Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2015 m. spalio 22 d., Malta

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti valdytojui Josef Bonnici už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jo darbuotojams už šiandien puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį. Dabar pristatysime, kas jame buvo svarstyta.

Remdamasi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir veikdama pagal savo ateities gaires, Valdančioji taryba nusprendė pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad turto pirkimas toliau vyksta sklandžiai ir daro teigiamą poveikį įmonių bei namų ūkių kredito prieinamumui ir kainai.

Nuo rugsėjo pradžioje įvykusio posėdžio Valdančioji taryba atidžiai stebi gaunamą informaciją. Nors euro zonos vidaus paklausa nemažėja, tačiau, esant susirūpinimui dėl besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyvų ir galimos pokyčių finansų bei žaliavų rinkose įtakos ekonomikai, vis dar neišnyko rizika, kad ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyva bus blogesnė, negu prognozuojama. Pirmiausia reikėtų atidžiai išanalizuoti stiprų ir nesilpstantį poveikį darančius veiksnius, dėl kurių šiuo metu infliacija prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu artėja lėčiau. Atsižvelgdami į visa tai, gruodžio mėnesį vyksiančiame posėdyje pinigų politikos klausimais ketiname dar kartą apsvarstyti skatinimo pinigų politika lygio tinkamumą. Tuo metu bus parengtos naujos Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės. Valdančioji taryba yra pasirengusi ir pajėgi prireikus reaguoti bei imtis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių, kad būtų išsaugotas pakankamas skatinamosios pinigų politikos lygis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto pirkimo programa gali būti taikoma lanksčiai – gali būti keičiama jos apimtis, sudėtis ir trukmė. Kol kas toliau turto bus perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Pirkimą planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol įsitikinsime, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka mūsų siekį užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti, kaip mes vertiname turimą informaciją. Pradėsiu nuo ekonominės analizės. 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,4 % (ankstesnį ketvirtį padidėjo 0,5 %). Antrojo ketvirčio rezultatai rodo teigiamą ir vidaus paklausos, ir grynojo eksporto poveikį. Naujausi apklausų duomenys rodo, kad realusis BVP panašiu tempu augs ir trečiąjį ketvirtį. Apskritai vertiname, kad ekonomika atsigaus ir toliau, nors atsigavimą daugiausia slopins mažesnė, negu prognozuota, užsienio paklausa. Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, darančios teigiamą poveikį finansinėms sąlygoms, ir pažanga fiskalinės konsolidacijos bei struktūrinių reformų srityse turėtų toliau skatinti vidaus paklausą. Be to, kritusios naftos kainos turėtų daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams, taigi ir asmeniniam vartojimui bei investicijoms. Tačiau tikėtina, kad euro zonos vidaus paklausos atsigavimą toliau slopins būtinas įvairių sektorių balansų koregavimas ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, ekonomikos augimo rizika, o tai visų pirma yra susiję su padidėjusiu besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos raidos neapibrėžtumu, galinčiu toliau daryti neigiamą įtaką pasaulio ekonomikos augimui ir euro zonos eksporto paklausai užsienyje. Padidėjęs neapibrėžtumas neseniai paveikė finansų rinkas, o pokyčiai jose gali turėti neigiamos įtakos euro zonos vidaus paklausai.

Eurostato duomenimis, metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje sumažėjo ir 2015 m. rugsėjo mėn. sudarė –0,1 % (rugpjūčio mėn. – 0,1 %). Palyginti su praėjusiu mėnesiu, tai susiję su vis dar mažėjančiu energijos kainų kilimu. Sprendžiant iš turimos informacijos ir esamų naftos ateities sandorių kainų, artimiausiu metu metinės infliacijos pagal SVKI lygis vis dar bus labai žemas. Vertinama, kad artėjant metų pabaigai metinė infliacija pagal SVKI padidės, taip pat ir dėl bazės efektų, susijusių su 2014 m. pabaigoje kritusiomis naftos kainomis. 2016 ir 2017 m. infliacijos lygis toliau kils dėl numatomo ekonomikos atsigavimo, praeityje kritusio euro kurso poveikio ir, sprendžiant iš naftos ateities sandorių rinkos, tikėtino nedidelio naftos kainų augimo kelerius ateinančius metus. Vis dėlto tebesama su ekonomine perspektyva ir pokyčiais finansų bei žaliavų rinkose susijusių rizikų, dėl kurių laipsniškas infliacijos kilimas iki 2 % artimo lygio galėtų dar sulėtėti. Valdančioji taryba atidžiai stebi šias rizikas.

Pereinant prie pinigų analizės, pasakytina, kad naujausi duomenys patvirtina stabilų plačiųjų pinigų (P3) augimą, nors metinis P3 augimo tempas sumažėjo ir 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo lygus 4,8 % (liepos mėn. – 5,3 %). Metinį P3 augimą vis dar labiausiai skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys: siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas rugpjūčio mėn. buvo 11,4 % (liepos mėn. – 12,2 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir rugpjūčio mėn. sudarė 0,4 % (liepos mėn. – 0,3 %). Taigi, palyginti su 2014 m. pradžia, jis pamažu atsigauna. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, įmonėms teikiamų paskolų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką, kredito pasiūlos veiksnius ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2015 m. rugpjūčio mėn. sudarė 1,0 % (liepos mėn. – 0,9 %). 2015 m. trečiojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai patvirtina, kad bankų paskolų paklausa išaugo. Tai lemia bendras palūkanų normų lygis, investicijų finansavimo poreikis ir būsto rinkos perspektyvos. Be to, toliau švelnėjo paskolų teikimo įmonėms reikalavimai, visų pirma dėl konkurencinio spaudimo mažmeninėje bankininkystėje, nors reikalavimai paskoloms, teikiamoms namų ūkiams būstui įsigyti, šiek tiek sugriežtėjo. Apskritai reikia pripažinti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. mūsų taikomos pinigų politikos priemonės tikrai padeda gerinti įmonių ir namų ūkių skolinimosi sąlygas ir didinti kredito srautus visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog būtina ryžtingai įgyvendinti Valdančiosios tarybos priimtus pinigų politikos sprendimus ir atidžiai stebėti visą gaunamą informaciją apie jų poveikį vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Tačiau kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų kuo daugiau naudos, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialios gamybos apimties augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui stiprinti būtina imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Kad išaugtų rentabilios investicijos, spartėtų darbo vietų kūrimas ir didėtų našumas, visų pirma būtina imtis priemonių įmonių verslo aplinkai gerinti, įskaitant tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir stiprės lūkesčiai, kad nuolat didės pajamos, o reformos greičiau duos rezultatų, todėl euro zona taps atsparesnė pasauliniams šokams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas mūsų fiskaline sistema. Tuo pačiu metu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palanki augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.