliacijos lygis, didėjančios pajamos ir gerėjančios tiekimo sąlygos turėtų paskatinti ekonomikos atsigavimą.
Darbo rinka tebėra stabili. Gegužės mėn. nedarbo lygis vis dar buvo istoriškai žemo – 6,5 proc. – lygio, kuriama daug naujų darbo vietų, ypač paslaugų sektoriuje. Tačiau sprendžiant iš perspektyvinių rodiklių, artimiausiais mėnesiais ši tendencija gali sulėtėti, o apdirbamosios gamybos sektoriuje net tapti neigiama.
Slūgstant energijos krizei, vyriausybės turėtų neatidėliodamos ir koordinuotai nutraukti atitinkamas paramos priemones. Tai būtina, siekiant išvengti infliacinio spaudimo didėjimo vidutiniu laikotarpiu, antraip gali prireikti stipresnio pinigų politikos atsako. Mes palankiai vertiname neseniai Eurogrupės paskelbtą pranešimą apie euro zonos fiskalinę padėtį – jis atitinka ir mūsų vertinimą. Fiskaline politika turėtų būti siekiama padaryti mūsų ekonomiką produktyvesnę ir nuosekliai mažinti didelę valdžios sektoriaus skolą. Politika, orientuota į euro zonos tiekimo pajėgumo didinimą, vidutiniu laikotarpiu gali padėti sumažinti kainų spaudimą, o taip pat prisidėti prie žaliosios pertvarkos, kurią remia ir programa „Next Generation EU“. Taip pat reikėtų iki šių metų pabaigos užbaigti ES ekonomikos valdymo sistemos reformą.
Infliacija
Infliacija toliau mažėjo – gegužės mėn. siekusi 6,1 proc., birželio mėn. ji nukrito iki 5,5 proc. Energijos kainos vėl sumažėjo – palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuktelėjo 5,6 proc. Maisto kainų infliacija taip pat toliau mažėjo, tačiau vis dar buvo didelė – 11,6 proc.
Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, birželio mėn. pakilo iki 5,5 proc., tačiau prekių ir paslaugų infliacijos raidos tendencijos buvo skirtingos. Prekių kainų infliacija tebemažėjo – gegužės mėn. siekusi 5,8 proc., ji nukrito iki 5,5 proc., o paslaugų infliacija, gegužės mėn. buvusi 5,0 proc., birželio mėn. pakilo iki 5,4 proc. dėl didelių išlaidų atostogoms ir kelionėms ir dėl didinančio bazės efekto.
Infliaciją skatinantys veiksniai kinta. Infliaciją iš išorės skatinantys veiksniai silpsta, o vidaus kainų spaudimas, taip pat ir dėl kylančio darbo užmokesčio bei vis dar didelių pelno maržų, tampa vis svarbesniu infliaciją skatinančiu veiksniu.
Kai kurie rodikliai mažėja, tačiau grynoji infliacija iš esmės tebėra didelė. Tam, be kitų dalykų, įtakos turi tebesitęsiantis ankstesnio energijos kainų kilimo poveikis kainoms visoje ekonomikoje. Nors dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu svyruoja apie 2 proc., kai kurie rodikliai tebėra didesni ir juos reikia atidžiai stebėti.
Rizikos vertinimas
Ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyva vis dar yra labai neapibrėžta. Lėtesnio augimo rizikos veiksniai, pavyzdžiui, nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir padidėjusi platesnio masto geopolitines įtampa, gali nulemti pasaulinės prekybos fragmentaciją ir taip paveikti euro zonos ekonomiką. Augimas gali būti lėtesnis ir tuo atveju, jei pinigų politikos poveikis bus stipresnis, nei buvo prognozuota, arba jei ekonominė veikla visame pasaulyje susilpnės ir dėl to sumažės euro zonos eksporto paklausa. Ir atvirkščiai, augimas gali būti didesnis, nei prognozuota, jei dėl stiprios darbo rinkos, didėjančių realiųjų pajamų ir mažėjančio neapibrėžtumo didės gyventojų ir įmonių pasitikėjimas ir išlaidos.
Vienas iš infliacijos didėjimo rizikos veiksnių yra galintis atsinaujinti energijos ir maisto kainas didinantis spaudimas – jis, be kita ko, susijęs su vienašališku Rusijos pasitraukimu iš susitarimo dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra. Plečiantis klimato krizei, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų maisto kainos gali kilti daugiau, negu prognozuota. Mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio ar pelno maržų kilimas taip pat gali dar padidinti infliaciją, taip pat ir vidutiniu laikotarpiu. Mažesnė paklausa, pavyzdžiui, dėl stipresnio pinigų politikos poveikio persidavimo, – priešingai – padėtų sumažinti kainų spaudimą, ypač vidutiniu laikotarpiu. Be to, infliacija mažėtų sparčiau, jei krintančių energijos kainų ir mažesnio maisto kainų kilimo poveikis persiduotų kitų prekių ir paslaugų kainoms greičiau, nei numatoma šiuo metu.
Finansų ir pinigų aplinkos raida
Mūsų pinigų politikos griežtinimas tebedaro stiprų poveikį bendresnėms finansavimo sąlygoms. Po praėjusio mūsų posėdžio trumpalaikės ir vidutinės trukmės nerizikingos palūkanų normos padidėjo, o finansavimas bankams pabrango –, iš dalies dėl toliau mažinamų ECB tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO). Didelės dalies lėšų pagal TITRO grąžinimas birželio mėn. vyko sklandžiai, nes bankai buvo gerai tam pasirengę. Įmonių ir hipotekos paskolų vidutinės palūkanų normos birželio mėn. vėl pakilo ir buvo atitinkamai 4,6 ir 3,6 proc.
Kaip paaiškėjo per naujausią euro zonos bankų apklausą dėl skolinimo sąlygų, didesnės skolinimosi palūkanų normos ir su tuo susiję išlaidų apkarpymai antrąjį ketvirtį lėmė tolesnį smarkų kredito paklausos mažėjimą. Be to, dar labiau sugriežtinti paskolų įmonėms ir namų ūkiams reikalavimai, nes bankams vis didesnį susirūpinimą kelia jų klientų patiriama rizika ir jie yra mažiau linkę prisiimti šią riziką. Dėl griežtesnių finansavimo sąlygų būstas tampa mažiau įperkamas ir mažiau patrauklus kaip investicija, tad hipotekos paskolų paklausa mažėja jau penktą ketvirtį iš eilės.
Esant tokioms aplinkybėms, metinis paskolų įmonėms ir namų ūkiams augimo tempas birželio mėn. toliau mažėjo ir buvo atitinkamai 3,0 ir 1,7 proc. Antrąjį ketvirtį metinis augimo tempas buvo atitinkamai 0,0 ir –0,2 proc. Dėl vangaus skolinimo ir Eurosistemos balanso sumažėjimo metinis plačiojo pinigų junginio augimas birželio mėn. nukrito iki 0,6 proc., o metinis augimo tempas antrąjį ketvirtį buvo –1,1 proc.
Išvada
Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai, todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.
Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.
Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.
Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.
Europos Centrinis Bankas
Komunikacijos generalinis direktoratas
- Sonnemannstrasse 20
- 60314 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
- +49 69 1344 7455
- media@ecb.europa.eu
Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.
Kontaktai žiniasklaidai