ECB pareiškimas dėl pinigų politikos strategijos

1. Nuo paskutinės strategijos peržiūros 2003 m. tiek euro zonos, tiek pasaulio ekonomikoje įvyko didelių struktūrinių pokyčių. Mažėjanti augimo tendencija, kurią galima sieti su lėtesniu našumo augimu ir demografiniais veiksniais, bei tebejuntami pasaulinės finansų krizės padariniai sumažino pusiausvyros realiąsias palūkanų normas. Tai sumažino Europos Centrinio Banko (ECB) ir kitų centrinių bankų galimybes pasiekti savo tikslus vien tik keičiant politikos palūkanų normas. Be to, pinigų politikos įgyvendinimą apsunkina globalizacija, skaitmenizacija, taip pat aplinkos tvarumui kylančios grėsmės ir finansų sistemos pokyčiai.
2. ECB savo pinigų politikos strategiją yra parengęs ne tik vadovaudamasis savo įgaliojimais, nustatytais Europos Sąjungos sutartimi ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, bet ir laikydamasis jų ribų. Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, Eurosistema remia ES bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų. Šie tikslai tai, pavyzdžiui, subalansuotas ekonomikos augimas, itin konkurencinga socialinė rinkos ekonomika, kurioje būtų užtikrinamas visų žmonių užimtumas ir socialinė pažanga, aukštas aplinkos apsaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas. Eurosistema taip pat prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su prudencine kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu.
3. Valdančioji taryba patvirtina, kad suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) ir toliau yra tinkamas kainų matas, naudojamas vertinant, ar pasiektas kainų stabilumo tikslas. Tačiau Valdančioji taryba pripažįsta, kad su savininkų gyvenamais būstais susijusių išlaidų įtraukimas į SVKI geriau parodytų namų ūkiams aktualios infliacijos lygį. Suprasdama, kad visiškas savininkų gyvenamų būstų įtraukimas į SVKI yra ne vienus metus truksiantis projektas, Valdančioji taryba, atlikdama savo pinigų politikos vertinimą, į savo platesnį papildomų infliacijos rodiklių rinkinį kol kas įtrauks tuos infliacijos matus, kurie apima pradinį išlaidų savininkų gyvenamiems būstams įvertį.
4. Didesnė negu nulio procentų infliacija yra rezervas, kuriuo naudodamiesi pinigų politikos vykdytojai gali sumažinti palūkanų normas, jei susiklostytų nepalankios aplinkybės, ir kuris saugo nuo defliacijos rizikos, darydamas teigiamą poveikį nominaliųjų palūkanų lygio tendencijai. Nuo 2003 m. įgyta patirtis tik patvirtino makroekonominę infliacijos rezervo svarbą. Akivaizdi ir tebesitęsianti pusiausvyros palūkanų normos mažėjimo tendencija leidžia manyti, kad pasiekus faktinę apatinę nominaliųjų palūkanų normų ribą pinigų politikos vykdymas bus dažniau varžomas. Galimybių vykdyti tarpvalstybinį makroekonominį koregavimą euro zonoje sudarymas, nominaliojo darbo užmokesčio augimo suvaržymai ir apskaičiavimo paklaidos taip pat yra pavyzdžiai, kodėl svarbu turėti infliacijos rezervą.
5. Valdančioji taryba mano, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų dviejų procentų dydžio. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi laikytis simetrinio tikslo. Simetrija reiškia, kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, nukrypimas nuo tikslo tiek į vieną, tiek į kitą pusę yra vienodai nepageidaujamas. Dviejų procentų dydžio infliacijos tikslas yra aiškus infliacijos lūkesčių pagrindas, atliekantis esminį vaidmenį palaikant kainų stabilumą.
6. Valdančioji taryba pripažįsta, kad infliacijos tikslo simetrijai palaikyti yra svarbu atsižvelgti į faktinės apatinės ribos poveikį. Ypač kai ekonomika priartėja prie apatinės ribos, prireikia stiprių arba ilgą laiką taikomų pinigų politikos priemonių, kad neįsitvirtintų neigiamas nuokrypis nuo infliacijos tikslo. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnio nei tikslinis lygio.
7. Valdančioji taryba patvirtina, kad jos pinigų politikos strategija ir toliau bus orientuota į vidutinės trukmės laikotarpį. Dėl to bus toleruojami neišvengiami trumpalaikiai infliacijos nuokrypiai nuo siekiamo lygio ir tai, kad pinigų politikos poveikis ekonomikai ir infliacijai perduodamas ne iš karto ir yra susijęs su neapibrėžtumu. Orientavimasis į vidutinės trukmės laikotarpį suteikia lankstumo, nes yra atsižvelgiama į tai, kad tinkamas pinigų politikos atsakas į infliacijos nuokrypį nuo siekiamo tikslo priklauso nuo aplinkybių bei nuokrypio kilmės, masto ir kiek laiko jis trunka. Šis lankstumas taip pat suteikia Valdančiajai tarybai galimybę priimant pinigų politikos sprendimus atsižvelgti ir į kitus kainų stabilumo palaikymui aktualius aspektus.
8. ECB yra įsipareigojęs formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ir būtų siekiamo dviejų procentų lygio. Pagrindinė pinigų politikos priemonė – ECB pinigų politikos palūkanų normos. Pripažindama, kad egzistuoja faktinė pinigų politikos palūkanų normų apatinė riba, Valdančioji taryba pagal poreikį taip pat naudos ateities gaires, turto pirkimą ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Valdančioji taryba ir toliau lanksčiai reaguos į naujus iššūkius, ir, jei prireiks, svarstys galimybę panaudoti naujas priemones, kad būtų pasiektas kainų stabilumo tikslas.
9. Valdančioji taryba savo pinigų politikos sprendimus, įskaitant jų proporcingumo ir galimo šalutinio poveikio vertinimą, grindžia kompleksiniu visų aktualių veiksnių vertinimu. Vertinimas grindžiamas dviem viena nuo kitos priklausančiomis analizėmis: ekonomine analize bei pinigų kiekio ir finansine analize. Atliekant ekonominę analizę daugiausia dėmesio skiriama realiajai ir nominaliajai ekonominei plėtrai, o atliekant pinigų kiekio ir finansinę analizę nagrinėjami pinigų kiekio ir finansiniai rodikliai, dėmesį telkiant į pinigų politikos perdavimo mechanizmo veikimą ir riziką, kurią kainų stabilumui vidutiniu laikotarpiu gali kelti finansinis disbalansas ir pinigų kiekio veiksniai. Ekonomikos, pinigų kiekio ir finansinių pokyčių makrofinansinės sąsajos apima labai plačiai ir atlieka svarbų vaidmenį, todėl labai svarbu, kad atliekant abiejų tipų analizę būtų iki galo atsižvelgta į šią tarpusavio priklausomybę. Sistemoje atspindimi ECB ekonominės analizės ir pinigų kiekio analizės pokyčiai nuo 2003 m. bei poveikio perdavimo mechanizmo stebėjimo svarba tikslinant pinigų politikos priemones ir pripažįstama, kad finansinis stabilumas yra būtina kainų stabilumo sąlyga.
10. Klimato kaita turi labai didelę įtaką kainų stabilumui, nes daro poveikį ekonomikos ir finansų sistemos struktūrai ir ciklo dinamikai. Kova su klimato kaita yra pasaulinė problema ir ES politikos prioritetas. Pagal savo įgaliojimus Valdančioji taryba yra įsipareigojusi užtikrinti, kad, vadovaudamasi ES su klimatu susijusiais tikslais ir siekiais, Eurosistema iki galo atsižvelgtų į klimato kaitos ir perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos poveikį pinigų politikai ir centrinei bankininkystei. Atitinkamai, Valdančioji taryba įsipareigojo vykdyti ambicingą su klimato kaita susijusį veiksmų planą. Be visapusiško klimato veiksnių įtraukimo į savo pinigų politikos vertinimą, Valdančioji taryba taip pat tikslins savo pinigų politikos veikimo sistemą, atsižvelgdama į atskleidžiamą informaciją, rizikos vertinimą, bendrovių sektoriaus turto pirkimus ir įkaito sistemą.
11. Informavimas apie pinigų politikos sprendimus, vykdomas per pareiškimą dėl pinigų politikos, spaudos konferenciją, ekonomikos biuletenį ir posėdžių pinigų politikos klausimais ataskaitas, bus keičiamas, kad atitiktų peržiūrėtą pinigų politikos strategiją. Šias informavimo priemones papildys daugiasluoksnės vizualizuotos pinigų politikos komunikacijos priemonės, orientuotos į platesnį visuomenės ratą, nes tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti, kad visuomenė suprastų ECB veiksmus ir jais pasitikėtų. Atsižvelgdama į strategijos peržiūros metu organizuotų nuomonių išklausymo renginių sėkmę, Valdančioji taryba ketina informavimo renginius padaryti struktūrine Eurosistemos bendravimo su visuomene dalimi.
12. Valdančioji taryba ketina reguliariai vertinti savo pinigų politikos strategijos tinkamumą. Kitas strategijos vertinimas numatomas 2025 m.