Atsakymas į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2023 m. metinės ataskaitos

Jame pateikiami atsakymai į 2025 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ECB 2023 m. metinės ataskaitos iškeltus klausimus ir reikalavimus^[1]. Šis dokumentas skelbiamas tuo metu, kai Europos Parlamentui teikiama ECB 2024 m. metinė ataskaita. ECB atsakymas išdėstytas pagal temas, jame paaiškinama ECB politika rezoliucijoje aptartais klausimais^[2]. ECB tokius atsakymus Europos Parlamento siūlymu skelbia nuo 2016 m.

1 Pinigų politika ir ekonominė raida

1.1 Pinigų politika ir infliacija

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas nemažinti palūkanų normų per greitai. Europos Parlamentas apgailestauja, kad grynoji infliacija 2024 m. gruodžio mėn. euro zonoje buvo 2,7 % ir kad tik trys euro zonos valstybės narės tuo laikotarpiu nurodė mažesnę nei 2 % grynąją infliaciją. Jis išreiškia susirūpinimą, kad dėl didelės grynosios infliacijos gali padidėti bendroji infliacija [9, 10 ir 16 punktai].

ECB yra įsipareigojęs užtikrinti, kad bendroji infliacija tvariai stabilizuotųsi tiksliniame 2 % vidutiniu laikotarpiu lygyje. Kaip nurodoma naujausiose ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai, ECB ribojamosios pinigų politikos priemonės padėjo siekti, kad bendroji infliacija tvariai artėtų prie tikslinio 2 % vidutiniu laikotarpiu lygio. Grynoji infliacija, t. y. bendroji infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjo nuo 2025 m. vasario iki kovo mėn. sumažėjo nuo 2,6 iki 2,4 %. Apskritai vykstant dezinfliacijai, bendroji ir grynoji infliacija sustiprina viena kitos pokyčius. Esant mažesnei bendrajai infliacijai, mažėja žmonių poreikis, kad ji būtų kompensuota, todėl ji padeda lėtinti darbo užmokesčio augimą. Taip pat mažėja poreikis perkainoti prekes. Mažėjant bendrajai infliacijai, grynoji infliacija irgi sumažės ir savo ruožtu padės toliau mažinti bendrąją infliaciją. Be to, infliaciją artinti prie tikslinio lygio padės vis dar pasireiškiantis ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis vartotojų kainoms ir ilgesnio laikotarpio lūkesčiai, kurie tvirtai laikosi arti tikslinio lygio. Valdančioji taryba sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis, ypač dabartinėmis didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji įvertins infliacijos perspektyvą, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio persidavimo stiprumą. Todėl Valdančioji taryba iš anksto nėra įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties. Nustatydama pagrindines palūkanų normas, ji turės įvertinti tiek per greito, tiek per lėto palūkanų normų mažinimo riziką, nes per greitas mažinimas gali padidinti infliaciją, o per lėtas – nepagrįstai trikdyti ekonominę veiklą ir užimtumą bei lemti pernelyg mažą infliaciją.

1 pav.

Bendrosios ir grynosios infliacijos raida

(metiniai pokyčiai, %)

1.2 Infliacijos ir pinigų politikos poveikis įvairiems sektoriams

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas įvertinti palūkanų normų pokyčių poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams, įskaitant daug kapitalo reikalaujančius sektorius [10 punktas].

ECB atidžiai stebi ir analizuoja įvairiuose sektoriuose vykstančius pokyčius, įskaitant pokyčius darbo rinkoje, siekdamas geriau suprasti, kaip jo vykdoma pinigų politika veikia namų ūkių sprendimus dėl išlaidų ir įmonių sprendimus dėl investicijų, taigi ir infliaciją. Pavyzdžiui, iš ECB analizės matyti, kad pinigų politikos priemonės apdirbamosios gamybos sektoriui daro didesnį poveikį negu paslaugų sektoriui^[3]. Vertinant pinigų politikos poziciją, sektoriuose vykstančius pokyčius stebėti ypač svarbu, nes ir per verslo ciklą paslaugų sektoriaus aktyvumas paprastai atsilieka nuo apdirbamosios gamybos. Aukštos palūkanų normos slopino ekonomiką, ypač privačias investicijas. Tačiau veiksmingiausias būdas pinigų politikos priemonėmis palaikyti stabilią ir investicijoms palankią makroekonominę aplinką tebėra kainų stabilumo palaikymas vidutiniu laikotarpiu. Kainų stabilumas yra itin svarbus bet kokio pobūdžio investicijoms į pagrindinį kapitalą, nes suteikia įmonėms daugiau užtikrintumo, kad ilgainiui jų išlaidos pernelyg nedidės.

1.3 ECB prognozavimo priemonių rinkinys

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas toliau tobulinti ir atnaujinti savo modelius, siekiant geriau atskirti paklausa grindžiamus ir pasiūlos srities infliacijos šaltinius [19 punktas].

ECB nuolat peržiūri ir atnaujina savo modelius – iš dalies tam, kad galėtų tiksliau atsižvelgti į pasiūlos ir paklausos veiksnius. Neįmanoma parengti vieno vienintelio modelio, kuriame būtų atsižvelgiama į visus galimus ekonominius veiksnius ir poveikio persidavimo kanalus. Todėl ECB naudoja modelių rinkinį^[4]. Kadangi ekonominės struktūros visą laiką vystosi ir ekonomikos svyravimus lemiantys veiksniai nuolat kinta, ECB reguliariai atnaujina ir tobulina savo modelius bei kuria naujus. Pavyzdžiui, ECB nuolat tobulina savo modeliavimo priemonių rinkinį, kad galėtų tiksliau įvertinti su klimato kaita susijusios rizikos, geopolitinės įtampos ar technologijų raidos, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimo, poveikį tiek paklausos, tiek pasiūlos srityse^[5]. Nepaisant šių pastangų, dėl pastaraisiais metais kilusių precedento neturinčių ekonomikos sukrėtimų pobūdžio didelės prognozių klaidos buvo neišvengiamos ir jų pasitaikė visose institucijose. Tačiau pastaruoju metu prognozių klaidos buvo reikšmingai sumažintos. Vis dėlto pastarojo laikotarpio patirtis paskatino apsvarstyti naudojamų priemonių tinkamumą, o ypač tai, kaip tiksliau įvertinti pasiūlos ir paklausos veiksnių poveikį infliacijai, nes diskusijose dėl pinigų politikos šis klausimas tapo vienu iš svarbiausių. Taigi, per ECB vykdomo strategijos vertinimo procesą daugiausiai dėmesio skiriama su pasiūla ir paklausa susijusių infliacijos veiksnių analizei. Atliekant vertinimą taip pat bus išsamiau analizuojami atlikti bendresni ECB modeliavimo ir prognozavimo sistemos patobulinimai ir tai, kaip šią sistemą būtų galima dar labiau pagerinti.

1.4 ECB balansas ir turto pirkimai

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas toliau stebėti laipsnišką savo balanso mažinimą, įskaitant poveikį euro zonos ekonomikai. ECB raginamas pasidalyti įžvalgomis apie pirkimo programų poveikį finansų rinkų veikimui, įskaitant poveikį pensijų fondams ir pensijų draudimo įmonėms [23 punktas].

Eurosistemos balansas toliau mažėja. Jis mažėja, nes nustatytu ir numatytu tempu mažėja turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai, kadangi Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Be to, iki 2024 m. pabaigos bankai visiškai grąžino per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO) pasiskolintas sumas ir taip buvo užbaigta ši balanso normalizavimo proceso dalis. Rinka sklandžiai absorbavo TPP ir SPPP portfelių sumažėjimą ir tai nesukėlė jokių sutrikimų, o bankai TITRO pakeitė rinkos finansavimo šaltiniais. Eurosistemai po truputį mažinant savo vertybinių popierių portfelį, kiti investuotojai, įskaitant namų ūkius, bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves, savuosius po truputį didino. ECB reguliariai teikia informaciją apie vykdomus turto pirkimus ir keičiasi informacija su suinteresuotaisiais subjektais^[6]. Be to, jis veda diskusijas su rinkos dalyviais ir skelbia turimų vertybinių popierių statistinius duomenis. ECB taip pat pradėjo skelbti daug daugiau analitinės informacijos apie finansų rinkų veikimą, ypač apie savo balanso normalizavimo poveikį^[7]. ECB ir toliau stebės balanso normalizavimo poveikį finansų rinkų veikimui ir ekonomikai. ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse atsižvelgiama į labai įvairias finansų rinkose taikomas kainas, įskaitant ir tas, kurias galėtų paveikti balanso mažėjimas.

2 pav.

Eurosistemos balansas: faktinis ir prognozuotas

(trln. eurų)

1.5 Pinigų politikos poveikio persidavimas

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB prašoma mažinti problemą, susijusią su palūkanų mokėjimais už bankų laikomus rezervus [22 punktas].

Pinigų politikos poveikio persidavimas priklauso nuo ECB gebėjimo veiksmingai valdyti trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas. Tai yra pirmasis etapas poveikio persidavimo grandinėje, galiausiai nulemiančioje palūkanų normas įmonėms ir namų ūkiams; šios palūkanų normos daro įtaką jų sprendimams dėl investicijų ir išlaidų, o ECB įgalina pasiekti savo vidutinės trukmės infliacijos tikslą. Atlygis už indėlius, kuriuos bankai laiko Eurosistemoje, yra bazinis dydis, pagal kurį nustatomos trumpalaikės pinigų rinkos palūkanų normos ir kuris leidžia valdyti tas palūkanų normas pagal pageidaujamą pinigų politikos poziciją. Jei už šiuos indėlius nebūtų atlyginama, trumpalaikės pinigų rinkos palūkanų normos galėtų sumažėti iki nulinio lygio ir ECB tada negalėtų daryti įtakos finansavimo sąlygoms. Kartu ECB sąmoningai stengiasi valdyti pinigų rinkos palūkanų normas kuo veiksmingiau, taip pat ir išlaidų požiūriu. Pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjo mėn. Valdančioji taryba nustatė 0 % dydžio atlygį už bankų privalomąsias atsargas, t. y. atsargų, kurias jie privalo laikyti savo nacionaliniame centriniame banke, dalį. Dėl šio sprendimo padidėjo pinigų politikos veiksmingumas, nes sumažėjo bendra palūkanų, mokėtinų už atsargas, suma, bet ECB vis tiek galėjo veiksmingai valdyti pinigų rinkos palūkanų normas. Stiprėjant įsitikinimui, kad infliacija tvariai grįžta į tikslinį lygį, ECB, po truputį (po 150 bazinių punktų) mažindamas 2023 m. rugsėjo mėn. aukščiausią lygį pasiekusią indėlių galimybės palūkanų normą, ją sumažino iki 2,50 %, taip sumažindamas savo palūkanų mokėjimus bankams. Be to, bankams grąžinant pagal ilgesnės trukmės skolinimo operacijas pasiskolintas sumas ir mažėjant obligacijų portfeliui, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš obligacijų, suėjus jų terminui, mažėja atsargų perteklius.

1.6 Savininkų užimtų būstų įtraukimas į SVKI

Europos Parlamento rezoliucijoje raginama paspartinti veiksmų gairių rengimą, kad savininkų užimtų būstų duomenys būtų greitai įtraukti į Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), ir pabrėžiama, kad tai yra pageidautina dėl euro zonos šalių reprezentatyvumo ir palyginamumo priežasčių [20 punktas].

Savininkų užimtų būstų įtraukimas į SVKI, siekiant sustiprinti infliacijos vertinimą, ECB tebėra svarbus klausimas. Europos statistikos sistemoje dar nepasiektas susitarimas dėl savininkų užimtų būstų įtraukimo į SVKI^[8]. Kadangi Eurostatas šiuo metu nerengia eksperimentinių indeksų, kurie sujungtų SVKI ir savininkų užimtų būstų duomenis, ECB stengiasi užpildyti šią spragą pats, t. y. skaičiuoja analitinius indeksus, kuriuose SVKI ir savininkų užimtų būstų kainų indeksai sujungiami taikant du skirtingus metodus – grynųjų įsigijimo išlaidų metodą ir nuomos ekvivalento metodą (priskiriant nuomos mokestį)^[9]. ECB labai palaiko Europos statistikos sistemos tyrimų darbotvarkę, pagal kurią siekiama ištirti tris alternatyvius savininkų užimtų būstų įtraukimo į SVKI metodus, įskaitant su tuo susijusius koncepcinius ir praktinius aspektus, bei tikisi, kad bus pasiekta konkrečių rezultatų.

2 ECB įgaliojimai

2.1 ECB antriniai tikslai

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas laikytis savo įgaliojimų nustatant antrinius savo tikslus arba jų siekiant. Rezoliucijoje ECB raginamas į savo metinę ataskaitą įtraukti specialų skyrių, kuriame būtų paaiškinta, kaip jis nustatė ir įgyvendino savo antrinius tikslus. Europos Parlamentas taip pat ragina ECB persvarstyti savo politiką ir užtikrinti, kad ja būtų skatinamas ES konkurencingumas, tačiau nebūtų keliamas pavojus pagrindiniam ECB tikslui [33, 34, 35 ir 39 punktai].

Visų pirma, ECB yra įsipareigojęs siekti savo pagrindinio tikslo ­­– palaikyti kainų stabilumą. Priimdama sprendimus dėl pinigų politikos, Valdančioji taryba atsižvelgia ir į aspektus, susijusius su antriniais tikslais, tačiau stengiasi, kad nebūtų pakenkta kainų stabilumo tikslui. Antriniai tikslai įtvirtinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatose – pagal jas ECB turi remti „Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti <...> Sąjungos tikslų“. Todėl ECB pinigų politikos strategijoje aiškiai nustatyti ir antriniai tikslai. Kai koreguoja savo pinigų politikos priemones, Valdančioji taryba iš kelių galimų kainų stabilumui vienodai palankių ir neigiamo poveikio nedarančių priemonių konfigūracijų renkasi tą, kuri yra palankiausia Sąjungos bendrajai ekonominei politikai ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties požiūriais, ir kuri, siekiant prisidėti prie platesnių Sąjungos tikslų, padeda saugoti finansinį stabilumą ir švelninti klimato kaitos poveikį.

Įvairiuose savo metinės ataskaitos skyriuose ECB pateikia informaciją apie savo pinigų politikos sprendimus ir išdėsto atitinkamą antriniams tikslams svarbią analizę. Į ECB 2023 metų ataskaitą įtrauktas specialus intarpas, kuriame paaiškinama, kaip ECB pinigų politikoje atsižvelgiama į antrinius tikslus ir kaip ECB informuoja apie su jais susijusius savo veiksmus. Intarpe paaiškinta, kurioje metinės ataskaitos dalyje galima rasti informaciją apie pinigų politikos sprendimus ir atitinkamą su antriniais tikslais susijusią analizę. 2024 metų ataskaitoje ši informacija irgi pateikiama įvairiuose skyriuose.

Būdamos kompetentingos ES institucijos, Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas imasi priemonių ES konkurencingumui skatinti. ECB palaiko šias priemones. Priimdamas pinigų politikos sprendimus ECB jau dabar atsižvelgia į su augimu ir konkurencingumu susijusius aspektus ­– ES politikos bei veiksmų poveikį toje srityje vertins ir ateityje. ECB ypač palankiai vertina 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ ir jame išdėstytus pavyzdinius veiksmus^[10]. Vykdydamas SESV 127 straipsnio 4 dalyje nustatytą konsultavimo pareigą, ECB yra pasirengęs prisidėti prie komunikate paminėtų teisėkūros iniciatyvų plėtojimo. Europos konkurencingumo stiprinimui yra svarbios ir iniciatyvos, kurias ECB įgyvendina vykdydamas Sutartyje jam pavestus uždavinius, ypač mokėjimų srityje, pavyzdžiui, Europos poprekybinės veiklos infrastruktūros inovacijų, integracijos ir atsparumo skatinimas, pasiruošimas galimam skaitmeninio euro įvedimui.

2.2 Geopolitinės aplinkybės

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas parengti 2025–2030 m. geopolitikos planą, kad būtų galima geriau suprasti karo ir konfliktų poveikį kainų stabilumui [19, 40 ir 41 punktai].

ECB aktyviai stebi geopolitinius pokyčius, nes jie yra svarbūs ekonominei veiklai, infliacijai bei finansiniam stabilumui, ir, svarstydamas savo vykdytiną pinigų politiką, į juos atsižvelgia. Geopolitinė įtampa gali sukelti ekonominius sukrėtimus, neapibrėžtumą ir stipriai paveikti kainų stabilumą. Todėl savo įprastas prognozes ECB reguliariai papildo scenarijų analize, įvertindamas galimą hipotetinių įvykių, pavyzdžiui, karų ir konfliktų, kurie į pagrindinį prognozių scenarijų neįtraukiami, poveikį. Pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse analizuojant scenarijus buvo nagrinėjama mažos tikimybės didelio poveikio rizika pagrindinėms prognozėms, kuri kiltų, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose paaštrėtų, užsitęstų ir, be kita ko, būtų iš dalies užvertas Hormūzo sąsiauris. Be to, kaip matyti iš Valdančiosios tarybos posėdžių pinigų politikos klausimais ataskaitų, į geopolitinius pokyčius ir rizikas atsižvelgia ir Valdančioji taryba, priimdama pinigų politikos sprendimus. ECB taip pat atidžiai stebi, kaip šie pokyčiai veikia euro zonos finansinį stabilumą. Informacija apie šias rizikas reguliariai atnaujinama ECB Finansinio stabilumo apžvalgoje. Geopolitinių pokyčių ir rizikos poveikis euro zonos finansiniam stabilumui buvo atidžiai nagrinėjamas tiek 2024 m. gegužės, tiek lapkričio mėn. Finansinio stabilumo apžvalgose. Galiausiai pažymėtina, kad, vertindamas savo politikos strategiją, ECB atsižvelgia į patirtį, įgytą reaguojant į 2022–2023 m. energijos kainų sukrėtimą, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Šis vertinimas padės ECB geriau pasirengti būsimiems pasiūlos sukrėtimams, ypač susijusiems su geopolitiniais pokyčiais. ECB praneš apie savo išvadas Europos Parlamentui ir yra pasirengęs tęsti dialogą šiuo klausimu.

3 Klimato kaita

3.1 Klimato kaita ir infliacija

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas toliau vertinti, kokiu mastu jo gebėjimą palaikyti kainų stabilumą veikia klimato kaita [36 punktas].

ECB atlieka nemažai analizių, siekdamas suprasti, kokių padarinių infliacijai ir ekonomikai sukelia fizinis klimato kaitos poveikis ir žalioji pertvarka. Ekstremalių klimato reiškinių poveikis ekonomikai yra sudėtingas ir daugialypis. Dažnesni ir ekstremalesni klimato reiškiniai gali paveikti ekonominę veiklą ir infliacijos lygius. Jie gali sukelti pasiūlos ir paklausos sukrėtimų, o dėl to gali pasireikšti infliacijos svyravimai ir neapibrėžtumas. Pavyzdžiui, ECB tyrimai rodo, kad dėl aukštesnės temperatūros gali didėti maisto kainos ir kad ji skirtingai veikia paslaugų infliaciją, priklausomai nuo sezono ir šalies^[11]. Tolimesnėje ateityje didesnė fizinė rizika taip pat gali daryti struktūrinį poveikį ilgalaikiam augimui ir ilgalaikėms palūkanų normoms. ECB taip pat plėtoja modeliais pagrįstus metodus, skirtus analizuoti, kaip priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijų, pavyzdžiui, anglies dioksido mokesčių, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) ir įvairiai derinamų politikos priemonių, poveikis per energetikos sektorių persiduoda produkcijai ir infliacijai^[12]. Ekspertų analize remiamasi rengiant makroekonomines prognozes, ja naudojantis kaip pagrindinį prognozių scenarijų papildančiais papildomais scenarijais. Pavyzdžiui, 2024 m. gruodžio mėn. prognozėse buvo konkrečiai atsižvelgta į išplėstą ES ATLPS programą ir įvertinta, kad prognozių laikotarpio pabaigoje infliacija dėl jos bus šiek tiek didesnė. ECB taip pat analizavo finansavimo poreikius, privačiojo sektoriaus vaidmenį ir viešojo sektoriaus paramą pritraukiant žaliąsias investicijas^[13]. Didelės investicijos į žaliąją pertvarką taip pat gali turėti pinigų politikai svarbių plataus masto ekonominių ir finansinių padarinių, pavyzdžiui, gali turėti įtakos infliaciniam spaudimui, infliacijos svyravimams, kapitalo sąnaudoms, gamybos sąnaudoms ir darbo rinkoms. Kaip bus įvertintas bendras makroekonominis ir finansinis poveikis, priklauso nuo numatomų pinigų politikos atsakomųjų priemonių. Nors ECB pinigų politikos strategija yra vidutinio laikotarpio strategija, todėl pagal ją į trumpalaikius infliacijos nuokrypius nuo siekiamo lygio galima neatsižvelgti, dideli ar ilgiau trunkantys sukrėtimai gali sukelti pastovesnius nuokrypius nuo tikslo, jei tam nebus užkirstas kelias veiksmingomis pinigų politikos atsakomosiomis priemonėmis. Siekdamas palaikyti kainų stabilumą, ECB taikė lanksčias atsakomąsias politikos priemones, kurias galėjo koreguoti. Tokiu pačiu principu tos priemonės bus taikomos ir ateityje, siekiant atremti nuolat kintančius iššūkius, įskaitant tuos, kurie kyla dėl klimato kaitos.

3.2 Klimato kaita ir rinkos neutralumas

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas visose savo pinigų politikos operacijose laikytis rinkos neutralumo požiūrio, tačiau pažymima, kad rinkos neutralumas yra veiklos priemonė, o ne teisinis reikalavimas [37 punktas].

ECB laikosi Sutartyje nustatyto atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principo, palankaus veiksmingam išteklių paskirstymui^[14]. Kaip pažymėta rezoliucijoje, rinkos neutralumas veikiau yra veiklos priemonė, o ne teisinis reikalavimas. Rinkos neutralumas gali padėti užtikrinti, kad ECB intervencijos į rinką atitiktų atviros rinkos ekonomikos principą. Tačiau tam, kad galėtų pasiekti savo tikslus ir laikytis atitinkamų Sutarties principų, ECB gali pagrįstai nukrypti nuo rinkos neutralumo principo, taip pat ir tada, kai sprendžia rizikos valdymo klausimus. Pavyzdžiui, tinkamumo kriterijų, tokių kaip minimalūs kredito kokybės reikalavimai, taikymas turto pirkimams pagal turto pirkimo programas rodo, kad ECB obligacijų portfelis nebūtinai buvo proporcingas rinkos kapitalizacijai. Be to, pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą ir specialiąją pandeminę pirkimo programą vyriausybių obligacijų pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis Eurosistemos kapitalo raktu, o ne rinkos kapitalizacija. Pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą, klimato kaitos aspektai buvo įtraukti į paskirstymą pagal lyginamąjį indeksą, taip siekiant mažinti su klimato kaita susijusią finansinę riziką Eurosistemos balansui mažinant su jos turimų bendrovių vertybinių popierių portfeliu susijusį taršos anglies dioksidu intensyvumą. Per paskutiniąją operacinės sistemos peržiūrą Valdančioji taryba taip pat sutarė dėl tam tikrų principų, kuriais bus vadovaujamasi ateityje įgyvendinant pinigų politiką^[15]. Tarp jų – laikytis atvirosios rinkos ekonomikos principo ir pripažinti antrinių tikslų svarbą.

3.3 Klimato kaita ir finansinis stabilumas

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas toliau vykdyti su klimato rizika susijusius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų įvertintas bankų ir įmonių atsparumas iškilus su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikai [40 punktas].

Analizės priemonių rinkinys, kurį ECB naudoja su klimato rizika susijusiam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis vykdyti, yra aktyviai ir nuolat tobulinamas. Pastaraisiais metais ECB parengė pažangius su klimato rizika susijusius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad galėtų įvertinti Eurosistemos balanso riziką ir padėti tam tikriems bankams bei platesnei finansų sistemai įvertinti riziką, kurią jie patiria susiklosčius įvairioms klimato aplinkybėms. ECB atliko du su klimato rizika susijusius visos ekonomikos testavimus nepalankiausiomis sąlygomis (2021 ir 2023 m.), bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (2022 m.), o pagal savo veiksmų planą dėl klimato kaitos aspektų įtraukimo į savo pinigų politikos strategiją – su klimato rizika susijusį Eurosistemos balanso testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (2022 m.). Neseniai Europos Komisijos prašymu ECB kartu su Europos priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba atliko 55 % tikslo priemonių rinkinio su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis^[16]. Iš jo rezultatų paaiškėjo, kad nuostoliai, patiriami dėl pertvarkos rizikos, grėsmės ES finansiniam stabilumui beveik nekelia, tačiau finansų įstaigų nuostoliai didėja, o kartu su pertvarkos rizika pasireiškiantys makroekonominiai sukrėtimai gali padaryti neigiamą poveikį jų pajėgumui teikti finansavimą.

ECB aktyviai stengiasi didinti klimato rizikos suvokimą ir kituose forumuose. ECB pirmininkauja Finansų sistemos žalinimo tinklo (angl. Network for Greening the Financial System, NGFS) scenarijų rengimo ir analizės darbo grupei, padėjusiai parengti ilgalaikius makrofinansinius klimato scenarijus ^[17]. Šiuose scenarijuose pateiktos prognozės įvertinant su klimatu susijusias rizikas, kylančias skirtingos politinės ir ekonominės raidos aplinkybėmis. Kiekvienas paskesnis scenarijų variantas buvo tobulinamas: buvo įtrauktos patikslintos fizinės ir pertvarkos rizikos, atsižvelgta į naujausią klimato mokslo pažangą. ECB pirmininkaujamas NGFS 2025 m. pirmąjį pusmetį paskelbs savo pirmuosius trumpojo laikotarpio klimato scenarijus. Šie scenarijai bus pirmoji viešai prieinama priemonė tiesioginiam su klimato kaita susijusios rizikos poveikiui vertinti. ECB taip pat aktyviai dalyvauja Europos bankininkystės institucijos Priežiūros, rizikos ir inovacijų nuolatinio komiteto darbe kuriant aukšto lygio reguliaraus su klimato rizika susijusio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą, padėsiančią bankams nustatyti ir stiprinti su aplinka, socialiniais ir valdymo aspektais susijusias pažeidžiamas sritis.

4 Skaitmeninis euras

4.1 Skaitmeninio euro paskirtis ir nauda

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas aiškiai parodyti skaitmeninio euro naudą, įskaitant didesnį strateginį mokėjimų savarankiškumą, didesnį konkurencijos lygį mažmeninių mokėjimų rinkoje, potencialą skatinti inovacijas mokėjimų ir finansų srityje, didesnę finansinę įtrauktį ir patikimą neinternetinę atsarginę mokėjimo sistemą [26 punktas].

Išleidus skaitmeninį eurą, būtų išsaugota žmonių laisvė visoje euro zonoje naudoti suverenias mokėjimo priemones, o mažėjant grynųjų pinigų naudojimui bei didėjant priklausomybei nuo ne ES subjektų, būtų apsaugotas mūsų monetarinis suverenumas. Skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas pradėtas 2021 m. siekiant išsamiau išnagrinėti poreikį Europoje išleisti mažmeninę centrinio banko skaitmeninę valiutą^[18]. Laikytasi nuomonės, kad galimybę įvesti skaitmeninį eurą išnagrinėti būtina, atsižvelgiant į sparčius mažmeninių mokėjimų aplinkos pokyčius (žr. 3 pav.). Tą patį patvirtino ir Europos Komisija, 2023 m. poveikio vertinime pažymėjusi, kad euro zonoje neturint mažmeninės centrinio banko skaitmeninės valiutos gali po truputį pradėti silpnėti Eurosistemos monetarinis suverenumas ^[19]. Pastaraisiais metais mūsų priklausomybė nuo trečiųjų šalių mažmeninių mokėjimų srityje dar labiau išaugo^[20]. Su tuo susijusi rizika tapo konkretesnė ir tai dar kartą patvirtino, jog siekiant sustiprinti Europos strateginę autonomiją ir monetarinį suverenumą, skaitmeninis euras yra būtinas^[21]. Poreikį įvesti skaitmeninį eurą ypač didina euro zonos mokėjimų aplinkos fragmentiškumas ir priklausomybė nuo trečiųjų šalių^[22].

Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje ir visur priimama skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuria būtų galima atsiskaityti parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Jis veiktų tiek esant ryšiui, tiek jo nesant. Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeninis euras būtų nerizikinga, plačiai prieinama, nesudėtinga naudoti priemonė, o pagrindinės jo paslaugos būtų nemokamos^[23]. Jis didintų visos Europos mokėjimų ekosistemos veiksmingumą, skatintų inovacijas ir didintų atsparumą galimiems kibernetiniams išpuoliams ar techniniams sutrikimams. ECB taip pat kuria inovacijų platformą, padėsiančią bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, norinčiais testuoti sąlyginius mokėjimus ir papildomus mokėjimo atvejus^[24].

3 pav.

Euro zonos prekybos vietose 2016–2024 m. naudotos mokėjimo priemonės

4.2 Privatumas

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas teikti pirmenybę griežtoms naudojimosi skaitmeniniu euru privatumo apsaugos priemonėms, įtvirtinant jas kaip privatumo etaloną, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir spręsti piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus [32 punktas].

Naudotojų privatumo užtikrinimas nuo pat pradžių buvo vienas iš pagrindinių skaitmeninio euro projekto siekių. Naudojimosi skaitmeniniu euru nesant ryšio funkcijos užtikrintų panašų privatumą kaip grynieji pinigai, nes tokiu būdu atliktų mokėjimų duomenys būtų žinomi tik mokėtojui ir gavėjui. Internetinių mokėjimų skaitmeniniu euru atveju ECB negalėtų tiesiogiai susieti asmens su jų mokėjimais. ECB turimi duomenys būtų pseudoniminami, tiksliau, ECB nematytų jokių asmens duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti mokėtojo tapatybę. ECB yra įsipareigojęs naudoti naujausias privatumo didinimo technologijas ir toliau vertinti, kokios dar priemonės būtų galimos ir veiksmingos. ECB taip pat planuoja nustatyti atitikties duomenų apsaugos reikalavimams ir audito sistemą, pagal kurią jo priežiūrą vykdytų nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos, kad būtų užtikrinta atitiktis ES duomenų apsaugos teisės normoms – griežčiausioms privatumo ir saugumo taisyklėms pasaulyje^[25].

4.3 Poveikis finansų sektoriui

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas įvedant skaitmeninį eurą atsižvelgti į finansinį stabilumą ir finansų sektoriaus struktūrą [31 punktas].

Kuriant skaitmeninio euro modelį atsižvelgiama į Europos finansų sistemą, kurios pagrindą sudaro bankai, ir įtraukiamos griežtos apsaugos priemonės finansų sistemos stabilumui apsaugoti. Pirma, tam, kad naudotojai galėtų atsiskaityti skaitmeniniais eurais, jiems nereikėtų jų laikyti sąskaitoje. Naudotojų skaitmeninių eurų sąskaita būtų patogiai susieta su jų banko sąskaita, todėl jie internetu galėtų atlikti ir gauti mokėjimus skaitmeniniais eurais, net jeigu mokėjimo suma viršytų turimas lėšas skaitmeniniais eurais ir būtų didesnė už skaitmeniniu euru laikomos sumos likučio maksimalų dydį. Šis „kaskados“ mechanizmas leistų bendrovėms ir valdžios institucijoms, kurioms nebūtų leidžiama laikyti skaitmeninių eurų, gauti mokėjimus skaitmeniniais eurais^[26]. Antra, kaip ir už turimus grynuosius pinigus, už skaitmeninius eurus atlygis nebūtų mokamas, todėl jie nekonkuruotų su taupomaisiais indėliais. Trečia, būtų nustatyti sumos skaitmeniniais eurais, kurią galėtų laikyti fiziniai asmenys, maksimalūs dydžiai. Kartu su rinkos dalyviais Eurosistema kuria analitinę sistemą ir modelius, kurie būtų naudojami skaitmeniniu euru laikomo likučio maksimaliam dydžiui nustatyti, remdamasi trimis Reglamento projekte apibrėžtomis sritimis: tinkamumu naudoti, pinigų politika ir finansiniu stabilumu^[27]. Šiame darbe konkrečiai atsižvelgiama į bankų dydžio ir veiklos modelių skirtumus^[28]. Galiausiai pažymėtina, jog tam, kad skaitmeninį eurą būtų galima integruoti į esamas struktūras ir sprendimus, jį kuriant naudojamasi labai vertingu rinkos suinteresuotųjų subjektų indėliu. Tai itin svarbu, nes skaitmeninis euras būtų platinamas per bankus ir kitus privačiojo sektoriaus paslaugų teikėjus ir, kiek galima, būtų naudojamasi esamais mokėjimų standartais ir infrastruktūra.

4.4 Sprendimas dėl skaitmeninio euro įvedimo

Europos Parlamento rezoliucijoje reikalaujama, kad ECB valdančioji taryba jokio sprendimo dėl skaitmeninio euro išleidimo nepriimtų viena. [27 punktas]

Valdančiosios tarybos sprendimas, ar ir kada išleisti skaitmeninį eurą, būtų priimtas tik po to, kai bus priimti atitinkami teisės aktai, visapusiškai gerbiant ES teisėkūros institucijų vaidmenį. ECB reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio projekto įgyvendinimo pažangą nuo pat jo pradžios^[29]. Siūlomi teisės aktai sudarys sistemą, kurioje bus galima sukurti skaitmeninį eurą kaip teisėtą mokėjimo priemonę; ši sistema apims su privatumu, platinimu ir finansiniu stabilumu susijusias sritis^[30]. Valdančioji taryba deramai apsvarstys visas skaitmeninio euro modelio korekcijas, kurias gali reikėti atlikti atsižvelgiant į diskusijas priimant teisės aktus, ir pripažįsta, kad priimti sprendimą dėl skaitmeninio euro išleidimo bus galima tik gavus platų politinį pritarimą. ECB išliks visapusiškai atskaitingas ir toliau pastoviai informuos Europos Parlamentą apie Eurosistemos pažangą įgyvendinant skaitmeninio euro projektą ne tik šiame etape, bet ir vėliau, diskusijoms dėl teisės aktų pasibaigus.

4.5 Įsipareigojimas dėl grynųjų pinigų

Europos Parlamento rezoliucijoje pakartojama, kad grynieji pinigai turėtų likti plačiai prieinami ir pasiekiami bet kuriuo metu, kad būtų užtikrinta mokėjimo metodų įvairovė [29 punktas].

Net ir įvedus skaitmeninį eurą, grynieji pinigai ir toliau bus labai svarbus ir būtinas bendros valiutos elementas. Dėl grynųjų (kaldintų) pinigų unikalių savybių, t. y. to, kad juos galima naudoti nepriklausomai nuo jokių technologijų, yra akivaizdu, kad grynieji pinigai tebėra svarbūs ir būtini euro zonos piliečiams. ECB labai palaiko į Bendros valiutos dokumentų rinkinį įtrauktą Europos Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės^[31]. Pagal šį reglamentą euro zonos šalys būtų įpareigotos visoje savo teritorijoje užtikrinti pakankamą ir veiksmingą grynųjų pinigų priėmimą ir prieigą prie jų. ECB pabrėžia, kad teisėkūros procesą ES teisėkūros institucijose svarbu užbaigti 2025 m. Jis taip pat palankiai vertina kai kurių valstybių narių dabartines teisėkūros iniciatyvas, kuriomis šalinami konkretūs trūkumai ir grėsmės nacionalinei grynųjų pinigų infrastruktūrai, pavyzdžiui, prieigai prie bankomatų ir teritorinei aprėpčiai. Šiose iniciatyvose išryškėja Reglamento svarba.

5 Kita ECB veikla, skaidrumas ir atskaitomybė

5.1 Tarptautinis euro vaidmuo

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas apsvarstyti galimybę stiprinti tarptautinį euro vaidmenį siekiant padidinti jo kaip atsargų valiutos patrauklumą ir remti rinka grindžiamus žingsnius šia linkme [43 punktas].

Euras yra antra pagal svarbą pasaulio atsargų valiuta, o jo statusas susiformavo kaip papildomas euro zonos patikimos ekonominės politikos poveikis. Jį reikėtų saugoti ir toliau. ECB stebi tarptautinį euro vaidmenį ir skelbia savo analizę metinėse ataskaitose. Remiantis naujausia 2024 m. birželio mėn. paskelbta ataskaita, atsargų eurais dalis pagal įvairius tarptautinės valiutos rodiklius nuo jo įvedimo 1999 m. buvo didesnė nei 19 %^[32]. Pavyzdžiui, 2023 m. atsargos eurais sudarė apie 20 % visame pasaulyje laikomų užsienio valiutos atsargų – mažesnė už atsargas JAV doleriais, kurių dalis buvo apie 58 %, bet didesnė už atsargas Japonijos jenomis, kurių dalis sudarė apie 6 %. Tvirti ekonomikos pagrindai, įskaitant patikimą ekonominę politiką, yra svarbūs tarptautinį valiutų vaidmenį lemiantys veiksniai. Ir toliau vykdydamas jam suteiktą įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, ECB prisideda prie patikimos euro zonos ekonominės politikos, o tai padeda išsaugoti euro kaip taupymo priemonės patrauklumą. Patikima ekonominė politika yra taip pat labai svarbi didinant euro tarptautinio vaidmens atsparumą pasaulyje, kuriame susiskaldymas gali padidėti dar labiau. Sukūrus dar glaudesnę ir visapusiškesnę ekonominę ir pinigų sąjungą, įskaitant tikrą kapitalo rinkų sąjungą, euro rinkos taptų stipresnės ir likvidesnės. Be to, skaitmeninis euras galėtų sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, nes padidintų Europos mokėjimų sistemos atsparumą ir taptų alternatyva JAV doleriais užtikrintai stabilizuotajai virtualiajai valiutai greitiems ir patikimiems skaitmeniniams mokėjimams atlikti. Galiausiai, norint išsaugoti pasitikėjimą euru visame pasaulyje, labai svarbu užtikrinti, kad Europoje būtų laikomasi teisinės valstybės principo.

5.2 Kibernetinis saugumas ir atsparumas

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB raginamas užtikrinti pinigų sistemos saugą ir saugumą jos naudotojams, ypač atsižvelgiant į vykstančius geopolitinius pokyčius, ir džiaugiasi, kad ECB skiria tiek dėmesio kibernetinių atakų rizikai [45 punktas].

Reaguodamas į kylančias kibernetines grėsmes, ECB ir toliau tvirtai laikosi pozicijos pinigų sistemos saugumui ir atsparumui teikti prioritetą. Labai svarbus tokios pozicijos elementas – glaudus ECB bendradarbiavimas su kitais Europos centrinių bankų sistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo nariais, taip pat su ES įstaigomis ir agentūromis, pripažįstant, kad bendradarbiavimas yra būtinas veiksmingo kibernetinio atsparumo užtikrinimo aspektas. Pavyzdžiui, TARGET paslaugas teikiantys nacionaliniai centriniai bankai daug dėmesio skiria nuolatiniam kibernetinės apsaugos pajėgumų plėtojimui ir tobulinimui, siekdami užtikrinti laisvą, veiksmingą ir saugų pinigų, vertybinių popierių ir įkaitų srautą visoje Europoje. 2024 m. kovo mėn. ECB atnaujino savo Eurosistemos kibernetinio atsparumo strategiją – jos taikymo sritis išplėsta ir dabar apima ir kylančias kibernetines grėsmes^[33]. Peržiūrėta strategija^[34] ir atnaujinta TIBER-EU sistema, t. y. grėsmių tyrimo taikant etiško grėsmių imitavimo metodus sistema^[35], sklandžiai suderinta su Skaitmeninės veiklos atsparumo aktu (SVAA), kuriuo didinamas IT saugumas ir suderinamas veiklos atsparumas finansų sektoriuje. Šiuo metu ECB, bendradarbiaudamas su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat tobulina finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo priežiūros lūkesčius, siekdamas užtikrinti, kad lūkesčiai išliktų pažangūs ir derėtų su atitinkamais pasauliniais standartais. Geopolitinių ir technologinių iššūkių sąlygomis šios priemonės yra labai svarbios euro zonos finansų sistemos stabilumo išsaugojimui.

5.3 ECB informavimo apie pažeidimus sistema

Europos Parlamento rezoliucijoje raginama toliau tobulinti ECB vidaus informavimo apie pažeidimus sistemą, kad ji būtų suderinta su ES pranešėjų apsaugos direktyva [53 punktas].

2020 m. ECB vidaus informavimo apie pažeidimus sistema buvo pertvarkyta ir modernizuota^[36]. Todėl ji atitinka direktyvos principus^[37]. Kaip jau buvo pabrėžta, ši sistema yra i) pažangiausia anoniminių pranešimų teikimo priemonė; ii) ja užtikrinamas konfidencialumas ir iii) visapusiška apie pažeidimus pranešusių asmenų ir liudytojų apsauga nuo atsakomųjų veiksmų. Vis dėlto, atsižvelgdamas į per pastaruosius kelerius metus sukauptą šios sistemos taikymo patirtį, ECB šiuo metu ją tobulina toliau, siekdamas apskritai sustiprinti apie galimus pažeidimus pranešančių asmenų apsaugos priemones. Be kitų dalykų, ypač didelis dėmesys skiriamas tam, kad būtų parengtos kompleksiškos, skaidrios ir veiksmingos taisyklės, kurios atitiktų ECB, kaip įtraukaus darbdavio, vaidmenį ir kuriomis būtų skatinamas kuo ankstesnis darbo vietoje kylančių problemų sprendimas, užtikrinamos suinteresuotųjų asmenų teisės ir interesų pusiausvyra ir padedama kurti saugią, pagarba grindžiamą darbo aplinką. Svarbiausi numatomos peržiūrėtos sistemos elementai – sustiprinta asmenų, kuriems kyla atsakomųjų veiksmų rizika, apsauga ir supaprastinti procesai, kad tyrimai būtų savalaikiškesni ir labiau orientuoti į žmogų, kartu išsaugant tinkamas procesines teises. Šie patobulinimai šiuo metu aptariami su ECB tarnautojų atstovais.

5.4 Komunikacija, informavimo veikla ir švietimas

Europos Parlamento rezoliucijoje raginama bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir nacionaliniais centriniais bankais rengiant finansinio raštingumo programas [48 punktas].

Vis labiau pripažįstama, kad gyventojų finansinis raštingumas yra vienas iš veiksmingo pinigų politikos poveikio persidavimo aspektų. Nors didžiausią darbą didinant finansinį raštingumą atlieka nacionaliniai centriniai bankai ir kitos nacionalinės institucijos, ECB taip pat padeda geriau suprasti ekonomiką, pagrindinius finansinius klausimus ir ECB politiką. Keli iš tokių novatoriškų iniciatyvų pavyzdžių yra naujas „YouTube“ kanalas „Espresso Economics“, kuriame kas savaitę skelbiami įvairius ekonominius dalykus aiškinantys vaizdo įrašai, internetinės viktorinos „Kahoot!“ ir nuolatinės pastangos informaciją skelbti suprantama kalba. Kartu su nacionaliniais centriniais bankais ECB atkreipė dėmesį į ryškų moterų ir vyrų finansinio raštingumo atotrūkį ir pažymėdamas Tarptautinę moters dieną ėmėsi naujos iniciatyvos. Pagal šią iniciatyvą užsibrėžti penki įsipareigojimai panaikinti lyčių finansinio raštingumo atotrūkį, įskaitant įsipareigojimą sukurti centrinio banko finansinio raštingumo tinklą.

5.5 ECB atskaitomybė

Europos Parlamento rezoliucijoje ECB ir Europos Parlamentas raginami visapusiškai naudotis atskaitomybės ir skaidrumo priemonėmis ir, kai įmanoma, toliau stiprinti šią tvarką, nedarant poveikio ECB nepriklausomumui. Europos centrinių bankų sistema taip pat raginama tęsti ir stiprinti savo dialogus su nacionaliniais parlamentais [4 ir 54 punktai].

ECB labai vertina abipusiai naudingus atskaitomybės ryšius su Europos Parlamentu. ECB atskaitomybės įsipareigojimai įtvirtinti ES pirminėje teisėje. Metams bėgant ECB, bendradarbiaudamas su Europos Parlamentu, stengėsi sustiprinti savo atskaitomybę dar labiau, negu reikalaujama pagal Sutartį. Tuo tikslu 2023 m. birželio mėn. ECB ir Europos Parlamento pirmininkai apsikeisdami laiškais pasirašė susitarimą, kuriame išdėstyti atskaitomybės būdai. Tai – bendras susitarimas dėl atskaitomybės praktikos centrinės bankininkystės srityje. Per pastarąją Europos Parlamento kadenciją ECB su Parlamentu bendravo dar dažniau negu anksčiau (žr. 4 pav.). Be Europos Parlamento atliekamos tikrinimo funkcijos, ECB taip pat labai vertina galimybę paaiškinti savo politiką piliečiams ir jų išrinktiems atstovams bei išklausyti jų nuomonę. Taip didinamas ECB politikos skaidrumas, patikimumas ir veiksmingumas. Todėl ECB ir toliau yra visapusiškai įsipareigojęs užtikrinti atskaitomybę bei skaidrumą ir siekia toliau stiprinti ryšius su Europos Parlamentu pagal ES pirminės teisės nuostatas.

4 pav.

Bendravimo su Europos Parlamentu statistika

(skaičius per metus)

Nacionaliniai centriniai bankai yra pagrindiniai nacionalinių parlamentų partneriai, o ECB periodiškai susitinka su nacionalinių parlamentų delegacijomis ad hoc klausimams aptarti. Kadangi ECB yra atskaitingas visų pirma Europos Parlamentui, nacionaliniai parlamentai daugiausia ryšius palaiko su Eurosistemai priklausančiais atitinkamais nacionaliniais centriniais bankais. Šių ryšių mastas ir pobūdis priklauso nuo šalies ir jos institucinės struktūros. Tačiau nacionalinių parlamentų delegacijas arba atstovus visai euro zonai svarbioms temoms aptarti kartais priima ir ECB. Tokie susitikimai vyksta nacionalinio parlamento prašymu ir priklauso nuo ECB galimybių. Organizuojant susitikimus siekiama subalansuoti visų euro zonos parlamentų įsitraukimą^[38]. Nacionaliniai centriniai bankai, priklausantys Europos centrinių bankų sistemai, bet nepriklausantys Eurosistemai, savo pinigų politiką vykdo savarankiškai ir ECB paprastai su tų šalių nacionaliniais parlamentais ryšių pinigų politikos klausimais nepalaiko.