Žvilgsnis į praėjusius metus

2024 m. ECB toliau įgyvendino savo pinigų politikos ciklą. Jį sudarė trys pagrindiniai etapai. Pirmasis, pinigų politikos griežtinimo, etapas tęsėsi nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn., o palūkanų normos per jį padidėjo rekordiškai daug – 450 bazinių punktų. Antrajame, pinigų politikos pozicijos palaikymo, etape palūkanų normos nekito, o trečiajame, švelninimo, etape, prasidėjusiame 2024 m. birželio mėn., pinigų politiką pradėta po truputį švelninti.

Šioje ataskaitoje apžvelgiamas laikotarpis apima du paskutinius šio politikos ciklo etapus. 2024 m. pradžioje vis dar buvo įgyvendinamas ECB pinigų politikos pozicijos palaikymo etapas, o indėlių galimybės palūkanų norma buvo 4 %. Tuo laikotarpiu infliacija, palyginti su aukščiausiu jos lygiu, jau buvo sumažėjusi maždaug trimis ketvirtadaliais – iki 2,9 %. Ekspertai prognozavo, kad į mūsų tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį infliacija grįš 2025 m., tačiau nebuvo aišku, kiek ji bus dinamiška.

Vidaus infliacijos rodikliai buvo dideli ir kito lėtai. Ankstesnio infliacijos augimo poveikis vis dar po truputį persidavė darbo užmokesčiui. Ekspertų prognozės buvo pagrįstos prielaidomis, kad įmonės šį darbo užmokesčio didėjimą veikiau kompensuos iš savo pelno ir kainų nedidins, o vienetines darbo sąnaudas padės mažinti atsigaunantis darbo našumas. Ar šios prielaidos pasitvirtins, bus galima įvertinti tik po kurio laiko.

Siekdamas tokiomis aplinkybėmis vykdyti patikimą politiką, nuo 2023 m. kovo mėn. ECB, priimdamas sprendimus dėl palūkanų normų, vadovaujasi trimis pagrindiniais kriterijais: infliacijos perspektyva, bazinės infliacijos dinamika ir pinigų politikos poveikio persidavimo stiprumu. Infliacijos perspektyva gerėjo, paklausa dėl vykdomos pinigų politikos akivaizdžiai mažėjo, tačiau, įvertinę bazinės infliacijos kriterijų, privalėjome imtis veiksmų.

2024 m. vykdėme griežtą pinigų politiką ir taip užtikrinome, kad infliacija toliau mažėtų mūsų tikslo link. Iki birželio mėn. infliacijos perspektyva buvo stabili, todėl galėjome daryti prielaidas, kad infliacija 2 % lygį pasieks 2025 m. Mažėjo ir dauguma bazinės infliacijos rodiklių. Įvertinęs abu šiuos veiksnius, ECB dar tvirčiau įsitikino, kad infliacija tvariai grįžta į jo siekiamą lygį.

Todėl, praėjus devyniems mėnesiams, per kuriuos palaikėme stabilų palūkanų normų lygį, griežtą pinigų politiką ėmėme po truputį švelninti. Birželio mėn. palūkanų normas sumažinome 25 baziniais punktais, tačiau toliau laikėmės principo vadovautis gaunamais duomenimis ir iš anksto neskelbti, kaip palūkanų normas keisime ateityje. Kadangi gaunami duomenys patvirtino palankią infliacijos perspektyvą, savo pinigų politiką nuosekliai švelninome toliau.

Rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. savo pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą sumažinome dar 75 baziniais punktais. Metų pabaigoje buvome vis tikresni, kad dezinfliacijos procesas juda norima kryptimi.

2024 m. mūsų balansas toliau normalizavosi – sumažėjo puse trilijono eurų. Gruodžio pabaigoje buvo pasiekti du svarbūs tikslai: grąžintos visos lėšos, kurias bankai buvo pasiskolinę pagal trečiosios serijos tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, ir nustota reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, įsigytų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą, suėjus jų terminui.

Balansui normalizuojantis ir likvidumui dėl to po truputį mažėjant, ECB atliko tam tikrus savo pinigų politikos įgyvendinimo operacinės sistemos pakeitimus. Visų pirma, ECB paskelbė, kad pinigų politikos kryptį jis ir toliau nustatys koreguodamas indėlių galimybės palūkanų normą, kartu mažindamas skirtumą tarp šios palūkanų normos ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos. Ateityje ECB teiks likvidumą finansų sistemai derindamas įvairias priemones. 2026 m., atsižvelgdama į sukauptą patirtį, Valdančioji taryba peržiūrės pagrindinius operacinės sistemos parametrus.

Šie metai buvo gausūs pokyčių ir mokėjimų srityje. Didėjant TARGET momentinių mokėjimų sistemos (TIPS), Eurosistemos sukurtos paslaugos, įgalinančios vykdyti momentinius mokėjimus visoje Europoje, naudotojų skaičiui, vidutinis vienos dienos momentinių mokėjimų eurais skaičius per metus padidėjo 72 %.

2024 m. Eurosistema toliau vykdė dvejų metų trukmės pasirengimo skaitmeniniam eurui etapo darbus. Pirmoji skaitmeninio euro projekto įgyvendinimo pažangos ataskaita paskelbta birželio mėn., antroji – gruodžio mėn. ECB taip pat toliau rengė skaitmeninio euro sistemos taisyklių sąvadą; juo bus standartizuotas skaitmeninio euro naudojimas ir valdymas euro zonoje. Įsibėgėjo ir pasirengimo išleisti naujos serijos eurų banknotus darbai. Valdančioji taryba jau atrinko eurų banknotų motyvus pagal temas „Europos kultūra“ bei „Upės ir paukščiai“ ir sudarė dizaino konkurso, kuris turėtų būti paskelbtas vėliau 2025 m., vertinimo komisiją.

Pasauliui tampant vis labiau skaitmenizuotam, ECB imasi konkrečių veiksmų ir į savo veiklą integruoja dirbtinio intelekto technologijas. Dabar ECB tarnautojų darbą palengvina keturi didieji kalbos modeliai ir jais naudojasi daugiau kaip 4 500 tarnautojų. Vykdomi ir keli eksperimentiniai projektai, tarp jų – projektai komunikacijos automatizavimo ir duomenų vizualizacijos srityse.

2024 m. ECB taip pat išplėtė savo darbą su klimato kaita susijusioje srityje – pradėjo įgyvendinti 2024–2025 m. su klimato kaita ir gamta susijusį veiksmų planą. Trys pagrindinės sritys, į kurias sutelkiamas dėmesys pagal šią iniciatyvą: perėjimo prie žaliosios ekonomikos poveikis ir rizikos; didėjantis klimato kaitos fizinis poveikis ir prisitaikymo prie klimato kaitos ekonominiai padariniai; gamtos nykimas, gamtos būklės blogėjimas ir šių reiškinių sąsajos su klimato srities rizikomis.

2024 m. pažymėta Briuselyje įsikūrusių Euro rūmų, vienijančių ECB ir septynis nacionalinius centrinius bankus, pirmųjų veiklos metų sukaktis. Siekiant stiprinti Eurosistemos centrinių bankų bendradarbiavimą ir didinti jų veiklos matomumą, Euro rūmai įsteigti mieste, kuriame veikia daugelio Europos institucijų pagrindinės buveinės. Čia jie jau tapo dinamišku centrinių bankų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo, dialogo ir diskusijų centru.

Pasaulyje didėjant neapibrėžtumui, vis daugiau europiečių pripažįsta, kokia svarbi yra vienybė. 2024 m. eurą palaikančių piliečių skaičius pasiekė rekordiškai aukštą lygį, o tai rodo, kad bendra valiuta, kaip projektas, skatinantis taiką ir gerovę Europoje, palankiai vertinama vis plačiau. Prie šio didėjančio palaikymo prisideda ir ECB tarnautojų bei kitų subjektų pasiryžimas dirbti Europos gyventojų labui.

Frankfurtas prie Maino, 2025 m. balandžio mėn.

Christine Lagarde

Pirmininkė

Praėję metai skaičiais

1 ECB vykdoma ribojamoji pinigų politika toliau mažina bazinį infliacinį spaudimą

Pasaulio ekonominis aktyvumas 2024 m. vis dar buvo atsparus ir toliau po truputį didėjo. Tvyrant didelei geopolitinei įtampai ir nežiniai dėl ekonominės politikos, ypač po JAV prezidento rinkimų, neapibrėžtumas per metus labai išaugo. 2023 m. sulėtėjusi pasaulinė prekyba atsigavo, dėl didėjančio geopolitinio ir prekybos politikos neapibrėžtumo paankstinus importo užsakymus. Pasaulinė infliacija mažėjo toliau, tačiau dezinfliacijos procesą lėtino išsivysčiusios ekonomikos šalyse tebesitęsianti paslaugų infliacija. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo, nominalusis efektyvusis kursas – taip pat, tik šiek tiek mažiau. 2024 m. euro zonos ekonomika sustiprėjo, o tam didžiausią įtaką turėjo spartesnis pasaulinis augimas, paslaugų sektoriaus atsparumas ir apskritai mažėjanti infliacija. Tačiau pramonės sektorius vis dar buvo silpnas, nes jį veikė griežtos finansavimo sąlygos, didelės energijos ir kitų žaliavų sąnaudos, struktūriniai trūkumai ir didelis neapibrėžtumas. Ankstesniais metais ECB vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikis ir toliau stipriai persidavė ekonominiam aktyvumui ir tai palaikė infliacijos mažėjimą 2024 m., o darbo rinka ir toliau buvo gana atspari. Euro zonos šalių vyriausybės, atsisakydamos dalies ankstesnio politikos švelninimo, toliau po truputį mažino paramos priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į COVID‑19 pandemiją ir į energijos kainų bei infliacijos sukrėtimus. Bendroji infliacija euro zonoje 2024 m. mažėjo toliau, bet lėčiau negu ankstesniais metais, nes išnyko poveikis, atsiradęs dėl mažėjančios energijos infliacijos. Nuslopus ankstesnių tiekimo sukrėtimų ir mažesnės paklausos, susijusios su griežta pinigų politika, finansavimo sąlygomis ir fiskaline politika, poveikiui, bendras infliacinis spaudimas susilpnėjo, tačiau jį vis dar palaikė sparčiai kylantis darbo užmokestis.

1.1 Pasaulio ekonomikos aktyvumas buvo atsparus, o bendroji infliacija toliau mažėjo

2024 m. pasaulio ekonomika tebebuvo atspari, tačiau, didėjant atotrūkiui tarp sektorių ir šalių, rizika augimui vis dar krypo neigiama linkme. Ekonominis aktyvumas didėjo stabiliu, bet nedideliu 3,4 % tempu – beveik tokiu pačiu kaip ankstesniais metais, bet lėtesniu, palyginti su istoriniu vidurkiu (žr. 1.1 pav., a grafiką). Skirtingų šalių grupių ekonominis aktyvumas buvo nevienodas: besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse augo 4,1 %, išsivysčiusios ekonomikos šalyse – lėčiau 1,9 % (žr. 1.1 pav., a grafiką). Augimo tempo skirtumai atitiko istorines tendencijas, ilgalaikis vidutinis augimas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse 1999–2023 m. viršijo vidutinį augimą išsivysčiusios ekonomikos šalyse 3,1 procentinio punkto. Pasaulio ekonomikos aktyvumo raida įvairiuose sektoriuose taip pat buvo nevienoda – pasaulinį augimą ypač palaikė tvirtas paslaugų sektorius, o apdirbamosios gamybos sektoriuje aktyvumas buvo mažesnis. Pasaulinis neapibrėžtumas vis dar buvo didelis, augimui nepalankūs artimiausio laikotarpio veiksniai per metus sustiprėjo, o tam didžiausią įtaką turėjo padidėjusi geopolitinė įtampa ir ekonominės politikos neapibrėžtumas, ypač prekybos ir fiskalinėje srityje ir ypač po JAV prezidento rinkimų.

JAV ekonomikos aktyvumas visus 2024 m. tebebuvo atsparus, daugiausia dėl didelės vidaus paklausos, o ypač dėl namų ūkių išlaidų. Įtampa JAV darbo rinkoje 2024 m. švelnėjo, nedarbo lygis nuo 3,7 % (metų pradžioje) padidėjo iki 4,1 % (metų pabaigoje). Kinijos ekonomikos augimas 2024 m. sulėtėjo, tačiau nedaug. Augimą toliau stabdė vangi vidaus paklausa, susilpnėjus vartotojų pasitikėjimui ir nekilnojamojo turto sektoriui vis dar esant silpnam, bet palaikė artėjant metų pabaigai padidėjęs grynasis eksportas ir fiskalinės bei pinigų politikos skatinamosios priemonės.

1.1 pav.

Pasaulinis aktyvumas ir prekybos raida (neįskaitant euro zonos)

(metinės palūkanų normos, procentais)

Pasaulinė prekyba 2024 m. reikšmingai atsigavo, o importo augimo tempas paspartėjo iki 4,4 % (ankstesniais metais sudarė 1,2 %), nors ir tebebuvo mažesnis už ilgalaikį vidurkį (žr. 1.1 pav., b grafiką). Pasaulinę prekybą palaikė didelė importuojamų prekių paklausa ir, tvyrant susirūpinimui dėl trikdžių Raudonosios jūros laivybos keliuose ir dėl galimų vėlavimų artėjant metų pabaigos švenčių laikotarpiui, paankstintas importas. JAV importas taip pat buvo paankstintas, atsižvelgiant į neapibrėžtumą, susijusį su streikais Rytų pakrantės uostuose ir prekybos politika. Normalizavusis prekių importui, gamybos ciklui vis dar esant silpnam, o pasaulinės paklausos struktūrai – mažiau palankiai, buvo numatoma, kad artėjant metų pabaigai prekybos augimas lėtės.

Pasaulinė metinė bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) 2024 m. toliau mažėjo (žr. 1.2 pav.). 2023 m. pabaigoje ji buvo 3,4 %, o 2024 m. spalio mėn. – 3,0 %. Bendrosios infliacijos mažėjimą skatino maisto produktų ir energijos infliacija, taip pat grynoji prekių infliacija (infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos). Išsivysčiusios ekonomikos šalyse paslaugų kainų spaudimas laikėsi toliau.

1.2 pav.

Pasaulinė bendroji infliacija ir jos pagrindinės sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

Didžiausia rizika pasaulio ekonomikos augimo perspektyvai 2024 m. pabaigoje kilo dėl padidėjusios pasaulio ekonomikos fragmentacijos, prekybos protekcionizmo, ypač JAV, taip pat dėl geopolitinės įtampos eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos kare prieš Ukrainą, dažnesnių ir intensyvesnių meteorologinių reiškinių ir tolesnio Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimo.

Apskritai, lyginant metų pabaigos vertes, 2024 m., palyginti su 2023 m., energijos kainos kilo, nes Europos dujų kainų kilimas atsvėrė naftos kainų mažėjimą. Brent naftos kaina nukrito 5 %, daugiausia dėl su paklausa susijusių veiksnių, įskaitant apdirbamosios gamybos apimties mažėjimą ir Kinijos ekonomikos aktyvumo lėtėjimą. Kalbant apie pasiūlos veiksnius, pažymėtina, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir užsitęsęs gamybos mažinimas OPEC+ šalyse neleido naftos kainoms kristi labiau, tačiau šis poveikis buvo nepakankamas, kad jos didėtų. Europos dujų kainos (vertinant metų pabaigos vertes) padidėjo 52 %, tačiau vis dar buvo gerokai mažesnės už 2022 m. fiksuotą jų piką. Iš pradžių dėl kurį laiką trukusio nedidelio Europos vartojimo, ypač pramonės sektoriuje, dujų kainos sumažėjo. Tačiau nuo antrojo ketvirčio kainos stabiliai kilo, skatinamos su pasiūla susijusio spaudimo, įskaitant neplanuotai nutrūkusį dujų tiekimą iš Norvegijos, Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacijos epizodus ir nerimą, kurį kelia Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito sutarties galiojimo pabaiga. Iki metų pabaigos Europos dujų atsargų lygis saugyklose sumažėjo iki mažesnio lygio, negu buvo 2022 ir 2023 m., jų lygis taip pat buvo mažesnis už metų pabaigos vidurkį iki energetikos krizės, tad išryškėjo Europai tenkantis iššūkis ilguoju laikotarpiu išsaugoti pakankamą atsargų rezervo kiekį.

Po visų per metus stebėtų svyravimų 2024 m. pabaigoje euro nominalusis efektyvusis kursas buvo šiek tiek mažesnis (–1,1 %) negu 2023 m. pabaigoje, o tam įtakos turėjo tai iš dalies kompensavę dvišalių valiutos kursų pokyčiai. Viena vertus, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito (–6,0 %), o tai paskatino palankesni, nei tikėtasi, JAV ekonominiai rodikliai, dėl pasaulinės geopolitinės įtampos išaugęs saugumo siekis ir naujosios JAV administracijos politikos pokyčiai, kurių tikėtasi vėliau tais metais. Kadangi 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonominiai rodikliai suprastėjo, palūkanų normų rinkose buvo numatomas staigesnis euro zonos pinigų politikos palūkanų normų mažinimas ateityje ir nuosaikesnė raida JAV, o tai irgi mažino euro kursą JAV dolerio atžvilgiu. Lūkesčiai dėl Jungtinėje Karalystėje ir toliau taikomos ribojamosios pinigų politikos panašiai stiprino svarą sterlingų – tiek apskritai, tiek euro atžvilgiu. 2024 m. euro kursas sumažėjo ir Kinijos juanio atžvilgiu, tačiau šiek tiek mažiau (–3,4 %), nes juanį silpnino Kinijoje stiprėjantys nepalankūs ekonominiai veiksniai. Kita vertus, daugumos kitų pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu euro kursas sustiprėjo. Viena iš jų – Japonijos jena: jai didžiąją 2024 m. dalį buvo daromas jos kursą mažinęs spaudimas, nes Japonijoje tebesilaikančios mažos palūkanų normos skatino spekuliacinio pobūdžio sandorius, konvertuojant jeną į pelningesnes valiutas.

1.2 Euro zonos ekonomikos aktyvumas pradėjo po truputį atsigauti

2024 m. euro zonos BVP padidėjo 0,9 % (2023 m. – 0,4 %) (žr. 1.3 pav.). 2024 m. pradžioje po penkis iš eilės ketvirčius trukusio sąstingio ketvirtinis augimo tempas tapo teigiamas, tačiau metų pabaigoje vėl sulėtėjo. Augimo spartėjimui didžiausią įtaką darė paslaugų sektorius – jame vis dar buvo juntamas po pandemijos vykdytų struktūrinių pokyčių poveikis, įskaitant greitesnį perėjimą prie intensyvesnės žinių ekonomikos, žaliąją pertvarką ir kintančius vartotojų išlaidų įpročius. Ekonomikos augimą taip pat palaikė realiųjų pajamų bei pasaulinės prekybos atsigavimas ir programa „Next Generation EU“ (NGEU). Kartu pažymėtina, kad pramonės sektorius vis dar buvo silpnas, o tam įtakos turėjo tiek struktūriniai, tiek cikliniai veiksniai. Dėl ankstesnio pinigų politikos griežtinimo ciklo susiklosčiusios ribojamosios sąlygos ir didelės žaliavų kainos pramonės sektorių paveikė stipriau negu paslaugų sektorių. Nors pagal daugumos modelių rezultatus didžiausias griežtinimo poveikis ekonominei veiklai pasireiškė 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje, 2024 m. viduryje prasidėjusio pinigų politikos švelninimo ciklo poveikis ekonomikai dar nepersidavė. Pramonės sektorių paveikė ir tai, kad euro zona neteko dalies eksporto rinkos, taip pat reguliavimo iššūkiai ir tiek politinių, tiek geopolitinių įvykių keliamas padidėjęs neapibrėžtumas. Apskritai 2024 m. augimui teigiamą poveikį darė privatusis bei valdžios sektoriaus vartojimas ir grynoji prekyba, o investicijos ir atsargų pokyčiai augimą slopino.

1.3 pav.

Euro zonos realusis BVP

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Privatusis vartojimas 2024 m. paspartėjo: palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1 %. Nepaisant aktyvaus paslaugų vartojimo, bendras privatusis vartojimas pirmąjį pusmetį padidėjo tik šiek tiek, nes prekių paklausa vis dar buvo maža (žr. 1.4 pav.). Trečiąjį ketvirtį privatusis vartojimas labai paspartėjo, nes tam įtakos turėjo laikini veiksniai, pavyzdžiui, 2024 m. Paryžiaus olimpinės ir paralimpinės žaidynės, o ketvirtąjį – sulėtėjo. Paspartėjus nominaliojo darbo užmokesčio augimui, sulėtėjus infliacijai, o užimtumui toliau stabiliai augant, 2024 m. didėjusios realiosios disponuojamosios pajamos palaikė namų ūkių išlaidas. Nepaisant to, vis dar griežtos finansavimo sąlygos ir toliau ribojo namų ūkių išlaidas, o taupymas apskritai tebebuvo didelis.

1.4 pav.

Euro zonos vartojimas, investicijos į ne statybos sektorių ir būstą

(indeksai: 2019 m. IV ketv. = 100)

a) Privatusis vartojimas

b) Investicijos

Investicijos į būstą dėl vis dar ribojamųjų finansavimo sąlygų ir menkos paklausos 2024 m. labai sumažėjo. Palyginti su 2023 m., investicijos į būstą susitraukė 4,0 % – šis sumažėjimas buvo didžiausias nuo fiksuoto 2009 m. per pasaulinę finansų krizę. Tam didžiausią įtaką padarė dėl padidėjusių būsto paskolų palūkanų normų ir sugriežtėjusių bankų skolinimo standartų uždelstas pinigų politikos griežtinimo poveikis. Nors realiosios pajamos pradėjo atsigauti, o būsto kainos ir toliau kilo nedaug, griežtos finansavimo sąlygos ribojo būsto prieinamumą ir mažino gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto paklausą. Tačiau po pandemijos investicijoms į būstą užtikrintai atsigavus (jas iš dalies paskatino Italijoje taikytos (dabar jau pasibaigusios) dosnios fiskalinės paskatos), šios investicijos 2024 m. pabaigoje 1,3 % viršijo iki pandemijos buvusį lygį, tačiau augo mažiau už privatųjį vartojimą (3,1 %) ir investicijas į ne statybos sektorių (5,2 %, neįskaitant Airijos investicijų į nematerialųjį turtą).

Investicijos į ne statybos sektorių (artimiausias nacionalinių sąskaitų pakaitinis rodiklis verslo investicijoms vertinti) dėl nedidelės vidaus ir užsienio paklausos, griežtų finansavimo sąlygų ir įvairiose srityse pasireiškiančio didelio neapibrėžtumo 2024 m. vėl susitraukė. Investicijos į ne statybos sektorių, palyginti su 2023 m., iš viso sumažėjo 2,3 %, tačiau padėtis skirtingais ketvirčiais labai skyrėsi (žr. 1.4 pav.). Atmetus itin svyruojančias tarptautinių įmonių investicijas į nematerialųjį turtą Airijoje, investicijos į ne statybos sektorių 2024 m. sumažėjo 0,5 %^[1]. Šis rezultatas atspindi tiek pastaraisiais metais tebesitęsiantį investicijų į mašinas ir įrenginius vangumą, tiek lėtesnį investicijų į materialųjį turtą augimo tempą. Kadangi vidaus paklausa buvo nedidelė, o eksporto sektorius buvo silpnesnis, ilgesnio laikotarpio gamybos lūkesčiai (paprastai jie yra itin svarbus investicijų veiksnys) visus metus buvo riboti ir mažino įmonių paskatas investuoti. Susirūpinimas dėl prarandamo konkurencingumo, mažėjančio pelningumo ir didelio bei plačiai paplitusio neapibrėžtumo, kurį kėlė geopolitiniai procesai, didėjantys nuogąstavimai dėl augančios prekybos fragmentacijos ir padidėjęs politikos neapibrėžtumas, 2024 m. taip pat stabdė verslo investicijas.

Euro zonos eksportas 2024 m. šiek tiek atsigavo, tačiau augo vis dar palyginti lėtai. Nepaisant atsigaunančios užsienio paklausos, vangų eksporto augimą lėmė keletas veiksnių. Vėliau pasireiškęs ankstesnio euro brangimo poveikis darė neigiamą įtaką. Energijos kainos tebekėlė didelį susirūpinimą – palyginti aukštos dujų kainos didino euro zonos eksportuotojų gamybos sąnaudas, dėl to mažėjo pelno maržos ir konkurencingumas. Maža paklausa iš Kinijos, ypač investicinių prekių, ir padidėjusi konkurencija su Kinijos gamintojais euro zonai taip pat kėlė iššūkių. Importas augo vangiai, o jį slopino menka vidaus paklausa ir investicijos. Apskritai grynosios prekybos poveikis augimui buvo nedidelis, bet teigiamas. Euro zonos prekybos balansas 2024 m., palyginti su 2023 m., toliau gerėjo.

Darbo rinka

Apskritai euro zonos darbo rinka 2024 m. tebebuvo atspari, nors užimtumas augo lėčiau, palyginti su pastaraisiais metais, o iš apklausų rodiklių matyti, kad darbo rinkos visus metus vėso. Nedarbo lygis nuo sausio iki gruodžio mėn. sumažėjo nuo 6,5 iki 6,2 % – pasiekė bene žemiausią nuo euro įvedimo užregistruotą lygį ir buvo 1,3 procentinio punkto žemesnis negu iki pandemijos, 2020 m. sausio mėn. Metų paskutinį ketvirtį vidutinis nedarbo lygis taip pat buvo 6,2 % (žr. 1.5 pav.). Bendras užimtumas ir bendras dirbtų valandų skaičius iš esmės atitiko ekonomikos augimą: 2024 m. abu rodikliai atitinkamai padidėjo 1 %. Šios tendencijos lėmė iš esmės vienodą našumo augimą. Nedidelis darbo našumo augimas daugiausia buvo ciklinis ir jį lėmė maža paklausa, o įmonės stengėsi išsaugoti darbo jėgą, t. y. išlaikė daugiau darbuotojų, negu reikia mažo ekonomikos augimo laikotarpiu. Tačiau įtakos galėjo turėti ir struktūriniai veiksniai. Vidutinis dirbtų valandų skaičius 2024 m. sumažėjo 0,1 % ir, remiantis paskutinio ketvirčio duomenimis, vis dar buvo 0,9 % mažesnis negu iki pandemijos. Vidutinio dirbtų valandų skaičiaus raidai ir toliau įtaką darė tokie veiksniai kaip 2023 m. antrąjį pusmetį dėtos pastangos išsaugoti darbo jėgą ir vis dar didelis laikinojo nedarbingumo atostogose esančių asmenų skaičius. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo jėgos aktyvumo lygis 15–74 metų amžiaus grupėje padidėjo iki 66 %, t. y. 1,2 procentinio punkto viršijo iki pandemijos buvusį lygį. Daugiausia prie šio darbo jėgos padidėjimo prisidėjo moterys, vyresnio amžiaus darbuotojai, aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai ir užsieniečiai. Darbo jėgos paklausa 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, laisvų darbo vietų skaičius, 2022 m. antrąjį ketvirtį pasiekęs piką, toliau mažėjo ir praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2,5 %, tad vis dar buvo didesnis negu iki pandemijos (2019 m. paskutinį ketvirtį buvo 2,3 %)^[2]. Realiojo darbo užmokesčio augimo ir infliacijos atotrūkis išnyko, todėl užimtumo ir gamybos apimties dinamika susilygino, o realusis darbo užmokestis labiau atitiko atsigaunantį našumą. Todėl, vykdydamas į vidutinį laikotarpį orientuotą pinigų politiką ir nedarydamas poveikio kainų stabilumo palaikymui, ECB padėjo skatinti užimtumą ir našumą, o tai yra vienas iš Europos Sąjungos uždavinių, prie kurio įgyvendinimo gali prisidėti ir ECB.

1.5 pav.

Darbo rinka

(skalė kairėje: ketvirtiniai pokyčiai procentais; skalė dešinėje: procentai)

1.3 Sugriežtinta euro zonos fiskalinės politikos pozicija

Numatoma, kad euro zonos valdžios sektoriaus deficitas toliau mažėjo ir 2024 m. buvo šiek tiek didesnis kaip 3 % BVP riba (žr. 1.6 pav.), 2023 m. – 3,6 %. Tai iš esmės rodo 2024 m. sugriežtintą fiskalinę poziciją dėl to, kad pamažu buvo atsisakoma 2022–2023 m. priimtų valdžios priemonių, skirtų didelėms energijos kainoms ir infliacijai kompensuoti namų ūkiams ir įmonėms^[3]. Kartu tikėtina, kad fiskaliniam balansui neigiamą įtaką turėjo didesnės palūkanų už valdžios sektoriaus skolą išlaidos, ypač daug įsiskolinusiose šalyse^[4].

Numatoma, kad euro zonos skolos ir BVP santykis, kuris ir taip jau buvo didelis (2023 m. – 87,4 %), dar šiek tiek ūgtelėjo – iki beveik 88 % 2024 m., taigi tebebuvo gerokai didesnis už 2019 m. prieš krizę buvusį 83,6 % lygį (žr. 1.6 pav.). Tikėtina, kad šį padidėjimą nulėmė pirminis deficitas ir teigiami deficito ir skolos santykio koregavimai.

1.6 pav.

Euro zonos biudžeto balansas ir valdžios sektoriaus skola

(procentais, palyginti su BVP; fiskalinės politikos pozicija: procentiniais punktais, palyginti su potencialiuoju BVP)

2024 m. pabaigoje buvo prognozuojama, kad 2025 m. fiskalinės politikos pozicija bus toliau griežtinama, nors ir lėčiau nei ankstesniais metais. Tačiau buvo vertinama, kad šios fiskalinės perspektyvos susijusios su dideliu neapibrėžtumu. Politinė rizika kilo dėl didžiųjų euro zonos šalių fiskalinių planų, taip pat dėl būsimų naujosios JAV administracijos sprendimų ir Europos atsako. Ši rizika papildė ilgalaikį fiskalinį spaudimą, atsiradusį dėl visuomenės senėjimo. Be to, fiskalinės politikos srityje vis dažniau tikimasi teikti strategines viešąsias gėrybes, kad būtų stiprinamas Europos ekonomikos atsparumas, toliau vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir stiprinant ekonominį saugumą bei gynybą. Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityje svarbus indėlis teks NGEU priemonei, kuri bus įgyvendinama iki 2026 m. pabaigos (žr. 1 intarpą).

Reformuota ES ekonomikos valdymo sistema įsigaliojo 2024 m. balandžio 30 d. Šioje sistemoje daugiausia dėmesio skiriama skolos tvarumui ir ja siekiama užtikrinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, kartu skatinant struktūrines reformas ir investicijas^[5]. Pagrindinis naujosios sistemos elementas yra šalių vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų paskelbimas. Šiuose planuose nurodoma grynųjų išlaidų augimo kryptis, taip pat pagrindinės makroekonominės prielaidos, o šalims, kurios siekia pratęsti koregavimo laikotarpį nuo ketverių iki septynerių metų, planuojamos fiskalinės struktūrinės priemonės, kurios leistų šalims pasiekti, kad jų skolos ir BVP santykiai vidutinės trukmės laikotarpiu tikėtinai mažėtų.

Lapkričio 26 d. ir gruodžio 18 d. paskelbusi rudens dokumentų rinkinį, Europos Komisija pradėjo pirmąjį naujosios ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimo ciklą. Į dokumentų rinkinį įtraukti šalių vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų vertinimai ir 2025 m. biudžeto planų projektai. Europos Komisija nustatė, kad 15 iš 16 euro zonos šalių pateiktų vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų atitiko naujosios sistemos reikalavimus. Keturioms euro zonos šalims (Ispanijai, Prancūzijai, Italijai ir Suomijai) jų prašymu rekomenduojamas fiskalinio koregavimo laikotarpis buvo pratęstas nuo ketverių iki septynerių metų. Pratęsimas turi būti grindžiamas investicijų ir reformų įsipareigojimais, kuriais, be kita ko, siekiama prisidėti prie tvaraus ir integracinio augimo bei atsparumo, kad būtų prisidedama prie fiskalinio tvarumo^[6].

Atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją, ECOFIN taryba 2024 m. liepos mėn. nusprendė pradėti perviršinio deficito procedūrą penkių euro zonos šalių, t. y. Belgijos, Italijos, Maltos, Prancūzijos ir Slovakijos, atžvilgiu. Perviršiniam deficitui sumažinti Komisija rekomendavo daugiamečius grynųjų išlaidų planus, atitinkančius parengtus vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus. Pagal naująją ekonomikos valdymo sistemą pagrindiniu priežiūros rodikliu tapo daugiametis grynųjų išlaidų planas.

Jei peržiūrėta ekonomikos valdymo sistema bus įgyvendinama visapusiškai, skaidriai ir neatidėliojant, šalių vyriausybės ilgainiui galės sumažinti savo biudžeto deficitą ir skolos rodiklius.

1.4 Bendroji infliacija toliau mažėjo ir artėjo prie tikslo

2024 m. bendroji infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje toliau krypo link dezinfliacijos. 2024 m. gruodžio mėn. ji sudarė 2,4 %, t. y. 0,5 procentinio punkto mažiau nei prieš metus (žr. 1.7 pav.). Nors 2023 m. dezinfliacijos procesą daugiausia lėmė atslūgę ankstesni pasiūlos sukrėtimai, 2024 m. vis labiau buvo matyti ribojamosios pinigų politikos poveikis. Laipsniškas valstybės paramos priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į pandemijos ir energijos kainų sukrėtimus, nutraukimas palaikė dezinfliaciją slopindamas visuminę paklausą. Tačiau tai taip pat stabdė infliacijos mažėjimo procesą, nes šios priemonės buvo skirtos infliacijai suvaldyti. Šiomis aplinkybėmis didžiąją infliacijos pagal SVKI svyravimų dalį per metus lėmė energijos infliacija, įskaitant padidėjimą metų pabaigoje. Prie tolesnio infliacijos mažėjimo daugiausia prisidėjo ne energetikos prekių kainų pokyčiai: 2024 m. gruodžio mėn. tiek maisto, tiek pramonės prekių, neįskaitant energijos, SVKI sudedamųjų dalių infliacijos lygis buvo mažesnis nei 2023 m. gruodžio mėn. – atitinkamai 3,5 ir 2,0 procentinio punkto. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, atveju rodiklis pasiekė lygį, artimą ilgesnio laikotarpio ikipandeminiam vidutiniam 0,6 % lygiui (vertinant 1999–2019 m.). Šių dviejų sudedamųjų dalių sumažėjimas rodė, kad mažėjo kainodaros grandinės spaudimas, atsiradęs dėl ankstesnių kainų sukrėtimų, o tarptautinė kainodaros aplinka apskritai buvo palankesnė. Priešingai, SVKI paslaugų sudedamosios dalies infliacija buvo gana stabili ir visus metus svyravo apie 4,0 %. Toks pastovumas rodė gana stiprų darbo užmokesčio spaudimo poveikį daugeliui paslaugų grupių ir „vėlai kintančių“ grupių (pvz., draudimo, būsto nuomos ir pan.), kurių kainos į ankstesnius išskirtinius infliacijos sukrėtimus reagavo pavėluotai, įtaką.

1.7 pav.

Bendroji infliacija ir jos pagrindinės sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

2024 m. energijos infliacija buvo vidutiniškai šiek tiek mažesnė nei 2023 m. ir didžiąją metų dalį buvo neigiama. Neigiamus metinius energijos infliacijos rodiklius metų pradžioje daugiausia lėmė dujų ir elektros energijos kainų pokyčiai, o nuo rugpjūčio mėn. – transporto degalų kainos. Didmeninių energijos rinkų nepastovumas, susijęs su tokiais įvykiais kaip Rusijos karas prieš Ukrainą ir bazės efektas, atsiradęs dėl pokyčių praėjusiais metais, turėjo įtakos netolygiam energijos infliacijos pobūdžiui 2024 m. Maisto produktų infliacija labai prisidėjo prie dezinfliacijos. Tai visų pirma lėmė staigus kainų sumažėjimas pirmaisiais metų mėnesiais, kai sumažėjo perdirbtų ir ypač neperdirbtų maisto produktų metiniai kainų rodikliai, o tai buvo susiję su ankstesnių energijos ir maisto prekių kainų šuolių sukelto kainodaros grandinės spaudimo mažėjimu^[7]. Vėliau maisto produktų infliacija buvo šiek tiek nepastovi, o didžiąją jos dalį sudarė neperdirbtų maisto produktų, ypač daržovių, kainų svyravimai, greičiausiai susiję su nepalankiomis oro sąlygomis.

Bazinės infliacijos rodikliais siekiama nustatyti pastoviąją arba bendrąją infliacijos sudedamąją dalį, rodančią, kokia, tikėtina, bus bendroji infliacija vidutiniu laikotarpiu, kai išsisklaidys laikini veiksniai. Tačiau kadangi ir šie rodikliai buvo padidėję dėl ankstesnių didelių pasiūlos sukrėtimų, buvo tikimasi, kad bendrai mažėjant infliacijai jie taip pat bus nuosaikesni^[8]. Grynoji infliacija – infliacija pagal SVKI, neįskaitant nepastovių energijos ir maisto produktų sudedamųjų dalių, sumažėjo nuo 3,4 % (2023 m. gruodžio mėn.) iki 2,7 % (2024 m. balandžio mėn.) ir vėliau iš esmės nesikeitė. 2024 m. gruodžio mėn. ji taip pat buvo 2,7 %. 2024 m. pradžioje mažėjusi grynoji infliacija rodo sumažėjusią pramonės prekių, neįskaitant energijos, infliaciją, o paslaugų infliacija visus metus iš esmės nesikeitė ir svyravo apie 4,0 %. Paslaugų infliacija paprastai mažėja lėčiau nei kitos infliacijos sudedamosios dalys, nes daugelis paslaugų grupių vėluoja reaguoti į bendrus infliacijos sukrėtimus (pvz., būsto nuomos, draudimo, sveikatos ir švietimo paslaugų grupės). Tebesitęsianti paslaugų infliacija 2024 m. taip pat siejama su sparčiu darbo užmokesčio, kuris paslaugų sektoriuje sudaro didesnę sąnaudų dalį nei gamybos sektoriuje, augimu. Kiti bazinės infliacijos rodikliai per metus taip pat sumažėjo, nors ir su tam tikrais svyravimais, tačiau labiau per pirmąjį pusmetį. Apskritai šis sumažėjimas rodo silpnėjantį ankstesnių pasiūlos sukrėtimų poveikį, taip pat mažesnę paklausą vis dar griežtos pinigų politikos sąlygomis. Pastaroji aplinkybė taip pat padeda paaiškinti didesnį prekių, o ne paslaugų kainų mažėjimą, nes pirmojoje kategorijoje yra daugiau grupių, kurios, kaip skaičiuojama, yra jautrios pinigų politikai^[9].

Vidaus sąnaudų spaudimas, vertinamas pagal BVP defliatoriaus augimą, sumažėjo nuo 5,9 % (2023 m.) iki 2,9 % 2024 m. Tai rodė mažesnį tiek vienetinių darbo sąnaudų, tiek vienetinio pelno poveikį (žr. 1.8 pav.). Vienetinio pelno poveikis sumažėjo, nes pelnas vis labiau slopino vis dar padidėjusį vienetinių darbo sąnaudų skatinamąjį poveikį^[10]. Kartu šis spaudimas mažėjo dėl sulėtėjusio darbo užmokesčio, vertinamo pagal atlygį vienam samdomajam darbuotojui, augimo ir šiek tiek paspartėjusio darbo našumo augimo. Vidutinis metinis atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas sumažėjo nuo 5,3 % (2023 m.) iki 4,5 % (2024 m.), bet tebebuvo gerokai didesnis už ikipandeminį vidurkį (2,2 %), o tai rodo tebesitęsiančią įtampą darbo rinkose ir išlikusį spaudimą kompensuoti infliaciją. Nuosaikesnis atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas labiau buvo nulemtas spartesnės darbo užmokesčio atotrūkio reakcijos nei sutarto darbo užmokesčio augimo^[11], o tai, be kita ko, rodo tikimybę, kad koregavimai dėl infliacijos kompensavimo buvo perkelti iš darbo užmokesčio atotrūkio į sutartą darbo užmokestį. 2024 m. pabaigoje realusis darbo užmokestis euro zonoje iš esmės grįžo į lygį, buvusį iki infliacijos šuolio.

1.8 pav.

BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai, išreikšti ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausoje, sumažėjo nuo 2,1 % (2023 m. pabaigoje) iki 2,0 % (2024 m. pirmąjį ketvirtį paskelbtoje apklausoje) ir vėliau visus metus iš esmės atitiko siekiamą tikslą (žr. 1.9 pav.). Papildomi apklausų duomenys, pavyzdžiui, ECB pinigų analitikų apklausos ir Consensus Economics, taip pat rodė, kad ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai ir toliau atitiko ECB nustatytą 2 % tikslą. Ribojamoji pinigų politika palaikė dezinfliaciją ne tik slopindama paklausą, bet ir neleisdama didėti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiams, taip apribodama antrojo etapo poveikio kainoms riziką. Ilgesnio laikotarpio rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos kompensavimo rodikliai (pvz., 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m.) per metus šiek tiek labiau svyravo, tačiau metų pabaigoje jų lygis priartėjo prie 2 %. Per metus stebėti svyravimai greičiausiai buvo susiję su infliacijos rizikos priedų pokyčiais, o įvertinti tikrieji infliacijos lūkesčiai buvo palyginti stabilūs ir sudarė maždaug 2 %. Kalbant apie vartotojus, infliacijos lūkesčių mediana po 3 m. mažėjo nuo antrojo ketvirčio iki spalio mėn. ir pasiekė 2,1 %, t. y. žemiausią lygį nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau vėliau dėl didesnės infliacijos ir padidėjusio neapibrėžtumo lūkesčiai kitą metų dalį buvo didesni už šį rodiklį, nors ir buvo mažesni nei metų pradžioje^[12].

1.9 pav.

Apklausomis ir rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai

(metinės palūkanų normos, procentais)

1.5 Finansavimo sąlygos pamažu švelnėjo, tačiau ir toliau buvo griežtos

2024 m. nuosekliai mažėjant infliaciniam spaudimui (žr. 1.4 skirsnį), ECB sušvelnino ribojamąją pinigų politiką nuo birželio mėn. sumažindamas pagrindines palūkanų normas (žr. 2.1 skirsnį). 2024 m. pirmąjį pusmetį nerizikinga 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso palūkanų norma pamažu padidėjo maždaug 50 bazinių punktų ir vasarą pasiekė aukščiausią metų lygį. Vėliau dėl rinkos duomenimis grindžiamų lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo ir mažesnių trukmės priedų 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso palūkanų norma nuosekliai mažėjo ir 2024 m. gruodžio mėn. vidutiniškai sudarė 2,2 % (žr. 1.10 pav.), t. y. buvo maždaug 20 bazinių punktų mažesnė nei 2023 m. gruodžio mėn. vidurkis. Ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas 2024 m. pabaigoje apskritai buvo didesnis nei metų pradžioje. Prancūzijoje vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo gerokai didesnis nei prieš metus dėl padidėjusio neapibrėžtumo, susijusio su šalies fiskalinėmis perspektyvomis ir politiniais įvykiais. Paskutinį ketvirtį ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumo ir atitinkamų nerizikingų palūkanų normų skirtumai apskritai padidėjo, o tai buvo susiję su finansinio įkaito trūkumo mažėjimu esant didesnei (numatomai) valstybių skolos vertybinių popierių emisijai ir mažesniu Eurosistemos balansu. Italijoje dėl palankesnių reitingų perspektyvų sumažėję skirtumai prisidėjo prie ilgalaikių obligacijų pajamingumo sumažėjimo 2024 m. 2024 m. gruodžio mėn. euro zonos pagal BVP pakoreguotas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis buvo vidutiniškai toks pat (2,7 %) kaip 2023 m. gruodžio mėn.

1.10 pav.

Ilgalaikės palūkanų normos ir paskolų įmonėms bei namų ūkiams būstui įsigyti kaina

(metinės palūkanų normos, procentais)

2024 m. akcijų kainos didėjo tiek ne finansų, tiek truputį daugiau – finansų sektoriuje. Pastarajame jas skatino bankų sektorius, kuriam buvo naudingas didelis pelningumas. 2024 m. pabaigoje euro zonos ne finansų bendrovių ir bankų akcijų kainų bendrieji indeksai buvo maždaug atitinkamai 3 ir 21 % didesni už 2023 m. pabaigos lygius. Akcijų kainas palaikė sumažėję nuosavo kapitalo rizikos priedai, geresni trumpalaikiai pelno lūkesčiai, didesni paskirstytieji dividendai ir mažesnės ilgalaikės nerizikingos palūkanų normos. Dėl mažesnių nerizikingų palūkanų normų ir sumažėjusių skirtumų bendrovių obligacijų pajamingumas sumažėjo tiek investicinio reitingo, tiek didelio pajamingumo segmentuose ir 2024 m. gruodžio mėn. buvo mažesnio lygio nei prieš metus.

2024 m. pabaigoje bankų indėliai nustojo mažėti ir pradėjo atsigauti, o pinigų junginys (P3) atsigavo dėl ribojamosios pinigų politikos švelninimo. P3 metinis kitimo tempas gruodžio mėn. buvo 3,4 %, 2023 m. gruodžio mėn. – nulinis (žr. 1.11 pav.). Atsigavimą skatino grynosios užsienio įplaukos, kurios rodė didelį einamosios sąskaitos perviršį, susidariusį dėl mažo importo ir susidomėjimo užsienyje euro zonos obligacijomis esant patraukliam pajamingumui. Šios įplaukos iš esmės kompensavo likvidumo mažėjimą dėl Eurosistemos balanso sumažėjimo. Grąžinus lėšas, pasiskolintas pagal trečiąją tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (visas iki metų pabaigos) ir mažėjant Eurosistemos turto portfeliams, bankai ir toliau naudojosi brangesniais rinkos finansavimo šaltiniais. Bankų finansavimo sąnaudos vis dėlto nuosekliai mažėjo nuo 2023 m. pasiekto aukščiausio lygio, nors ir lėčiau nei pinigų politikos palūkanų normos. Vertinant bendrai, bankų balansai tebebuvo tvirti.

2024 m. finansavimo sąlygos euro zonoje ir toliau buvo griežtos, nors sumažintos ECB pagrindinės palūkanų normos šiek tiek sušvelnino pinigų politiką. Įmonių ir namų ūkių nominalioji skolinimosi kaina šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2023 m. pasiektu aukščiausiu lygiu per beveik 15 metų. Gruodžio mėn. sudėtinė bankų paskolų palūkanų norma, taikoma paskoloms ne finansų bendrovėms, buvo 4,4 %, t. y. maždaug 90 bazinių punktų mažesnė nei 2023 m. pabaigoje, o atitinkama norma, taikoma paskoloms namų ūkiams būstui įsigyti, sumažėjo maždaug 60 bazinių punktų – iki 3,4 % (žr. 1.10 pav.). Taigi pinigų politikos griežtinimo etape atsiradęs didelis įmonėms ir namų ūkiams taikomų palūkanų normų skirtumas sumažėjo tik šiek tiek. Paskolų palūkanų normų skirtumai įvairiose šalyse tebebuvo nedideli, o tai rodo, kad ECB pinigų politikos pokyčiai apskritai sklandžiai perduodami visoje euro zonoje.

Bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams teikimas tebebuvo vangus dėl vis dar griežtų kreditavimo sąlygų ir mažos visuminės paklausos (žr. 1.11 pav.), tačiau 2024 m. antrąjį pusmetį atsirado atsigavimo požymių. Kaip rodo euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų duomenys, įmonėms taikomi bankų kredito standartai (vidaus gairės arba paskolų patvirtinimo kriterijai), 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo sugriežtinti, nors ankstesniais ketvirčiais buvo iš esmės stabilizavęsi. Įmonių apklausos dėl galimybių gauti finansavimą duomenimis, bankų paskolų prieinamumas pagerėjo tik laikinai, o ketvirtąjį ketvirtį suprastėjo. Bankų paskolų įmonėms metinis augimo tempas gruodžio mėn. buvo 1,7 %. Apskritai įmonių skolos finansavimas tebebuvo menkas, o grynieji išorės finansavimo srautai į įmones buvo gerokai mažesni už jų ilgesnio laikotarpio dinamiką, nepaisant to, kad padidėjo biržinių akcijų išleidimas ir vertinimas (žr. 1.12 pav.). Kalbant apie skolinimą namų ūkiams, pažymėtina, kad pamažu atsigaunantį bankų paskolų metinio augimo tempą, kuris gruodžio mėn. buvo 1,1 %, iš esmės lėmė būsto paskolos. Tai atitiko bankų apklausoje dėl skolinimo sąlygų nurodytą bendrą kredito standartų švelninimą per metus ir stiprų paskolų paklausos atsigavimą 2024 m. antrąjį pusmetį, taip pat per metus vartotojų lūkesčių tyrime nurodytus tvarius ketinimus pirkti būstą. Kartu iki metų pabaigos namų ūkių, nurodžiusių, kad jų galimybės gauti kreditą pablogėjo, procentinė dalis tebebuvo didesnė už namų ūkių, nurodžiusių pagerėjusias galimybes, procentinę dalį, o vartojimo kreditus nuolat ėmė daugiausia mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai. Be to, 2024 m. bankai ir toliau nurodė griežtinantys vartojimo kredito standartus.

1.11 pav.

P3 ir kredito įmonėms bei namų ūkiams augimas

(metinės palūkanų normos, procentais)

1.12 pav.

Grynieji įmonių finansavimo skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai; mlrd. eurų)

1 intarpas
Ilgalaikis COVID‑19 pandemijos ir struktūrinių tendencijų poveikis našumo augimui

Euro zona išgyvena permainų laikotarpį, kuriam būdingi ekonominiai sukrėtimai ir dideli struktūriniai pokyčiai, darantys poveikį našumo augimui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Pastaraisiais metais euro zona susidūrė su unikaliu sutrikdymų ir vykstančių struktūrinių pokyčių deriniu, kuris daro sudėtingą ir neaiškų poveikį našumo augimui. COVID‑19 pandemija, sparti skaitmeninė ir žalioji pertvarka bei demografiniai pokyčiai išsiskiria kaip esminiai veiksniai, darantys įtaką vidutinės trukmės ir ilgalaikėms našumo perspektyvoms. Kiekvienas iš šių elementų veikia našumą per skirtingus mechanizmus, kurių sąveika dar labiau komplikuoja ekonominę aplinką. Šiame intarpe nagrinėjama ši dinamika ir jos poveikis našumo augimui. Analizė grindžiama Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ekspertų grupės naujausiu darbu našumo srityje^[13].

Ilgalaikis pandemijos poveikis našumo augimui

Pandemija sukėlė plataus masto sutrikdymų įvairiose šalyse, sektoriuose ir įmonėse, todėl skirtingai paveikė našumo augimą. Plataus masto krizė kartu taikant karantino priemones ir pasikeitus darbo ir vartojimo įpročiams, taip pat esant plataus masto politinei paramai įmonėms ir namų ūkiams, lėmė, kad šis ekonomikos nuosmukis buvo kitoks nei ankstesni.

Politikos atsakas padėjo išvengti plataus masto bankrotų paplitimo, tačiau susilpnino našumą didinantį išteklių perskirstymą. Iš turimų duomenų matyti, kad per krizę mažo našumo įmonės susitraukė gerokai daugiau nei tos, kurių našumas buvo didesnis, arba jos dažniau pasitraukė iš rinkos nei didelio našumo įmonės, o tai trumpuoju laikotarpiu padėjo perskirstyti išteklius (žr. A pav.). Tačiau šis poveikis buvo ne toks ryškus kaip per ankstesnes krizes dėl visapusiškos politikos paramos, kuri neleido įmonėms pasitraukti iš rinkos ir susitraukti. Iš ECBS ekspertų grupės atliktos analizės matyti, kad ilgainiui subsidijų paskirstymas įmonėms tapo labiau iškraipantis, nepaisant nepakitusių tinkamumo kriterijų.

Pandemija paspartino skaitmeninimo procesą, pakeitė vartotojų elgseną, turėjo įtakos laikinojo nedarbingumo atostogų ir išsilavinimo rodikliams, o tai gali turėti ilgalaikį poveikį. Skaitmeninės ekonomikos stiprėjimas, įskaitant vis dažniau naudojamą nuotolinį darbą, kuris remiamas tokiomis iniciatyvomis, kaip priemonė NGEU, teikia daug žadančių perspektyvų. Kartu pandemija turėjo ilgalaikį poveikį darbo jėgai, o jos ilgalaikių pasekmių našumo augimui kol kas neįmanoma iki galo įvertinti kiekybiškai.

A pav.

Iš sektoriaus pasitraukusių įmonių našumo pasiskirstymas, palyginti su tame pačiame sektoriuje išlikusių įmonių našumu 2020 m.

(tankumas)

Skaitmeninė pertvarka ir našumo augimas

Skaitmeninės technologijos gali padidinti darbuotojų efektyvumą, papildydamos užduotis ir suteikdamos galimybę užsakyti nepagrindinės veiklos paslaugas. Be to, skaitmeninimas didina rinkos konkurencingumą, leidžia pasiekti didelį klientų pasiekiamumą proporcingai nedidinant fizinės infrastruktūros ar kitų panašių išlaidų ir palengvina patekimą į rinką per e. prekybą. Įmonių lygmens duomenys iš tokių šalių kaip Prancūzija ir Austrija rodo, kad investicijos į skaitmenines technologijas gali lemti tvarų našumo augimą, tačiau tai vyksta po prisitaikymo laikotarpio, o poveikis vidutiniškai yra palyginti nedidelis.

Skaitmeninimo nulemtas našumo augimas įvairiuose sektoriuose ir įmonėse yra labai nevienodas. Nors vidutinis skaitmeninių investicijų poveikis yra nedidelis, sektoriuose, kuriems skaitmeninimas gali būti naudingas, poveikis yra 17 kartų didesnis nei vidutinis. Be to, tik maždaug 30 % įmonių, paprastai našiausių, pavyksta padidinti našumą naujoviškai panaudojant naujas skaitmenines technologijas ir darant perversmą, nes jos turi reikiamų įgūdžių ir papildomo nematerialiojo turto (žr. B pav.). Kalbant apie bendrą poveikį, pažymėtina, kad su skaitmeninimu susijęs didėjantis efektyvumas labai paskatino darbo našumo augimą, kaip matyti iš modeliavimo, kuris rodo, kad be šio didėjimo našumo augimas būtų buvęs gerokai mažesnis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija.

Žaliosios pertvarkos poveikis našumo augimui

Dėl skubaus poreikio mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį pradėta įgyvendinti politika, kuria skatinama priimti mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus, o tai gali turėti įtakos bendram našumo augimui. Du pagrindiniai kanalai, per kuriuos žalioji pertvarka daro poveikį našumui, yra investicijos į žaliąsias inovacijas ir išteklių perskirstymas. Poreikis mažinti išmetamą ŠESD kiekį skatina įmones diegti inovacijas ir į savo veiklą integruoti efektyvesnes ir tvarias praktikas. Kartu ekonomika persiorientuoja į žalesnius sektorius, į juos iš taršių pramonės šakų ir įmonių nukreipdama darbo jėgą ir kapitalą. Šis perskirstymas gali padidinti bendrą našumą, jei ištekliai bus naudojami efektyviau.

B pav.

Įvertintas skaitmeninimo poveikis BGVN augimui įmonėse, kurių pradiniai BGVN lygiai skiriasi

(procentiniais punktais)

Sprendžiant iš empirinių duomenų, griežta aplinkos politika gali paskatinti žaliąsias inovacijas ilguoju laikotarpiu, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali pakenkti bendrojo gamybos veiksnių našumo (BGVN) augimui. Iš ekspertų grupės analizės matyti, kad perėjimui prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos reikia politikos priemonių derinio, apimančio anglies dioksido mokesčius, teisės aktus ir paramą žaliosioms technologijoms. Tačiau perėjimas trumpuoju laikotarpiu bus brangus, nes įmonės prisitaikys, o tai turės neigiamą poveikį BGVN augimui, ypač mažose taršiose įmonėse, nes jų galimybės gauti finansavimą yra ribotos. Vis dėlto aplinkos politika skatina žaliąsias inovacijas, kaip matyti iš gerokai išaugusio taršių įmonių pateiktų žaliųjų technologijų patentų skaičiaus. Tikėtina, kad dėl šio žaliųjų inovacijų didėjimo ilgainiui našumas didės sparčiau.

Pereinamojo laikotarpio politikos nulemto išteklių perskirstymo poveikis našumui įvairiuose sektoriuose yra skirtingas. Esant tam tikram sektorių našumo lygiui, perskirstymas tarp sektorių mechaniškai sumažintų našumą, nes sektoriai, kuriuose išmetama daug anglies dioksido, yra vidutiniškai našesni. Tačiau siaurai apibrėžtuose sektoriuose įmonių lygmens taršos anglies dioksidu intensyvumas ir darbo našumas nebūtinai yra susiję. Todėl išteklių perskirstymas iš įmonių, kurios išmeta daug anglies dioksido, į įmones, kurios jo išmeta mažai, nebūtinai lemia didesnį našumą. Iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įmonių lygmens informacijos matyti, kad daugumoje sektorių įmonės, kurių tarša anglies dioksidu yra mažiausia, yra ir našiausios. Tai reiškia, kad, esant dabartiniam įmonių lygmens našumo lygiui, jei visos kitos sąlygos bus vienodos, perskirsčius išteklius žalesnėms įmonėms darbo našumo augimas tuose sektoriuose padidės. Tačiau kituose sektoriuose, pavyzdžiui, celiuliozės, popieriaus ir juodųjų metalų, yra priešingai, ir perskirstymas mažins našumą.

Baigiamosios pastabos

Neseniai įvykusių sukrėtimų ir tebesitęsiančių struktūrinių tendencijų sąveika sukuria sudėtingas sąlygas vidutinės trukmės ir ilgalaikiam našumo augimui. Pandemija, skaitmeninė ir žalioji pertvarka sukėlė unikalių iššūkių ir suteikė unikalių galimybių. Kaip siūloma neseniai paskelbtame Mario Draghi pranešime, politikos formuotojai turi atidžiai vertinti šią dinamiką, kad sukurtų tvariam našumo augimui palankią aplinką, panaudojant skaitmenines ir žaliąsias technologijas, kartu švelninant galimą iškreipiamąjį politikos intervencijų poveikį^[14]. Plėtojantis pasaulio ekonomikai, būtina, kad euro zonos politikos formuotojai, siekdami veiksmingai formuoti ir palaikyti našumo didinimo kryptis ateityje, atsižvelgtų į šias sąveikas.

2 Pinigų politika ėmė švelnėti, nors ir tebebuvo ribojamoji

2024 m. Valdančioji taryba sušvelnino ribojamąją pinigų politiką, nes buvo požymių, kad infliacija tvariai artėja prie 2 % tikslo, o euro zonos ekonomika augo lėtai (žr. 2.1 skirsnį). Beveik visą pirmąjį pusmetį palūkanų normos nebuvo keičiamos. Tada Valdančioji taryba birželio ir rugsėjo mėn. po 25 bazinius punktus sumažino indėlių galimybės palūkanų normą, taip parodydama perėjimą prie mažiau ribojamosios pinigų politikos. Jos sprendimai ir toliau buvo priimami per kiekvieną posėdį atskirai vadovaujantis gaunamais duomenimis, kad būtų nustatytas tinkamas ribojimo lygis ir trukmė. Trečiąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas ir toliau augo vangiai, tačiau atsirado tam tikrų stabilizavimosi požymių, kuriuos palaikė didesnis vartojimas ir pasaulinė paklausa. Valdančioji taryba buvo vis labiau įsitikinusi nuosekliu infliacijos mažėjimu ir spalio bei gruodžio mėn. vėl sumažino indėlių galimybės palūkanų normą po 25 bazinius punktus.

Vykdant 2022 m. pradėtą normalizavimą (žr. 2.2 skirsnį), Eurosistemos balansas 2024 m. sumažėjo 0,5 trln. eurų – iki 6,4 trln. eurų metų pabaigoje. Sumažėjimą lėmė išankstiniai grąžinimai ir operacijų pagal trečiąją tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TLTRO III) termino pabaiga, taip pat sumažėję turto pirkimo programos (TPP) portfelis ir iš dalies specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfelis, nes nuo liepos mėn. pastarojo portfelio lėšos buvo reinvestuojamos iš dalies. 2024 m. kovo mėn. Valdančioji taryba taip pat patvirtino pinigų politikos įgyvendinimo operacinės sistemos pakeitimus (žr. 2 intarpą) ir 2024 m. pabaigoje nutraukė reinvesticijas pagal SPPP.

2024 m. Eurosistema sustiprino savo rizikos valdymo sistemą, kad užtikrintų rizikos atžvilgiu veiksmingą politikos įgyvendinimą. Dėl didelių palūkanų normų metų pradžioje ECB patyrė nuostolių dėl neigiamų grynųjų palūkanų pajamų, jie bus nurašyti iš būsimo pelno (žr. 2.3 skirsnį ir 2024 m. ECB metines ataskaitas). Tikimasi, kad artimiausiais metais Eurosistemos grynosios palūkanų pajamos vėl didės, o tai prisidės prie jos finansinio atsparumo.

2.1 Ribojamosios pinigų politikos švelninimas

2024 m. sausio mėn. Valdančioji taryba įvertino, kad po 2023 m. stagnacijos ekonomika tebebuvo silpna. Artimiausio laikotarpio euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas lėmė sulėtėjęs pasaulio ekonomikos aktyvumas ir prekyba bei griežtos finansavimo sąlygos, o riziką kėlė padidėjusi geopolitinė įtampa dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos karo prieš Ukrainą. Tačiau kai kurie perspektyvas įvertinantys apklausų rodikliai rodė, kad ateityje augimas paspartės. Nepaisant vangaus augimo, darbo rinka ir toliau buvo tvirta, nes nedarbo lygis iš esmės nuolat mažėjo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 2023 m. gruodžio mėn. infliacija padidėjo dėl energijos kainų bazės efekto ir tebebuvo didelė – 2,9 %. Kartu dauguma bazinės infliacijos rodiklių toliau mažėjo, nes mažėjo ankstesnių pasiūlos sukrėtimų poveikis, o griežtos pinigų politikos poveikis mažino paklausą. Valdančioji taryba patvirtino savo vertinimą, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus palaikomas pakankamai ilgai, reikšmingai prisidėtų prie to, kad infliacija laiku vėl pasiektų tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Todėl sausio mėn. posėdyje ji nusprendė nekeisti pinigų politikos palūkanų normų, t. y. palikti 2023 m. rugsėjo mėn. nustatytą lygį, ir pakartojo, kad pinigų politikos palūkanų normos bus nustatomos pakankamai ribojamojo lygio tol, kol to reikės.

Kovo mėn. paskelbtose ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse infliacija, ypač 2024 m., buvo sumažinta atsižvelgiant į mažesnį energijos kainų poveikį. Jose nurodoma, kad ilgainiui infliacija nuosekliai mažės ir artės prie ECB tikslo. Vasario mėn. bendroji infliacija sumažėjo, tačiau vidaus kainų spaudimas tebebuvo didelis, iš dalies dėl spartaus darbo užmokesčio augimo ir mažėjančio darbo našumo. Euro zonos ekonomika tebebuvo silpna. Vertinta, kad vartotojų išlaidos buvo nedidelės, investicijos sulėtėjo, o eksportas sumažėjo dėl mažesnės išorės paklausos ir tam tikro euro zonos įmonių konkurencingumo sumažėjimo. ECB ekspertai sumažino savo artimiausio laikotarpio augimo prognozes. Vis dar buvo manoma, kad ilgainiui ekonomika atsigaus ir augs, iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau – investicijų. Ypač tikėtasi, kad dėl mažėjančios infliacijos ir didėjančio darbo užmokesčio atsigaus realiosios pajamos. Nors finansavimo sąlygos tebebuvo griežtos, tikėtasi, kad anksčiau padidintų palūkanų normų slopinamasis poveikis paklausai pamažu išnyks, o eksportas turėtų didėti. Ir toliau vadovaudamasi gaunamais duomenimis bei infliacijos perspektyvų, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio stiprumo vertinimu, kovo mėn. Valdančioji taryba nusprendė nekeisti trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.

Valdančioji taryba taip pat pabrėžė kapitalo rinkų sąjungos kūrimo svarbą siekiant stabilizuoti augimą, kai šalys susiduria su vietiniais sukrėtimais, kurių poveikio pinigų politika negali sumažinti. Labiau integruota ir diversifikuota finansų sistema, be kitų privalumų, padidintų privačiojo sektoriaus rizikos pasidalijimą tarp valstybių, padėtų sumažinti finansinį susiskaidymą ir užtikrintų veiksmingą pinigų politikos perdavimą visoms euro zonos dalims.

Kovo mėn. Valdančioji taryba taip pat patvirtino pinigų politikos įgyvendinimo operacinės sistemos pakeitimus. Atliekant operacinės sistemos peržiūrą, apie kurią paskelbta 2022 m. gruodžio mėn., buvo nustatyti pagrindiniai pinigų politikos įgyvendinimo ir centrinio banko likvidumo užtikrinimo principai ir parametrai, atsižvelgiant į nuosekliai mažėjantį perteklinio likvidumo kiekį bankų sistemoje (žr. 2 intarpą). Konkrečiau, Valdančioji taryba nusprendė ir toliau valdyti pinigų politikos poziciją koreguojant indėlių galimybės palūkanų normą ir lanksčiai, atsižvelgiant į bankų poreikius, teikti likvidumą naudojant platų priemonių derinį, įskaitant – vėlesniame etape – struktūrines ilgesnės trukmės kredito operacijas ir struktūrinį vertybinių popierių portfelį. Ji taip pat patvirtino, kad nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir indėlių galimybės palūkanų normos skirtumas bus sumažintas nuo 50 iki 15 bazinių punktų.

Kovo mėn. infliacija dar nukrito iki 2,4 %, o dauguma bazinės infliacijos rodiklių sumažėjo; tai rodė laipsniškai mažėjantį kainų spaudimą. Tačiau paslaugų kainų infliacija tebebuvo didelė ir sudarė 4,0 %, tam įtakos turėjo vidaus kainų didėjimas. 2023 m. paskutinio ketvirčio duomenys parodė, kad darbo užmokestis tebeaugo. Didesnes darbo sąnaudas iš dalies kompensavo įmonių pelnas, kuris ribojo jų poveikį vartotojų kainoms. Kartu vienetinių darbo sąnaudų augimas tebebuvo padidėjęs dėl mažo našumo augimo, tačiau mažėjo nuo anksčiau pasiekto aukšto lygio.

Ilgainiui buvo vis akivaizdžiau, kad Valdančiosios tarybos suformuota ribojamoji pinigų politika turi didelį poveikį ekonomikai, o kartu ir infliacijai. 2024 m. pirmąjį ketvirtį didelės įmonių ir namų ūkių skolinimosi išlaidos, taip pat griežtesni kredito standartai lėmė tai, kad sumažėjo investicijų planai ir būsto pirkimas, taip pat toliau mažėjo kredito paklausa. Nors išlaidos paslaugoms tebebuvo didelės, apdirbamosios gamybos įmonės susidūrė su maža paklausa. Gamybos lygis ir toliau buvo nedidelis, ypač daug energijos naudojančiuose sektoriuose. Tačiau buvo tikimasi, kad euro zonos eksportas augs sparčiau, nes jį skatino stipresnė pasaulio ekonomika ir padidėjusi apyvartinių prekių paklausa.

Balandžio mėn. Valdančioji taryba paskelbė, kad trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeis, t. y. jos tebebus ribojamosios. Ji pabrėžė, kad yra įsipareigojusi sprendimus priimti per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis, iš anksto neįsipareigodama dėl konkrečios palūkanų normų krypties. Pirmą kartą Valdančioji taryba pranešė, kad būtų tikslinga švelninti ribojamąją pinigų politiką, jei jos atliktas infliacijos perspektyvų, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio stiprumo vertinimas dar labiau padidintų pasitikėjimą, kad infliacija tvariai artėja tikslo link.

Šis momentas atėjo birželio mėn. ir Valdančioji taryba nusprendė sumažinti tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais po to, kai devynis mėnesius palūkanų normos nebuvo keičiamos. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. posėdžio, kai Valdančioji taryba paskutinį kartą padidino palūkanų normas, infliacija sumažėjo 2,6 procentinio punkto, o infliacijos perspektyva pastebimai pagerėjo. Sumažėjo ir bazinės infliacijos rodikliai, o tai tik dar labiau patvirtina, kad kainų spaudimas atslūgo ir visų laikotarpių infliacijos lūkesčiai sumažėjo. Dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos buvo griežtos. Tai slopino paklausą, palaikė stabilius infliacijos lūkesčius ir tuo reikšmingai prisidėjo prie infliacijos mažinimo.

Nepaisant šių teigiamų pokyčių, vidaus kainų spaudimas tebebuvo stiprus, o darbo užmokesčio augimas tebebuvo padidėjęs, kompensuojant ankstesnį infliacijos šuolį. Buvo manoma, kad infliacija greičiausiai ir toliau bus didesnė už tikslinę ir kitais metais. Palyginti su kovo mėn. duomenimis, Eurosistemos ekspertai šiek tiek padidino savo 2024 ir 2025 m. infliacijos prognozę numatydami, kad kitą 2024 m. dalį infliacija svyruos, be kita ko, dėl su energija susijusių bazės efektų. Tačiau buvo tikimasi, kad 2025 m. antrąjį pusmetį infliacija mažės ir artės prie tikslo dėl lėčiau didėjančių darbo sąnaudų, besitęsiančio ribojamosios pinigų politikos poveikio ir silpnėjančio energetikos krizės bei pandemijos poveikio.

Gegužės mėn. infliacija ūgtelėjo iki 2,6 %, nors tiek maisto, tiek prekių kainų infliacija sumažėjo. Energijos kainų infliacija, kurios metinis rodiklis buvo neigiamas visus metus, šiek tiek padidėjo, o paslaugų kainų infliacija nuo 3,7 % (balandžio mėn.) padidėjo iki 4,1 %.

Po penkis ketvirčius trukusios stagnacijos 2024 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonomika paaugo 0,3 %. Paslaugų sektorius augo, o apdirbamosios gamybos sektoriuje buvo stabilizavimosi, nors ir nedidelio, ženklų. Pirmąjį ketvirtį užimtumas padidėjo 0,3 %, nuo 2023 m. gruodžio mėn. sukurta apie 500 000 naujų darbo vietų. Buvo tikimasi, kad artimiausiu metu ekonomika augs vis dar vangiai, o vėliau atsigaus, skatinama didesnio darbo užmokesčio, geresnių prekybos sąlygų ir didesnių realiųjų pajamų. Nusistovėjo ribojantis finansavimo sąnaudų lygis, o kreditavimas tebebuvo nedidelis dėl anksčiau padidintų pinigų politikos palūkanų normų. Be to, 2024 m. birželio mėn. bankai grąžino didelę dalį lėšų, pasiskolintų pagal TITRO III, po to, kai daug lėšų buvo grąžinta kovo mėn., todėl labai sumažėjo likvidumo perteklius.

Birželio mėn. Valdančioji taryba taip pat patvirtino, kad šių metų antrąjį pusmetį ji kas mėnesį vidutiniškai po 7,5 mlrd. eurų mažins Eurosistemos vertybinių popierių, įsigytų pagal SPPP, portfelį. Tai iš esmės atspindėtų TPP taikytą metodą.

Liepos mėn. įvykusio Valdančiosios tarybos posėdžio metu, kaip ir tikėtasi, dauguma birželio mėn. infliacijos rodiklių buvo stabilūs arba mažėjo, nors vidaus kainų spaudimas ir paslaugų infliacija tebebuvo padidėję. Darbo užmokestis ir toliau kilo sparčiai, o jo poveikį infliacijai vis dar šiek tiek mažino pelno maržos. Gaunami duomenys iš esmės patvirtino ankstesnį vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos perspektyvų vertinimą, todėl liepos mėn. posėdyje Valdančioji taryba nusprendė pinigų politikos palūkanų normų nekeisti. Ji dar kartą patvirtino, kad ribojamąją pinigų politiką vykdys tol, kol reikės.

Rugpjūčio mėn. infliacija sumažėjo iki 2,2 %, liepos mėn. buvo 2,6 %. Vis dėlto vidaus kainų spaudimas ir paslaugų infliacija tebebuvo dideli, daugiausia dėl didėjančio darbo užmokesčio. Darbo sąnaudų spaudimas toliau mažėjo, tačiau taip pat vis dar buvo padidėjęs. Rugsėjo mėn. ECB ekspertų prognozėse buvo patvirtintos ankstesnės infliacijos perspektyvos, įtvirtinant požiūrį, kad infliacija laipsniškai ir tvariai grįš prie 2 %. Buvo numatoma, kad metų pabaigoje infliacija didės, o 2025 m. antrąjį pusmetį mažės ir artės prie tikslo. Kadangi paslaugų infliacija buvo didesnė, nei tikėtasi, grynosios infliacijos (infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų) prognozės 2024 ir 2025 m. buvo šiek tiek padidintos, tačiau ir toliau rodė, kad ji sparčiai mažės.

Rugsėjo mėn. vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio metu finansavimo sąlygos tebebuvo griežtos, kredito augimas – vangus dėl mažos paklausos, o ekonominis aktyvumas buvo nedidelis. 2024 m. antrąjį ketvirtį ekonomika augo 0,2 %, t. y. lėčiau nei pirmąjį ketvirtį ir lėčiau, nei tikėtasi. Augimą labiausiai skatino grynasis eksportas ir valdžios sektoriaus išlaidos. Privatusis vartojimas ir investicijos, kurie, kaip buvo tikėtasi, turėjo lemti ekonomikos atsigavimą, tebebuvo nedideli, greičiausiai dėl didelės geopolitinės rizikos. Todėl ECB ekspertai, palyginti su birželio mėn. prognozėmis, sumažino augimo prognozes, numatydami mažesnį vidaus paklausos indėlį per artimiausius ketvirčius. Buvo prognozuojama, kad ilgainiui ekonomikos augimas paspartės ir 2024 m. augs 0,8 %, 2025 m. – iki 1,3 %, o 2026 m. – 1,5 %. Šį atsigavimą skatintų didesnis vartojimas, nuosekliai silpnėjantis ribojamosios pinigų politikos poveikis ir didėjanti pasaulinė paklausa bei eksportas.

Atsižvelgdama į turimą naują informaciją, kuri sustiprino pasitikėjimą, kad infliacija nuosekliai mažės ir artės prie ECB tikslo, Valdančioji taryba rugsėjo mėn. nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti indėlių galimybės palūkanų normą, t. y. normą, kuria ji nustato pinigų politikos kryptį, ir taip žengti dar vieną žingsnį švelnindama ribojamąją pinigų politiką. Kaip jau skelbta 2024 m. kovo 13 d., nuo rugsėjo 18 d. įsigaliojo kai kurie pinigų politikos įgyvendinimo operacinės sistemos pakeitimai (žr. 2 intarpą). Visų pirma, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir indėlių galimybės palūkanų normos skirtumas buvo sumažintas iki 15 bazinių punktų, o palūkanų normos už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos skirtumas nepakito ir sudarė 25 bazinius punktus. Rugsėjo mėn. perteklinis likvidumas euro zonoje sumažėjo iki mažiau kaip 3 trln. eurų, visų pirma dėl to, kad bankai grąžino paskolas pagal TITRO III operacijas. Prie šio sumažėjimo vis labiau prisidėjo laipsniškas obligacijų, kurių terminas suėjo, reinvestavimo į Eurosistemos pinigų politikos portfelius atsisakymas.

Rugsėjo mėn. infliacija sumažėjo iki 1,7 %, t. y. žemiausio lygio nuo 2021 m. balandžio mėn., ir sustiprino pasitikėjimą, kad dezinfliacijos procesas vyksta sėkmingai. Rugsėjo mėn. dauguma bazinės infliacijos rodiklių arba sumažėjo, arba nepasikeitė. Labai sumažėjo energijos kainos, kurių metinis pokytis buvo −6,1 %, o dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių svyravo ties 2 %. Infliacijos perspektyvoms įtakos turėjo mažesnis, nei tikėtasi, ekonominis aktyvumas. Remiantis trumpalaikiais rodikliais, apdirbamosios gamybos produkcija toliau mažėjo. Nors atrodė, kad paslaugų sektoriaus aktyvumui buvo naudingas aktyvus vasaros sezonas, trumpalaikiai rodikliai rodė, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį jis mažės. Įmonės lėtai didino investicijas, o eksportas mažėjo. Nepaisant padidėjusių pajamų, 2024 m. antrąjį ketvirtį, t. y. paskutinį ketvirtį, kurio duomenys buvo turimi, namų ūkiai nusprendė mažiau vartoti ir taupyti. Reaguodama į šią dinamiką ir jos galimą poveikį infliacijai, Valdančioji taryba nusprendė dar labiau sušvelninti ribojamąją pinigų politiką ir spalio mėn. dar 25 baziniais punktais sumažinti ECB pagrindines palūkanų normas, kad indėlių galimybės palūkanų norma siektų 3,25 %.

Baigiantis metams, infliacija pagal išankstinį įvertį šiek tiek padidėjo ir lapkričio mėn. buvo 2,3 %, spalio mėn. – 2,0 %. Šio padidėjimo buvo tikėtasi ir jį lėmė ankstesnis energijos kainų kritimas, į kurį neatsižvelgiama apskaičiuojant metinį infliacijos lygį. Nors maisto produktų ir paslaugų kainos sumažėjo, vidaus infliacija tebebuvo didelė dėl darbo užmokesčio spaudimo ir dėl to, kad kai kurių paslaugų sektorių reakcija į ankstesnį infliacijos šuolį vis dar vėlavo. Kita vertus, bendra bazinės infliacijos raida atitiko tvarų infliacijos grįžimą į norimą lygį. Gruodžio mėn. prognozėse Eurosistemos ekspertai numatė, kad bendroji infliacija 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,4 %, 2025 m. – 2,1 %, 2026 m. – 1,9 %, o 2027 m., kai įsigalios išplėsta ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ji turėtų būti 2,1 %.

2024 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo 0,4 %, t. y. viršijo lūkesčius, daugiausia dėl padidėjusio vartojimo ir dėl įmonių kaupiamų atsargų. Kartu, esant dideliam neapibrėžtumui, investicijos tebebuvo mažos. Turimi 2024 m. ketvirtojo ketvirčio trumpalaikiai rodikliai rodė, kad augimas praranda spartą. Apklausų rezultatai rodė, kad vis dar traukėsi apdirbamoji gamyba ir lėtėjo augimas paslaugų sektoriuje. Darbo rinka ir toliau buvo atspari. Euro zonos nedarbo lygis 2024 m. spalio mėn. buvo 6,3 % ir, palyginti su rugsėjo mėn., nepakito. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. (8,6 %) jis beveik nepertraukiamai mažėjo ir lapkričio mėn. pasiekė žemiausią lygį (6,2 %) nuo euro įvedimo. Nors finansavimo sąlygos tebebuvo griežtos, pastaruoju metu mažinamos palūkanų normos nuosekliai mažino įmonių ir namų ūkių skolinimosi kainą. Gruodžio mėn. ekspertų prognozėse numatyta, kad ekonomikos augimas ilgainiui spartės, nors ir lėtesniu tempu, nei buvo prognozuojama anksčiau. Buvo manoma, kad didesnis realusis darbo užmokestis turėtų padidinti namų ūkių išlaidas, o pigesnis skolinimasis turėtų skatinti vartojimą ir investicijas. Jei prekybos santykių įtampa nesustiprėtų, buvo manoma, kad eksportas, palankiai veikiamas kylančios pasaulinės paklausos, turėtų padėti ekonomikai atsigauti.

Šiomis aplinkybėmis Valdančioji taryba gruodžio mėn. posėdyje nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti ECB pagrindines palūkanų normas ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties tiksliniu 2 % vidutiniu laikotarpiu lygiu. Pranešime nebebuvo nurodyta, kad pinigų politikos palūkanų normos bus pakankamai ribojamosios tol, kol būtina. Sumažinus ECB pagrindines palūkanų normas, indėlių galimybės palūkanų norma sumažėjo iki 3,00 %, o jos bendras sumažėjimas per 2024 m. sudarė 100 bazinių punktų (žr. 2.1 pav.).

2.1 pav.

ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčiai

(procentiniais punktais)

Gruodžio mėn. taip pat baigėsi dvi balansą veikiančios politikos priemonės, kurios atliko svarbų vaidmenį mažos infliacijos ir pandemijos laikotarpiu, t. y. SPPP ir TITRO III. 2024 m. pabaigoje Valdančioji taryba nutraukė dalinį reinvestavimą pagal SPPP. Nuo 2025 m. sausio mėn. Eurosistema nebeinvestuos pagrindinių sumų, gautų suėjus SPPP portfelyje laikomų vertybinių popierių terminui. Be to, gruodžio 18 d. bankai baigė grąžinti visas per TITRO operacijas pasiskolintas lėšas ir taip buvo užbaigta ši balanso normalizavimo proceso dalis. Pinigų politikos palūkanų normos ir toliau yra pagrindinė priemonė, užtikrinanti tvarų infliacijos grįžimą į tikslinį lygį.

2.2 Eurosistemos balanso normalizavimas

2022 m. pradėtas Eurosistemos balanso normalizavimas buvo nuosekliai normalizuojamas ir 2024 m. Iki metų pabaigos balansas sumažėjo iki 6,4 trln. eurų (2023 m. pabaigoje sudarė 6,9 trln. eurų). Balansas mažėjo dėl išpirkimų prieš terminą ir dėl suėjusių TITRO III operacijų terminų, taip pat dėl to, kad mažėjo TPP ir iš dalies – SPPP portfeliai (nuo liepos mėn. buvo reinvestuojama tik dalis iš šio portfelio gautų lėšų).

2024 m. pabaigoje Eurosistemos balanse esantis su pinigų politika susijęs turtas sudarė 4,3 trln., t. y. 0,8 trln. eurų mažiau, palyginti su 2023 m. pabaiga. Paskolos euro zonos kredito įstaigoms sudarė 1 % viso turto (2023 m. pabaigoje – 6 %), o pinigų politikos tikslais įsigytas turtas – 67 % viso turto (2023 m. pabaigoje – 68 %). Kitas balanse esantis finansinis turtas, daugiausia turtas užsienio valiuta, auksas ir ne pinigų politikos portfeliai eurais, padidėjo 0,3 trln. eurų.

Kalbant apie įsipareigojimų dalį, kredito įstaigų laikomos atsargos ir naudojimasis indėlių galimybe iki 2024 m. pabaigos sumažėjo iki 3,0 trln. eurų (2023 m. pabaigoje buvo 3,5 trln. eurų) ir 2024 m. pabaigoje sudarė 47 % visų įsipareigojimų (2023 m. pabaigoje – 51 %). Apyvartoje esančių banknotų vertė iš esmės nepasikeitė ir sudarė 1,6 trln. eurų, arba 25 % visų įsipareigojimų (padidėjo nuo 23 %).

2.2 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

TPP ir SPPP portfelių pokyčiai

Eurosistema nevykdo turto pirkimų pagal SPPP nuo 2022 m. balandžio 1 d., o pagal TPP – nuo 2022 m. liepos 1 d. Vėliau ji ir toliau reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, įsigytų pagal šias programas, suėjus jų terminui, taip siekdama užtikrinti pakankamą likvidumą ir tinkamą pinigų politikos poziciją. Reinvesticijas pagal TPP Eurosistema nutraukė nuo 2023 m. liepos mėn. Pagrindinės sumos pagal SPPP, gautos suėjus vertybinių popierių terminui, 2024 m. pirmąjį pusmetį vis dar buvo visos reinvestuojamos, o antrąjį pusmetį portfelis buvo mažinamas vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. 2024 m. gruodžio mėn. reinvesticijos pagal SPPP buvo visiškai nutrauktos. TPP ir SPPP portfeliai turėtų mažėti nustatytu ir prognozuojamu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.

TPP portfelis sumažėjo nuo 3,0 trln. eurų (amortizuota savikaina) (2023 m. pabaigoje) iki 2,7 trln. eurų (2024 m. pabaigoje). Metų pabaigoje didžiąją dalį šio portfelio, t. y. 2,1 trln. eurų, arba 79 % viso TPP portfelio, sudarė viešojo sektoriaus pirkimų programa (VSPP). 2024 m. pabaigoje pagal VSPP turimų vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas buvo 6,86 metų, su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų. Turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP) metų pabaigoje sudarė mažiau negu 1 % (7 mlrd. eurų) visų pagal TPP turimų vertybinių popierių, trečioji padengtųjų obligacijų pirkimo programa (POPP3) – 9 % (253 mlrd. eurų), o bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP) – 11 % (288 mlrd. eurų).

2024 m. pabaigoje SPPP portfelis (amortizuota savikaina) sudarė 1,6 trln. eurų. Turimos padengtosios obligacijos sudarė mažiau nei 1 % (6 mlrd. eurų), bendrovių sektoriaus vertybiniai popieriai – 3 % (45 mlrd. eurų), o viešojo sektoriaus – 97 % (1,6 trln. eurų)^[15]. 2024 m. pabaigoje pagal SPPP turimų viešojo sektoriaus vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas buvo 7,14 metų.

Vykdydama likusius bendrovių sektoriaus vertybinių popierių pirkimus, Eurosistema ir toliau orientavosi į emitentus, kurių geresni kovos su klimato kaita rodikliai. 2024 m. ECB paskelbė antrąją su klimatu susijusios atskleidžiamos finansinės informacijos ataskaitą. Joje pateikiama informacija buvo išplėsta – įtraukta informacija apie Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomus viešojo sektoriaus ir padengtųjų obligacijų portfelius (tiek pagal TPP, tiek pagal SPPP), taip pat įtrauktas skyrius apie ECB užsienio atsargas (žr. 11.5 skirsnį). ECB taip pat paskelbė antrąją su klimatu susijusios informacijos apie ne pinigų politikos portfelius, tiksliau – ECB darbuotojų pensijų fondą ir nuosavų lėšų portfelius, ataskaitą.

Reinvestavimas buvo nutrauktas pamažu ir sklandžiai, o finansų rinkose buvo priimtas gerai^[16].

Pagal TPP ir SPPP įsigytų privačiojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimai 2024 m. sudarė 74 mlrd., o viešojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimai pagal VSPP ir SPPP – 466 mlrd. eurų. Pagal SPPP reinvestuotos sumos, gautos iš privačiojo sektoriaus vertybinių popierių, sudarė 2,6 mlrd., o iš viešojo sektoriaus vertybinių popierių – 157 mlrd. eurų. Bendrovių ir padengtųjų obligacijų pirkimams vykdyti, reinvestuojant lėšas pagal SPPP, buvo taikomi lyginamieji indeksai, apskaičiuojami atitinkamai pagal visų neišpirktų tinkamų bendrovių ir padengtųjų obligacijų rinkos kapitalizaciją. Atsižvelgiant į didelius ir netolygiai pasiskirsčiusius išpirkimus, viešojo sektoriaus reinvesticijos buvo tolygiai paskirstytos pagal jurisdikcijas ir laiką, kad būtų užtikrintas reguliarus ir subalansuotas aktyvumas rinkoje, tinkamai atsižvelgiant į rinkos kainų formavimo ir rinkos veikimo aspektus. Dėl šio išlyginamojo mechanizmo atsirado laikinų SPPP portfelio nukrypimų nuo paskirstymo pagal Eurosistemos kapitalo raktą, tačiau šie nukrypimai iš esmės buvo panaikinti iki išlyginamojo laikotarpio, t. y. kalendorinių metų, kuriais vykdomi išpirkimai, pabaigos^[17].

Pagal VSPP, BSPP, POPP3 ir SPPP įsigytas turtas ir toliau buvo skolinamas pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius, siekiant palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkų likvidumą. 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, įkaito prieinamumas labai pagerėjo, o tai atspindėjo mažesnės skolinimo apimtys.

Eurosistemos refinansavimo operacijų pokyčiai

2024 m. pabaigoje Eurosistemos refinansavimo operacijų likutinė suma buvo 34 mlrd., t. y. 376 mlrd. eurų mažesnė, palyginti su 2023 m. pabaiga. Didžiausią šio sumažėjimo dalį lėmė TITRO III serijos operacijų nutraukimas, o savanoriškų grąžinimų ir suėjusio termino operacijų vertė sudarė 392 mlrd. eurų. Taigi, Eurosistemos refinansavimo operacijų vidutinis svertinis terminas sutrumpėjo nuo maždaug 5,2 mėnesio (2023 m. pabaigoje) iki 1,3 mėnesio (2024 m. pabaigoje).

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto ir jo naudojimo įkaitu pokyčiai

2024 m. antrinę rinką turinčio įkaitu naudoti tinkamo turto nominalioji suma padidėjo 526 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 19,3 trln. eurų (žr. 2.3 pav.). Didžiausia tebebuvo centrinės valdžios vertybinių popierių turto klasė (10,4 trln. eurų). Kitos didelės turto klasės buvo neužtikrintosios bankų obligacijos (2,2 trln. eurų), bendrovių obligacijos (2,0 trln. eurų) ir padengtosios bankų obligacijos (1,9 trln. eurų). Regioninės valdžios vertybiniai popieriai (644 mlrd. eurų), turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (617 mlrd. eurų) ir kitas antrinę rinką turintis turtas (1,6 trln. eurų) sudarė palyginti nedidelę viso tinkamo turto dalį.

2.3 pav.

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto pokyčiai

(mlrd. eurų)

2024 m. įkeistas turtas sumažėjo 231 mlrd. – iki 1,5 trln. eurų (žr. 2.4 pav.). Tai reiškia, kad per metus Eurosistemos refinansavimo operacijų likutinė suma sumažėjo (vertinant grynąjį sumažėjimą) 60 %. Daugiau negu pusę šio įkeisto turto sumažėjimo lėmė tai, kad 2024 m. kovo mėn. suėjo TITRO III operacijų terminas, o pagal jas grąžinto įkaito vertė buvo didesnė negu 135 mlrd. eurų. Kitą metų dalį bendra įkeisto turto vertė beveik nesikeitė. Vertinant pokyčius pagal turto klases, pažymėtina, kad labiausiai sumažėjo kredito reikalavimai, po jų – turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, padengtosios bankų obligacijos ir bendrovių obligacijos.

2.4 pav.

Įkeisto turto pokyčiai

(mlrd. eurų)

Papildomų kredito reikalavimų sistemų ir su jomis susijusių įkaito rūšių peržiūra

2024 m. lapkričio mėn. ECB paskelbė apie Eurosistemos įkaito sistemos pokyčius, padariusius įtakos „papildomiems kredito reikalavimams“ ir su jais susijusioms įkaito rūšims^[18]. Šiais pokyčiais siekiama paskatinti didesnį įkaito sistemos suderinimą, lankstumą ir rizikos valdymo veiksmingumą, o kartu išsaugoti įkaitų įvairovę. Atsižvelgdama į šiuos tikslus, Valdančioji taryba nusprendė į bendrąją įkaito sistemą integruoti tam tikras laikinąsias priemones ir kartu atsisakyti laikinųjų įkaito priemonių, kurios nebėra naudojamos (atsižvelgiant ir į tai, kad sueina galutinių TITRO terminai ir dėl to sumažėja bendri įkaito poreikiai)^[19].

Laikinosios priemonės, kurios bus integruojamos į bendrąją sistemą, apims leidimą įkaitu naudoti šių kategorijų turtą: i) turtu užtikrintus vertybinius popierius, kuriems pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę suteiktas antras geriausias trečio kredito kokybės žingsnio reitingas ir kurie atitinka tinkamumo kriterijus, nustatytus Gairėse dėl laikinų įkaito priemonių („laikinoji sistema“)^[20] ir ii) antrinę rinką turintį turtą JAV doleriais, svarais sterlingų ir Japonijos jenomis. Taip pat pažymėtina, kad kaip papildomas kredito vertinimo šaltinis bus pripažįstamos nacionalinių centrinių bankų statistinio vidaus kredito rizikos vertinimo sistemos (žr. 2.3 skirsnį).

Remdamasis ankstesniais, 2022 m. kovo 24 d. ir 2023 m. lapkričio 30 d., sprendimais, ECB ir toliau po truputį atsisakys laikinai dėl krizės įkaitui taikytų sąlygų švelninimo priemonių, kurios nebėra reikalingos. Atsisakyti numatoma šių straipsnių, susijusių su turto rūšimis, kurios buvo pripažįstamos tinkamomis pagal laikinąją sistemą: i) privačių asmenų kaip tinkamų skolininkų, ir kredito reikalavimų, užtikrintų tinkamos rūšies nekilnojamuoju turtu, portfelių, kaip papildomų kredito reikalavimų; ii) individualių kredito reikalavimų, kurių kredito kokybė yra žemesnė už trečią kredito kokybės žingsnį ir iii) paskolų užsienio valiuta: JAV doleriais, svarais sterlingų ir Japonijos jenomis. ECB taip pat po truputį atsisakys švelnesnių techninių reikalavimų, laikinai taikytų papildomų kredito reikalavimų tinkamumui, pavyzdžiui, kredito reikalavimams, kuriems dėl COVID‑19 buvo taikoma dalinė viešojo sektoriaus garantija. Jis taip pat tinkamais nebepripažins mažmeninių hipoteka užtikrintų skolos priemonių ir antrinės rinkos neturinčių skolos priemonių, užtikrintų tinkamais kredito reikalavimais, kurie buvo tinkami pagal Bendrųjų dokumentų gaires dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo^[21], [22].

Be šių sprendimų, Valdančioji taryba įgaliojo atitinkamus Eurosistemos komitetus vykdyti parengiamąjį darbą dėl būsimo sukauptų ne finansų bendrovių kredito reikalavimų integravimo į bendrąją sistemą, įskaitant tinkamą rizikos valdymo sistemą ir visus reikalingus techninius reikalavimus.

Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad refinansavimo operacijoms, kurios bus toliau atliekamos vykdant fiksuotosios palūkanų normos konkursus paskirstant visą sumą, būtų išsaugota plati įkaito sistema ir kad ECB politika ir ateityje būtų įgyvendinama veiksmingai, patikimai, lanksčiai ir efektyviai, vadovaujantis peržiūrėta pinigų politikos įgyvendinimo operacine sistema.

2.3 Pinigų politikos priemonių finansinės rizikos valdymas

Eurosistema nuolat valdo finansinę riziką, susijusią su jos pinigų politikos operacijų vykdymu. Jos vykdoma rizikos valdymo funkcija siekiama užtikrinti rizikos efektyvumą, t. y. politikos tikslų siekiama taip, kad kylanti rizika būtų kuo mažesnė^[23].

2024 m. pirmąjį pusmetį ECB nekeitė savo pagrindinių palūkanų normų, siekdamas užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį (žr. 2.1 skirsnį). Dėl to Eurosistemos centrinių bankų balansuose esančių įsipareigojimų sąnaudos tebebuvo didelės, o pajamos, gaunamos iš jų TPP ir SPPP portfeliuose laikomų vertybinių popierių ir iš TITRO III – vis dar mažos. Dėl šio nesutapimo daugumos Eurosistemos centrinių bankų grynosios palūkanų pajamos buvo neigiamos. Kai kurie iš šių centrinių bankų neigiamas grynąsias palūkanų pajamas galėjo kompensuoti iš ankstesniais metais sukauptų finansinių rezervų. Visi nuostoliai, kurių kompensuoti nėra galimybės, gali būti rodomi atitinkamo centrinio banko balanse. Tokie nuostoliai vėliau bus dengiami iš būsimo pelno. Jie neturės įtakos Eurosistemos pajėgumui vykdyti savo įgaliojimus palaikyti kainų stabilumą ir dirbti veiksmingai. Tikimasi, kad ilgainiui, kai sumažės turto ir įsipareigojimų palūkanų normų nesutapimas, Eurosistemos pelningumas pagerės^[24]. Laikantis principų, išdėstytų pakeistoje pinigų politikos įgyvendinimo operacinėje sistemoje, Valdančiosios tarybos paskelbtoje 2024 m. kovo mėn. (žr. 2 intarpą), ši sistema ilguoju laikotarpiu padės išsaugoti Eurosistemos balanso finansinį patikimumą, taip palaikydama centrinių bankų nepriklausomumą.

Pagrindinis pokytis, įvykęs 2024 m. Eurosistemos rizikos valdymo sistemoje, buvo dar didesnis jos kredito rizikos vertinimo sistemų, taikomų įkaitui vertinti, diversifikavimas. TPP ir SPPP rizikos ir toliau buvo valdomos pagal nustatytas rizikos valdymo sistemas, o reinvesticijos buvo po truputį nutraukiamos.

Kredito rizikos vertinimo sistemų, taikomų įkaitui vertinti, diversifikavimas

2024 m. į Eurosistemos kredito vertinimo sistemą (EKVS) įtraukta papildoma kredito vertinimo sistema (PKVS). EKVS yra viena iš priemonių, skirtų pinigų politikos operacijoms naudojamo turto kredito rizikai mažinti. Joje nustatytos procedūros, taisyklės ir metodai, užtikrinantys, kad būtų laikomasi griežtų Eurosistemos kredito standartų viso tinkamo turto atžvilgiu. Pagal EKVS remiamasi vieno iš šių trijų šaltinių kredito rizikos vertinimo sistemomis: išorinėmis kredito reitingų agentūromis (vadinamomis išorinėmis kredito rizikos vertinimo institucijoms arba ECAI), nacionalinių centrinių bankų (NCB) vidaus kredito rizikos vertinimo sistemomis ir panašių institucijų vidaus reitingais grindžiamomis sistemomis.

2023 m. penktąja ECAI pripažinus Scope Ratings GmbH, 2024 m. užbaigtas šios agentūros reitingų integravimo į Eurosistemos IT infrastruktūrą procesas. Nuo 2024 m. gruodžio 16 d. Eurosistema pradėjo naudoti Scope Ratings GmbH teikiamus reitingus antrinę rinką turinčio turto, kurį ketinama naudoti kaip įkaitą pinigų politikos operacijose, kredito kokybei vertinti. Šie reitingai dabar naudojami kartu su kitų jau pripažintų ECAI (Morningstar DBRS, Fitch Ratings, Moody’s ir S&P Global Ratings) reitingais ir į juos įtraukti turtu užtikrintų vertybinių popierių reitingai – per 2024 m. Scope Ratings GmbH sėkmingai užtikrino, kad jie atitiktų Eurosistemos tinkamumo reikalavimus.

Valdančioji taryba taip pat nusprendė įtraukti Eurosistemos NCB vidaus kredito rizikos vertinimo sistemas (S‑ICAS) į bendrąją įkaito sistemą pinigų politikos tikslais. Reaguodama į COVID‑19 pandemiją, Valdančioji taryba 2020 m. balandžio mėn. nusprendė išplėsti kredito rizikos vertinimo sistemas, kurias būtų galima naudoti NCB papildomų kredito reikalavimų sistemose, įskaitant pačių NCB konservatyviojo kredito rizikos vertinimo metodus. Kai kurie NCB vėliau pradėjo taikyti S-ICAS, pagal kurias ne finansų bendrovių skolininkių ir (arba) papildomų kredito reikalavimų garantų kreditingumas pagal laikinąją įkaito sistemą (žr. 2.2.4 skirsnį) vertinamas daugiausia kiekybiniais metodais, kartu taikydami ir įprastas vidaus kredito rizikos vertinimo sistemas, pagal kurias taip pat reikalaujamas ekspertinis vertinimas. 2024 m. gruodžio 19 d. Valdančioji taryba patvirtino S‑ICAS suderintą sistemą, tad šios sistemos bus priimamos bendrojoje įkaitų sistemoje kaip papildomas kredito rizikos vertinimo šaltinis^[25]. Reikia užtikrinti, kad visos šiuo metu veikiančios S‑ICAS atitiktų šią suderintą sistemą. S‑ICAS padeda užtikrinti plačią įkaitų įvairovę, įskaitant įkaitus, naudojamus bankams skolinant bendrovių sektoriui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Turto pirkimų pagal TPP ir SPPP rizikos valdymas

2024 m. pagrindinės sumos, gautos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal SPPP, suėjus jų terminui, vis dar buvo reinvestuojamos (iš pradžių visos, vėliau – jų dalis), o lėšos, gautos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal TPP, suėjus jų terminui, nebėra reinvestuojamos nuo 2023 m. vidurio (žr. 2.2.1 skirsnį). Abi pinigų politikos tikslais vykdytas programas sudaro įvairių rūšių turto klasės, t. y. viešojo ir bendrovių sektoriaus skolos vertybiniai popieriai, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai ir padengtosios obligacijos. Šių programų finansinės rizikos valdomos remiantis specialiomis finansinės rizikos valdymo sistemomis, kuriose atsižvelgiama į kiekvienos programos politikos tikslus ir įvairių klasių turto rizikos profilius. Sistemas sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir limitai. Kaip ir grynojo pirkimo etape, jos ir toliau bus taikomos turimiems portfeliams, kol jie bus Eurosistemos balanse. Pagrindiniai šių sąrangų elementai, išdėstyti ECB 2022 metų ataskaitos 2.3 skirsnyje esančioje 2.1 lentelėje, tebegalioja.

2 intarpas
2024 m. operacinės sistemos peržiūra

ECB operacinę sistemą sudaro įvairios priemonės ir procedūros, įskaitant rinkos operacijas ir nuolatines galimybes, per kurias Valdančioji taryba įgyvendina savo pinigų politikos poziciją. Operacinės sistemos paskirtis – padėti reguliuoti trumpalaikes pinigų rinkos palūkanų normas, kad šios atitiktų Valdančiosios tarybos nustatomas pinigų politikos palūkanų normas ir taip būtų užtikrinta nustatyta pinigų politikos pozicija.

2022 m. gruodžio mėn. ECB paskelbė apie operacinės sistemos peržiūrą, kurią nusprendė atlikti siekdamas užtikrinti, kad ji būtų tinkama ir tokiomis aplinkybėmis, kai, normalizuojant Eurosistemos balansą, likvidumas po truputį mažėja. Dabartinės pinigų politikos tikslais laikomo turto atsargos suteikia bankų sistemai pakankamai perteklinio likvidumo (žr. A pav.).

A pav.

Eurosistemos balanso raida

(trln. eurų)

2024 m. kovo 13 d. Valdančioji taryba priėmė sprendimą dėl keleto principų, kuriais bus vadovaujamasi ateityje įgyvendinant pinigų politiką. Tai – operacinės sistemos veiksmingumo ir efektyvumo įgyvendinant pageidaujamą pinigų politikos poziciją, atsparumo įvairioms pinigų politikos pozicijoms ir įvairioms finansų bei likvidumo konfigūracijoms, lankstumo tenkinant didelio ir įvairaus euro zonos bankų sektoriaus poreikius ir suderinamumo su sklandžiu bei tvarkingu rinkų veikimu (atvirosios rinkos ekonomikos) principai. Be to, kadangi įvairios operacinės sistemos konfigūracijos gali vienodai padėti veiksmingam pinigų politikos pozicijos įgyvendinimui užtikrinti, operacinė sistema turėtų padėti ECB siekti savo antrinio tikslo – remti ES bendrą ekonominę politiką, ypač pereiti prie žaliosios ekonomikos, nepažeidžiant ECB pagrindinio tikslo palaikyti kainų stabilumą.

Vadovaudamasi šiais principais, Valdančioji taryba susitarė dėl toliau išvardytų pagrindinių savo operacinės sistemos kriterijų ir ypatumų:

• Valdančioji taryba ir toliau valdys pinigų politikos poziciją per indėlių galimybės palūkanų normą.
• Eurosistema teiks likvidumą naudodamasi įvairiomis priemonėmis.
• Pagrindinės refinansavimo operacijos ir toliau bus vykdomos taikant fiksuotųjų palūkanų normų konkurso procedūrą paskirstant visą sumą. Jos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį tenkinant bankų likvidumo poreikius, o sandorio šalių naudojimasis šiomis operacijomis yra labai svarbi sklandaus pinigų politikos įgyvendinimo dalis.
• Trijų mėn. ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos taip pat bus toliau vykdomos taikant fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą paskirstant visą sumą.
• Nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma bus koreguojama taip, kad dabartinis skirtumas tarp šios palūkanų normos ir indėlių galimybės palūkanų normos sudarytų 15 bazinių punktų. Ribinio skolinimo priemonės palūkanų norma bus koreguojama taip, kad skirtumas tarp šios palūkanų normos ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir toliau nepakistų ir sudarytų 25 bazinius punktus.
• Naujos struktūrinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos ir struktūrinis vertybinių popierių portfelis bus įdiegti vėliau, kai Eurosistemos balansas vėl pradės tvariai didėti, atsižvelgiant į iš seniau turimus obligacijų portfelius.
• Atsargų norma, taikoma bankų privalomųjų atsargų reikalavimams nustatyti, nesikeičia – ji ir toliau bus 1 %. Nesikeičia ir atlyginimas už privalomųjų atsargų laikymą – jis sudarys 0 %.
• Refinansavimo operacijoms toliau bus galima naudoti plataus spektro įkaitą.

Atsižvelgdama į sukauptą patirtį, Valdančioji taryba 2026 m. peržiūrės pagrindinius savo operacinės sistemos kriterijus. Ji yra pasirengusi sistemos struktūrą ir kriterijus keisti ir anksčiau, jei tai bus būtina, kad užtikrintų, jog pinigų politika ir toliau būtų įgyvendinama laikantis nustatytų principų.

3 Europos finansų sektorius: padidėjęs finansinio stabilumo pažeidžiamumas nepastovios aplinkos sąlygomis

2024 m. rizika finansiniam stabilumui ir pažeidžiamumas euro zonoje tebebuvo padidėję, nes susirūpinimą kėlė ne tai, kad infliacija ir toliau yra didelė, o tai, kad didėja lėtesnio augimo rizika. Be to, didėjo geopolitinė rizika ir ekonominės politikos neapibrėžtumas, o tai didino mažai tikėtinų įvykių atsiradimo tikimybę. Šiomis aplinkybėmis nacionalinės institucijos siekė užtikrinti pakankamą makroprudencinės politikos erdvę, kad būtų galima neutralizuoti bet kokią galinčią pasireikšti riziką. Su tuo susijusį atlaisvinamų rezervų kaupimą palengvino padidėjęs bankų pelningumas, padėjęs bankams ir toliau būti atspariems po ankstesniais metais padarytos pažangos ir nuolatinio priežiūros institucijų dalyvavimo. Nemaža pažanga padaryta kuriant tvirtą finansų sektoriaus reguliavimo sistemą, visų pirma į ES teisę perkeliant bankams skirtas galutines reformas pagal susitarimą „Bazelis III“, taip pat atliekant parengiamąjį darbą, susijusį su ne bankų finansiniu tarpininkavimu ir kapitalo rinkų sąjunga.

3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2024 m.

2024 m. finansinio stabilumo pažeidžiamumas euro zonoje tebebuvo padidėjęs, o pagrindinė rizika persikėlė nuo susirūpinimo, kad infliacija ir toliau bus didelė, prie nuogąstavimų dėl jos didėjimo. Sumažėjus vartotojų kainų infliacijai, euro zonoje ir keliose kitose pagrindinėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse pasikeitė palūkanų normų ciklas. Mažesnės lyginamosios palūkanų normos padėjo sumažinti bendras finansavimo sąnaudas, nors vis dar buvo tam tikrų pažeidžiamumo vietų, susijusių su ribotu kai kurių skolininkų pajėgumu tvarkyti skolą. Kai kuriose euro zonos šalyse padidėjo valstybių pažeidžiamumas dėl fiskalinių iššūkių ir susirūpinimo dėl mažo našumo, kuris prisideda prie nedidelio ekonomikos augimo. Kartu didėjo geopolitinė rizika ir ekonominės politikos neapibrėžtumas. Nepaisant to ir kai kurių trumpalaikių svyravimų, finansų rinkos ir bankų sistema ir toliau buvo tvirtos. Vis dėlto šie svyravimo atvejai išryškino esminį finansų sistemos pažeidžiamumą esant nepalankiai dinamikai, todėl euro zonos finansinio stabilumo perspektyva tebėra nestabili.

Nors visos euro zonos valstybių pažeidžiamumas vis dar buvo nedidelis, 2024 m. kai kurių šalių jis padidėjo. Dėl geopolitinio ir politinio neapibrėžtumo, taip pat dėl didelio valstybės skolos ir deficito lygio kai kuriose šalyse ir vangaus augimo tendencijos kilo susirūpinimas dėl valstybės skolos tvarumo. Dėl to padidėjo kai kurių šalių – visų pirma Prancūzijos po vasarą įvykusių rinkimų ir politinio neapibrėžtumo laikotarpio – vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai, o metų pabaigoje buvo sumažinti kredito reitingai. Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl euro zonos augimo ir našumo vidutinės trukmės laikotarpiu, didelės skolinimosi išlaidos ir silpni fiskaliniai pagrindai gali sumažinti šalių fiskalines galimybes palaikyti savo ekonomiką, ją apsaugant nuo būsimų nepalankių sukrėtimų. Be to, didėjantis lyginamasis vyriausybės obligacijų pajamingumas gali atsiliepti visai ekonomikai.

Apskritai 2024 m. euro zonos įmonių sektorius tebebuvo atsparus. Didelės palūkanų normos ir toliau darė poveikį pelningumui, todėl kai kuriuose sektoriuose ir šalyse labai išaugo įsipareigojimų nevykdymo atvejų skaičius, nors šis skaičius tebebuvo mažas. Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skolos tvarkymo gebėjimai pasirodė esantys ypač pažeidžiami dėl mažėjančio ekonominio aktyvumo ir didelių skolinimosi išlaidų. Tuo pat metu komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektorius per metus taip pat patyrė papildomų nuostolių tiek dėl ciklinių, tiek dėl struktūrinių iššūkių. Tačiau palyginti nedidelis šio sektoriaus dydis sumažino bet kokį sisteminį poveikį bankų sektoriui.

Euro zonos namų ūkių sektoriaus pažeidžiamumas sumažėjo dėl mažesnės skolos naštos, atsparių darbo rinkų, spartaus pajamų augimo ir didelės taupymo normos. Tačiau mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir namų ūkių, turinčių kintamųjų palūkanų būsto paskolas, skolos tvarkymo gebėjimai buvo apsunkinti ir gali dar labiau sumažėti, jei sulėtės augimas ir susilpnės darbo rinkos. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos tebebuvo stabilios, tačiau rizikos buvo tose rinkose, kuriose buvo padidėjęs hipotekinės skolos lygis, ir pervertinto nekilnojamojo turto rinkose.

2024 m. euro zonos ir pasaulio finansų rinkose būta kelių kintamumo atvejų, kuriuos lėmė padidėjęs makrofinansinis ir geopolitinis neapibrėžtumas. Nors sukrėtimų poveikis euro zonai buvo nedidelis, šie atvejai išryškino esminį finansų rinkų pažeidžiamumą. Rekordiškai maži nuosavo kapitalo rizikos priedai ir sumažėję įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai rodo, kad investuotojai galėjo nepakankamai įvertinti nepalankių scenarijų tikimybę. Be to, didelė akcijų rinkos kapitalizacijos koncentracija tarp vos kelių JAV technologijų bendrovių kėlė susirūpinimą dėl su DI susijusio turto kainų burbulo ir didino portfelių pažeidžiamumą dėl staigių kainų korekcijų ir stiprinamojo poveikio dinamikos (žr. 3 intarpą). Didėjant pasaulio akcijų rinkų integracijai, rizikos vertinimas rinkose buvo labai jautrus neigiamiems netikėtumams, todėl didėjo staigių rinkos korekcijų ir neigiamo pasaulinio sukrėtimų poveikio tikimybė.

Nuo 2023 m. pradžios euro zonos bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas (CET1) sudarė maždaug 15 %, todėl 2023 ir 2024 m. jie turėjo tvirtą pagrindą išsaugoti atsparumą per ne vieną neapibrėžtumo laikotarpį. Nors 2024 m. kai kuriose euro zonos šalyse MVĮ ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfeliuose buvo užfiksuoti nuostoliai, neveiksnių paskolų rodikliai tebebuvo artimi istoriškai žemiausiam lygiui, o didelės bankų kapitalo ir likvidumo atsargos leido jiems lengvai padengti bet kokius nuostolius. Be to, bankų pelningumas ir toliau sparčiai didėjo, be kita ko, dėl didelių grynųjų palūkanų maržų ir mažesnių veiklos išlaidų.

2024 m. ne bankų finansų įstaigų sektorius ir toliau buvo atsparus kintamumo rinkose protrūkiams ir toliau rėmė rinkos finansavimą euro zonoje visose kredito rizikos kategorijose. Tačiau pažeidžiamumas, susijęs su koncentruotomis pozicijomis, likvidumo neatitikimais ir dideliu finansiniu svertu kai kuriose investicinių fondų sektoriaus dalyse, vis dar kėlė susirūpinimą. Buvo galimybė, kad vertinimo sukrėtimai gali paskatinti staigų fondų lėšų nutekėjimą ir įkaito vertės išlaikymo prievoles, o tai sustiprintų nepalankią rinkos dinamiką ir sukrėtimų poveikis persiduotų kitoms finansų sistemos dalims. Ši rizika tebebuvo ypač aktuali, nes geopolitinio neapibrėžtumo ir mažėjančio ekonomikos augimo sąlygomis ne bankų įstaigų portfeliams kilo didesnė kredito rizika.

Keletas struktūrinių problemų, įskaitant su klimatu susijusią riziką ir kibernetinio saugumo trūkumus, ir toliau darė įtaką finansiniam stabilumui, galimai didindamos esamą pažeidžiamumą. Be to, didėjantis geopolitinis susiskaidymas kėlė susirūpinimą, kad iki šiol pasiekta pasaulinė ekonominė, prekybos ir finansinė integracija gali pasikeisti. Dėl šių struktūrinių pažeidžiamumų būtinas apdairumas, nes jie didina tolesnio kintamumo potencialą, ypač tuo atveju, jei jie pasireikštų ciklinio silpnumo laikotarpiu ir sukurtų neigiamą grįžtamąjį ryšį.

3.2 Makroprudencinė politika: atsparumo užtikrinimas esant nepalankiems veiksniams ir neapibrėžtumui

ECB privalo vertinti nacionalinių institucijų siūlomas makroprudencines kapitalo priemones, skirtas bankams šalyse, dalyvaujančiose Bendrame priežiūros mechanizme (BPM). Svarbu tai, kad prireikus ECB turi teisę taikyti griežtesnes kapitalo priemones. ECB, atidžiai stebėdamas nacionalines makroprudencinės politikos pozicijas 2024 m., nenustatė tokio poreikio, nes kelios šalys jau buvo nustačiusios naujas makroprudencines priemones, kad sustiprintų savo bankų sistemų atsparumą susikaupusiam pažeidžiamumui ir lėtesnio augimo rizikai.

Tebėra itin svarbu išsaugoti finansų sistemos atsparumą

2024 m. birželio mėn. Valdančioji taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paragino nacionalines makroprudencines institucijas išlaikyti dabartinius kapitalo rezervų reikalavimus, kad būtų išsaugotas bankų sektoriaus atsparumas ir užtikrinta, kad rezervus būtų galima panaudoti, jei pablogėtų bankų sektoriaus arba makrofinansinės sąlygos. Pareiškime taip pat buvo pažymėta, jog kai kuriose šalyse vis dar pageidautina toliau didinti atlaisvinamų kapitalo rezervų reikalavimus, kad būtų pašalintas pažeidžiamumas ir padidinta makroprudencinė erdvė, o vyraujančios bankų sektoriaus sąlygos riboja procikliškumo riziką. Valdančioji taryba taip pat paragino nacionalines institucijas ir toliau taikyti į skolininką orientuotas priemones, kad būtų išsaugoti patikimi ir tvarūs skolinimo standartai. 2024 m. gruodžio mėn. ECB patobulino kitų sisteminės svarbos įstaigų (O‑SII) kapitalo rezervų vertinimo sistemą, kad būtų atsižvelgta į O‑SII sisteminę svarbą visai bankų sąjungai. Patobulinta apatinės ribos metodika turi būti visiškai įgyvendinta iki 2028 m. sausio 1 d.^[26]

Šiomis aplinkybėmis nacionalinės institucijos 2024 m. toliau griežtino makroprudencinę politiką, kad padidintų bankų atsparumą, o iki metų pabaigos visos bankų sąjungos šalys taikė tam tikros formos atlaisvinamus rezervo reikalavimus. Tai daryti padėjo bankų pelningumas ir kapitalo rezervas, kurie vidutiniškai vis dar buvo dideli. 2024 m. trys euro zonos šalys paskelbė nustačiusios anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, o viena šalis – sisteminės rizikos rezervo reikalavimą^[27]. Tai rodo daugelio nacionalinių institucijų nuolatines pastangas didinti makroprudencinę erdvę atlaisvinamų kapitalo rezervų pavidalu, net ir tuo atveju, kai ciklinės rizikos sąlygos jų šalyse nerodo padidėjusios rizikos aplinkos^[28]. Be to, kai kurios šalys, 2024 m. sausio 1 d. visiškai įgyvendinusios O‑SII apatinės ribos metodiką, pakoregavo atskirų įstaigų O‑SII rezervo dydžius. Galiausiai, be kapitalu grindžiamų priemonių, dvi šalys paskelbė apie į skolininką orientuotų priemonių nustatymą, taigi šalių, kuriose tokios priemonės taikomos, skaičius išaugo iki 17^[29].

2024 m. ECB pranešė apie savo analizę ir nuomonę makroprudencinės politikos temomis. Gegužės ir lapkričio mėn. išleistos Finansinio stabilumo apžvalgos makroprudencinės politikos skyriuose jis pabrėžė, kad tvirtai remia reguliavimo iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti makroprudencinę erdvę ir pagerinti bankams skirtos ES makroprudencinės sistemos veiksmingumą ir efektyvumą^[30]. Jis taip pat toliau analizavo teisinių iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti papildomus mokesčius kredito įstaigoms, poveikį finansiniam stabilumui ir pabrėžė susirūpinimą paskelbdamas tris nuomones^[31]. Galiausiai ECB pakartojo, kad svarbu tobulinti ne bankų sektoriui skirtą makroprudencinę sistemą, siekiant padėti užtikrinti, kad jie būtų stabilus finansavimo šaltinis per visą finansinį ciklą (žr. 3.4 skirsnį).

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

ECB veikia Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatas, kuriam ECB teikia analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą^[32]. Be šios nuolatinės paramos, ECB 2024 m. toliau svariai prisidėjo prie ESRV darbo. ECB buvo vienas iš ESRV Priemonių darbo grupės, Analizės darbo grupės ir Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo grupės pirmininkų. ECB analitinė ir modeliavimo kompetencija buvo ypač naudinga Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo grupės darbui jai rengiant nepalankų scenarijų Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2025 m. ES masto testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ir atliekant pirmąjį likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, apėmusį visą ES finansų sistemą. Be to, ECB buvo vienas iš grupės, kuri parengė sisteminės likvidumo rizikos stebėsenos sistemą, pirmininkų.

Be to, ECB kartu su ESRV parengė ataskaitą apie tai, kaip valstybės narės dažniau taiko anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, kad padidintų atsparumą finansinio ciklo pradžioje ir taip sušvelnintų kreditavimo krizių poveikį^[33]. Jis taip pat toliau prisidėjo prie ESRV darbo įvairiomis temomis, visų pirma i) makroprudencinių priemonių kibernetinio atsparumo stiprinimui^[34]; ii) pažeidžiamumo, susijusio su ne bankų finansų įstaigomis, stebėsena^[35]; iii) nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumo ir tolesnio darbo, susijusio su 2023 m. ESRV rekomendacija dėl komercinės paskirties nekilnojamojo turto^[36],,[37]; iv) palūkanų normų pokyčių makroprudenciniu poveikiu ir v) padidėjusio neapibrėžtumo ir besiformuojančios rizikos (ypač susijusios su geopolitiniais, klimato ir technologiniais pokyčiais) poveikio makroprudencinei politikai. Galiausiai aukšto lygio grupė dėl ESRV peržiūros atliko antrąją ESRV reglamento^[38] peržiūrą ir išnagrinėjo ESRV darbą ir patirtį per pastarąjį dešimtmetį. Grupė pateikė pasiūlymų, kaip sustiprinti ESRV makroprudencinės priežiūros gebėjimus, visų pirma holistiškiau vertinant sisteminę riziką, atsižvelgiant į tarpusavio ryšius, tarpusavio priklausomybę ir sukrėtimų poveikį^[39]. Išsamesnė informacija pateikiama ESRV interneto svetainėje ir metinėse ataskaitose.

3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko saugumui ir patikimumui užtikrinti

2024 m. Europos bankai ir toliau buvo atsparūs. ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai išlaikė tvirtas kapitalo ir likvidumo pozicijas. 2024 m. trečiąjį ketvirtį bendras CET1 koeficientas buvo 15,72 %, o bendros likvidumo sąlygos tebebuvo palankios. 2024 m. trečiąjį ketvirtį neveiksnių paskolų rodiklis buvo apie 2,3 %, t. y. buvo artimas istoriškai žemiausiam lygiui. Bankų pelningumas tebebuvo didelis, o jį daugiausia lėmė didesnės palūkanų normos.

Vis dėlto bankai susidūrė su užsitęsusiu nuolatinės geopolitinės įtampos laikotarpiu, kuriam būdingas didelis neapibrėžtumas ir padidėjęs kintamumas, taip pat su sudėtinga rizikos aplinka, įskaitant su klimatu susijusią ir aplinkos riziką. Todėl ECB priežiūros veikloje ir toliau daugiausia dėmesio skyrė vidaus kontrolės funkcijoms ir valdymui bei siekiui užtikrinti, kad prižiūrimi bankai turėtų pakankamai kapitalo, jog galėtų atlaikyti patikimus nepalankius scenarijus.

Tokiomis aplinkybėmis 2024 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu bankų balai ar bendrieji 2 ramsčio reikalavimai iš esmės nepasikeitė. Bendrieji kapitalo reikalavimai ir gairės šiek tiek padidėjo – iki 15,6 % pagal riziką įvertinto turto, 2023 m. sudarė 15,5 %^[40].

2024 m. ECB Bankų priežiūra ir toliau daug dėmesio skyrė kredito rizikos valdymui, šalindama trūkumus vadovaujantis 9‑uoju TFAS ir atlikdama tikslines nekilnojamojo turto ir MVĮ portfelių peržiūras, kad sumažintų turto kokybės blogėjimą. Rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo trūkumai, trukdantys veiksmingai priimti sprendimus, paskatino dėti daugiau priežiūros pastangų tobulinant bankų informacines sistemas ir šalinant IT saugumo spragas. Susirūpinimą tebekėlė operacinė ir IRT rizika, kuri rodo būtinybę spartinti skaitmeninimo procesą ir didinti kibernetinį atsparumą. ECB atliko kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris parodė, kad bankai yra sukūrę reagavimo ir veiklos atkūrimo sistemas, tačiau dar yra tobulintinų sričių. Kalbant apie su klimatu susijusią ir aplinkos riziką, pažymėtina, kad ECB toliau stebėjo, kaip bankai laikosi 2022 m. jiems nustatytų terminų iki 2024 m. pabaigos atitikti visus priežiūrinius lūkesčius. Kaip ir 2023 m., po priežiūros pratybų vyko nuolatinis dialogas, buvo siunčiami raštai su grįžtamąja informacija ir prireikus priimami privalomi priežiūros sprendimai, kuriuose buvo numatyta skirti periodines baudas^[41]. ECB taip pat taikė į ateitį orientuotas priemones, kad įvertintų, ar bankų finansavimas atitinka ES klimato tikslus.

2024 m. ECB Bankų priežiūra toliau laikėsi rizika grindžiamo ir lankstaus požiūrio. Gegužės mėn. Priežiūros valdyba nusprendė pradėti SREP reformą siekdama i) sutelkti rizikos vertinimą stiprinant daugiametį požiūrį, ii) geriau integruoti priežiūros veiklą, iii) naudoti visą priežiūros priemonių rinkinį, iv) stiprinti komunikaciją, v) užtikrinti metodikų stabilumą ir vi) geriau panaudoti IT sistemas ir analizę. Be to, ECB ir EBI įkūrė Jungtinį bankų atskaitomybės komitetą, kad būtų suderinti ir integruoti bankų sektoriaus teikiami duomenys, siekiant padidinti efektyvumą ir sumažinti su tuo susijusias išlaidas.

2024 m. lapkričio 6 d. buvo minimos BPM dešimtosios metinės. Minint šią progą, visi metai buvo paskelbti „integracijos metais“, surengta nemažai tam skirtų renginių, įskaitant pradėtą įgyvendinti pirmąją BPM pagrindų programą. Ši programa yra BPM siūlomų mokymų dalis, ja, be kita ko, siekiama puoselėti darnią priežiūros kultūrą visose Europos bankų priežiūros institucijose.

2025–2027 m. ECB priežiūros prioritetais siekiama i) didinti bankų gebėjimą vertinti ir valdyti makrofinansines grėsmes, ypač geopolitinius sukrėtimus; ii) užtikrinti, kad bankai veiksmingai ir greitai šalintų įsisenėjusius trūkumus, nustatytus atliekant priežiūrinę kontrolę; iii) suteikti jiems priemonių, kurios padėtų įveikti naujus iššūkius, kylančius dėl skaitmeninimo ir naujų technologijų naudojimo.

Toliau stengdamasis didinti skaidrumą, 2024 m. ECB reikiamai atsižvelgė į pastabas, gautas per viešas konsultacijas dėl peržiūrėto Vidaus modelių vadovo. Galutinis patikslintas Vidaus modelių vadovas paskelbtas 2024 m. vasario mėn. Per metus ECB taip pat pradėjo viešas konsultacijas dėl Valdymo ir rizikos kultūros vadovo projekto, dėl Debesijos užsakomųjų paslaugų užsakymo iš debesijos paslaugų teikėjų vadovo ir dėl peržiūrėtos politikos dėl pasirinkimo galimybių ir diskrecijos, kuriomis priežiūros institucijos gali naudotis pagal Sąjungos teisę. ECB taip pat paskelbė išsamią palūkanų normų ir kredito maržos rizikos vertinimo metodiką ir atnaujino SREP metodiką operacinei ir IRT rizikai vertinti. Galiausiai ECB paskelbė geriausios praktikos pavyzdžių dėl 9-ojo TFAS atidėjinių korekcijų ir dienos likvidumo rizikos valdymo.

2024 m. ECB skyrė sankcijas trims bankams^[42].

2024 m. birželio 5 d. Valdančioji taryba paskyrė tris naujus ECB atstovus į Priežiūros valdybą: Sharon Donnery, Pedro Machado ir Patrick Montagner.

Išsamesnė informacija pateikiama ECB bankų priežiūros interneto svetainėje ir 2024 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

3.4 ECB indėlis į Europos ir pasaulio politikos iniciatyvas

2024 m. padaryta didelė pažanga tobulinant finansų sektoriaus reglamentavimo sistemą. ECB padėjo įgyvendinti galutines sistemos „Bazelis III“ reformas Europos Sąjungoje ir parengti pasiūlymą dėl ES krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos stiprinimo. Taip pat daug nuveikta kriptoturto reglamentavimo srityje (dėmesys sutelktas į įgyvendinimo etapą) ir įgyvendinant skaitmeninio euro projektą. Be to, ECB dalyvavo toliau vykusiuose politikos debatuose ir prisidėjo prie pasirengimo tęsti teisėkūros darbą sprendžiant klausimus dėl ne bankų finansų tarpininkų ir kapitalo rinkų sąjungos.

Svarbūs bankų reglamentavimo sistemos pokyčiai

Pakoreguoti Kapitalo reikalavimų reglamentas^[43] ir Kapitalo reikalavimų direktyva^[44] (abu dokumentai dažnai vadinami ES bankų dokumentų rinkiniu) buvo oficialiai priimti ir 2024 m. birželio 19 d. paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ypač pažymėtina, kad šiais dviem teisėkūros procedūra priimtais aktais ES teisėje įtvirtintos galutinės sistemos „Bazelis III“ reformos ir taip dar labiau padidintas ES bankų sistemos atsparumas įvairioms rizikoms. Jais taip pat išplėstas priežiūros priemonių rinkinys – įtrauktos priemonės, skirtos su klimatu susijusiai ir kitai tvarumo rizikai mažinti. ECB prisidėjo prie bankų dokumentų rinkinio rengimo teikdamas savo techninę ekspertinę informaciją Europos Komisijos, ES Tarybos ir Europos Parlamento trilogui. Jis taip pat palaikė ir toliau palaiko reguliavimo institucijas, ypač EBI, joms pradedant įgyvendinti tam tikras bankų dokumentų rinkinio nuostatas, pavyzdžiui, konsultuodamas dėl atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų ir techninių reguliavimo standartų. Atsižvelgiant į siekius užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, Bazelio rinkos rizikos taisyklių įgyvendinimas ES, tiksliau reguliavimo reikalavimo dėl atskaitomybės už Esminės prekybos knygos peržiūrą nustatymas, buvo atidėtas iki 2026 m. sausio mėn.

2024 m. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdami į 2023 m. balandžio mėn. gautą Europos Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, priėmė savo pozicijas dėl bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reformos. Vienas iš pasiūlymo pateikimo tikslų – išplėsti pertvarkymo mastą įtraukiant mažesnius ir vidutinio dydžio bankus ir suteikti priemonių, kurios palengvintų naudojimąsi indėlių garantijų schemomis krizių valdymo tikslais. Trilogo derybų rezultatai turėtų užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, ir dar labiau sustiprinti ES bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą.

Įgyvendinama kriptoturto reglamentavimo sistema

2024 m. ECB palaikė kriptoturto reglamentavimo sistemos užbaigimą ir įgyvendinimą tiek ES, tiek tarptautiniu lygmenimis. ES lygmeniu ECB prisidėjo prie techninių standartų ir gairių, kurių rengimą koordinavo EBI ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir kurie buvo rengiami dėl Kriptoturto rinkų reglamento^[45]. ECB taip pat parengė nuomonę dėl pasiūlyto reglamento ir direktyvos dėl mokėjimo ir elektroninių pinigų paslaugų – šia nuomone siekė užtikrinti reikiamus saugiklius bei prudencinius e. pinigų žetonų reikalavimus ir paragino atlikti kriptoturto skolinimo paslaugų poveikio vertinimą^[46]. Tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Finansinio stabilumo valdyboje (FSV), daugiau dėmesio buvo skiriama skatinimui įgyvendinti kriptoturto reguliavimo priemones ir vykdyti jų stebėseną. Šioje srityje ECB prisidėjo prie FSV ir TVF padėties ataskaitos dėl G20 kriptoturto politikos įgyvendinimo veiksmų gairių rengimo. Jis taip pat dalyvavo FSV atliekant turto konvertavimo į žetonus ir jo poveikio finansiniam stabilumui analizę.

Pažangos kuriant kapitalo rinkų sąjungą ir stiprinant ne bankų finansų tarpininkų reglamentavimo sistemą palaikymas

Per šiuos metus parengtos kelios aukšto lygio ataskaitos suteikė naują postūmį kapitalo rinkų sąjungai, jose taip pat pabrėžta, kaip yra svarbu vienyti kapitalo rinkas, kad bendroji rinka taptų labiau integruota, o novatoriškoms ir našioms Europos įmonėms būtų teikiamas pakankamas finansavimas^[47]. ECB dalyvavo politikos debatuose, nustatydamas prioritetus Valdančiosios tarybos pareiškime dėl pažangos plėtojant kapitalo rinkų sąjungą. Įvairiuose renginiuose ir pranešimuose jis taip pat pristatė tris būsimus kapitalo rinkų sąjungos tikslus, tiksliau: i) užtikrinti Europos taupymo produktus, kurie būtų prieinami, skaidrūs ir įperkami, kad didžioji dalis Europos santaupų patektų į kapitalo rinkas; ii) skatinti prekybinės ir poprekybinės aplinkos konsolidavimą ir iii) plėtoti novatoriškų įmonių, ypač rizikos kapitalo, finansavimo ekosistemą, kuri atsilieka Europoje ^[48]. ECB taip pat prisidėjo prie kapitalo rinkų sąjungos aspektų, susijusių su finansų rinkos infrastruktūra (žr. 4 skyrių). Be to, jis dalyvavo Euro grupės diskusijose dėl Europos kapitalo ir finansų rinkų ateities ir pateikė atsakymą Europos Komisijos tikslinėse konsultacijose dėl ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimo, po kurių tikimasi imtis teisėkūros veiksmų.

Be to, ECB ir toliau pabrėžė, kad svarbu šalinti ne bankų finansų tarpininkų sektoriaus struktūrinį pažeidžiamumą ir tobulinti atitinkamą politikos sistemą makroprudenciniu atžvilgiu. Jis taip pat pabrėžė, kad reikia ir toliau visapusiškai ir operatyviai įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl likvidumo rizikos mažinimo atviruosiuose ir pinigų rinkos fonduose. ECB padėjo parengti Eurosistemos atsakymą Europos Komisijos konsultacijose dėl ne bankų finansų tarpininkų makroprudencinės politikos^[49]. Jis taip pat dalyvavo FSV politikos darbe dėl ne bankų rinkos dalyvių likvidumo užtikrinimo vykdant įkaito ir užstato vertės išlaikymo prievoles ir aktyviai prisidėjo prie vykdomo politikos darbo siekiant mažinti riziką, kylančią dėl ne bankų finansų tarpininkų finansinio sverto^[50].

3 intarpas
Koncentracijos rizikos euro zonos akcijų fonduose raida

2024 m. labai padidėjo koncentracijos rizika euro zonos akcijų fonduose

Koncentracijos rizika kyla, kai didelę dalį fondo investicijų sudaro investicijos į vos kelis didelius subjektus, geografinius regionus ar ekonomikos sektorius. Išanalizavus investicinių fondų turimas akcijas, išaiškėjo, kad 2024 m. pabaigoje beveik 30 % viso jų ne finansų bendrovių akcijų portfelio sudarė vos 25 bendrovių akcijos (žr. A pav., a grafiką). Matyti, kad didžiausioms fondo pozicijoms tenka reikšmingai didesnės portfelio dalys, o daugiau kaip 3 % visų turimų ne finansų bendrovių akcijų sudaro tik vienos rūšies akcijos (žr. A pav., b grafiką).

A pav.

Euro zonos investicinių fondų turimų akcijų koncentracija įvairiais laikotarpiais

a) Investicinių fondų turimų ne finansų bendrovių akcijų pasiskirstymas pagal 25 didžiausius emitentus

(ne finansų bendrovių akcijų portfelių procentinės dalys)

b) 25 didžiausių emitentų koncentracijos investicinių fondų turimų ne finansų bendrovių akcijų portfeliuose pokytis

(ne finansų bendrovių akcijų portfelių procentinės dalys)

Didėjančią portfelių koncentraciją lėmė tiek investavimo strategijų, tiek vertinimo pokyčiai

Didėjantis pasyvaus investavimo strategijų populiarumas ir sparčiai kilusios JAV technologijų bendrovių akcijų kainos buvo pagrindiniai veiksniai, pastaraisiais metais didinę koncentracijos riziką. Pasyvaus investavimo tikslas yra atspindėti visos rinkos veiklos rezultatus. Tai reiškia, kad pasyviai valdomi investiciniai fondai paprastai atkartoja akcijų indeksus, dėl to jų portfeliuose pamažu didėja didesnių emitentų, įtrauktų į pagrindinius lyginamuosius indeksus, dalis. Todėl didžiausių euro zonos akcijų fondų pozicijų struktūroje 2024 m. vis labiau dominavo kelios didelės JAV technologijų bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama pasaulinėse akcijų rinkose (žr. B pav., a grafiką). Dėl per metus labai pakilusių šių akcijų kainų jų santykinė vertė portfeliuose padidėjo, o tai taip pat lėmė, kad technologijų sektoriaus fondai pritraukė palyginti didesnius investicijų srautus nei kiti akcijų fondai (žr. B pav., b grafiką).

B pav.

Poslinkis link JAV akcijų ir į technologijas orientuotų akcijų fondų

a) Euro zonos investicinių fondų investicijų pasiskirstymas pagal 25 pagrindinių ne finansų bendrovių emitenčių buveinės šalį

(procentinės dalys)

b) Euro zonos akcijų fondų investicijų srautų ir grynosios turto vertės suminis pokytis 2024 m. pagal fondo rūšį

(viso grynojo turto procentinės dalys)

Koncentruoti portfeliai yra pažeidžiami staigių kainų korekcijų ir spartesnės dinamikos

Įmonės arba sektoriaus, kuriuose investicinių fondų portfeliai yra labai koncentruoti, patirtas sukrėtimas gali sukelti didelių viso fondo vertės nuostolių ir paskatinti investuotojus išparduoti turimas fondo akcijas. Investiciniams fondams, savo ruožtu, gali tekti greitai likviduoti turtą, kad galėtų padengti investicijų nutekėjimą. Dėl to akcijų, kurioms tai daro įtaką, kainos gali dar labiau sumažėti ir taip gali stipriau įsisukti mažėjimo spiralės. Be to, tai didina finansinio poveikio išplitimo riziką, t. y. spaudimas gali pasireikšti ir turto, kurio sukrėtimas iš pradžių nepaveikė, kainoms, ir taip rinka gali būti sutrikdyta dar plačiau. 2024 m. staigių akcijų kainų korekcijų rizika išaugo dėl didesnės geopolitinės rizikos, makroekonominio neapibrėžtumo ir kai kuriose akcijų rinkose tvyrančio nerimo dėl pervertinimo. Tokiomis aplinkybėmis siekiant išsaugoti platesnį finansinį stabilumą išauga investicinių fondų atsparumo tokiems sukrėtimams didinimo svarba.

4 Sklandus rinkos infrastruktūros veikimas ir mokėjimai

Eurosistema atlieka svarbų vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūras ir mokėjimus. 2024 m. suintensyvėjo naudojimasis visomis Eurosistemos valdomomis TARGET paslaugomis, o jų funkcijos, įskaitant atsiskaitymo įvairiomis valiutomis paslaugas, buvo plėtojamos toliau. Siekdama padidinti mažmeninių bei didmeninių mokėjimų ir vertybinių popierių rinkų skaitmenizaciją, Eurosistema kūrė sąlygas galimam skaitmeninio euro įvedimui ir sėkmingai užbaigė tiriamąjį darbą dėl paskirstytojo registro technologijos (PRT) naudojimo didmeniniams sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma centrinio banko pinigais. Didėjančios kibernetinės grėsmės buvo mažinamos tiek operacinėmis, tiek priežiūros priemonėmis. Pradėtas darbas siekiant patobulinti tarpvalstybinius mokėjimus ir (arba) mokėjimus skirtingomis valiutomis, taip siekiant sukurti spartesnę, pigesnę, skaidresnę ir labiau prieinamą pasaulinę mokėjimų ekosistemą.

4.1 TARGET paslaugos

TARGET paslaugos apima tris atsiskaitymo paslaugas: T2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą, skirtą mokėjimo operacijoms eurais, susijusioms su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, taip pat tarpbankiniais ir verslo mokėjimais; TARGET2-Securities (T2S) – bendrą Europos atsiskaitymo už vertybinius popierius platformą ir TARGET momentinių mokėjimų sistemą (TIPS), leidžiančią atsiskaityti už momentinius mokėjimus centrinio banko pinigais.

2024 m. ECB padarė didelę pažangą plėtodamas visas TARGET paslaugas, darniomis pastangomis stiprino T2 ir T2S pajėgumą atkurti veiklą, jei įvyktų didelis incidentas (įskaitant kibernetinį išpuolį), ir toliau tobulino TARGET paslaugų funkcionalumą, kad jis atitiktų kintančius rinkos poreikius. Kad tarpvalstybinių mokėjimų atveju mokėjimus būtų galima vykdyti automatinu būdu, buvo modernizuoti T2 pranešimai, atsižvelgiant į naujausius rinkos standartų dėl didelės vertės mokėjimo sistemų (t. y. HVPS Plus) pokyčius. Reikšmingi T2S pasiekimai yra tai, kad visiškai įdiegtos naujos ataskaitų teikimo paslaugos, išplėstos atsiskaitymo už sandorius su centriniais vertybinių popierių depozitoriumais ne T2S platformoje funkcijos, toliau plėtotos pinigų valdymo paslaugos, teikiamos dalyvaujantiems bankams, toliau buvo dirbama rengiantis galimai naujų galutinių investuotojų rinkų integracijai. Be to, T2S valdymo organai atliko labai svarbų vaidmenį įgyvendinant svarbiausias politikos ir reguliavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius ciklo sutrumpinimo ES ateityje (T+1) ir dėl atsiskaitymo drausminės tvarkos peržiūros, ypač dėl drausminio mechanizmo tobulinimo siekiant didinti veiksmingumą. Visų TARGET paslaugų plėtojimo pažanga leido rinkai gerokai padidinti efektyvumą.

TARGET paslaugų įvairiomis valiutomis teikimo funkcijos suteikia galimybę atsiskaityti už numatomas suteikti paslaugas kita valiuta, ne eurais, jeigu atitinkami centriniai bankai taip nuspręstų. Iki 2024 m. ši funkcija buvo naudojama tik T2S sistemoje atsiskaitymui už vertybinius popierius Danijos kronomis. Nuo 2024 m. vasario mėn. įvairių valiutų funkcija buvo naudojama ir TIPS sistemoje atsiskaitymui už momentinius mokėjimus Švedijos kronomis. Ji taip pat bus naudojama, kai 2025 m. balandžio mėn. pradės veikti atsiskaitymų už mokėjimus Danijos kronomis paslauga T2 ir TIPS sistemose.

Be minėtų trijų atsiskaitymo paslaugų (T2, T2S ir TIPS), Eurosistema kuria naują TARGET paslaugą – Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (angl. Eurosystem Collateral Management System, ECMS). Ji bus skirta valdyti turtui, kuris yra naudojamas kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijose visose euro zonos jurisdikcijose. ECMS veiklos pradžia perkelta iš 2024 m. lapkričio mėn. į 2025 m. birželio mėn., kad naudotojai turėtų daugiau laiko išbandyti ECMS funkcionalumą stabilioje aplinkoje.

2024 m. mokėjimai naudojantis visomis TARGET paslaugomis suintensyvėjo. T2 sistemoje vidutiniškai įvykdyti 421 875 mokėjimai per dieną, t. y. 3,2 % daugiau negu ankstesniais metais, o šį padidėjimą labiausiai skatino verslo mokėjimai. T2S sistemoje buvo atliekama vidutiniškai 791 416 sandorių per dieną, t. y. 13,1 % daugiau – šį padidėjimą lėmė įvairūs rinkos segmentai ir dalyviai. Toliau augant TIPS dalyvių skaičiui, o nuo vasario mėn. pradėjus veikti atsiskaitymams pirmąja kita valiuta, ne eurais (žr. pirmiau), 2024 m. TIPS mokėjimų skaičius labai padidėjo. Vertinant mokėjimų eurais mastą, vidutinis mokėjimų skaičius išaugo nuo 963 894 (2023 m. gruodžio mėn.) iki 1 657 421 (2024 m. gruodžio mėn.) (+72,0 %) per dieną. Nuo 2024 m. vasario mėn. iki metų pabaigos mokėjimų Švedijos kronomis vidutiniškai įvykdyta 2 686 745 per dieną.

4.2 Rinkos infrastruktūros bei mokėjimų inovacijos ir integracija

2024 m. liepos 18 d. Valdančioji taryba patvirtino Eurosistemos politiką dėl nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų prieigos prie visų euro zonos centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų ir centrinių bankų sąskaitų^[51]. Nustatytas bendras principas, kad prieiga prie euro zonos centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų gali būti suteikiama tik tiems nebankiniams mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie atitinka visus rizikos mažinimo reikalavimus. Eurosistema nesuteiks nebankiniams mokėjimo paslaugų teikėjams prieigos prie sąskaitų klientų lėšų apsaugos tikslais; jeigu turima centrinio banko sąskaita, būtina įnešti lėšas, reikalingas atsiskaitymo įsipareigojimams įvykdyti. Siekdama sušvelninti centrinių bankų susirūpinimą, susijusį su finansiniu stabilumu ir pinigų politika, Eurosistema nustatys limitą maksimaliam nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų sąskaitose laikomų lėšų dydžiui. Šioje politikoje vadovaujamasi priimtu Momentinių mokėjimų reglamentu^[52], kuriuo, be kitų dalykų, iš dalies pakeista Atsiskaitymų baigtinumo direktyva^[53], kad nebankiniai mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų dalyvauti nustatytose mokėjimo sistemose. Eurosistema įgyvendino šią politiką Valdančiosios tarybos 2025 m. sausio 27 d. priimtu sprendimu^[54], o 2025 m. birželio mėn. numatoma atitinkamai atnaujinti TARGET gaires^[55].

2024 m. rugpjūčio mėn. ECB paskelbė suderintas taisykles ir procedūros dėl įkaito naudojimo ir valdymo Eurosistemos kredito operacijose, žengdama dar vieną žingsnį euro zonos ir kapitalo rinkų sąjungos finansinės integracijos link.

Ir toliau prisidėdama prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo, Eurosistemos vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė (AMI‑SeCo) toliau stebėjo, kaip nacionalinės rinkos atitinka T2S suderinimo standartus, taip pat Bendrų Europos įkaito valdymo taisyklių sąvado (SCoRE) standartus ir Europos emitentų įvykių standartus. Ir 2024 m. atitikties emitentų įvykių standartams ataskaitoje, ir SCoREBOARD 2024 m. antrojo pusmečio ataskaitoje pabrėžta nedidelė pažanga ir vėlavimas užtikrinant atitiktį AMI‑SeCo standartams, nors tikimasi, kad daug likusių spragų bus pašalintos iki 2025 m. birželio mėn. Vienas iš atitiktį skatinančių veiksnių yra tai, kad naudojamas bendras pranešimų standartas, kaip to reikalaujama pagal SCoRE standartus, o tai yra labai svarbu siekiant padidinti emitentų įvykių ir trišalio įkaito valdymo automatizavimą. AMI‑SeCo Migracijos prie ISO 20022 strategijos darbo grupė rengia perėjimo prie ISO 20022, naujausio pranešimų standarto, visoje rinkoje strategiją.

2024 m. Eurosistema sėkmingai baigė tiriamąjį darbą testuodama paskirstytojo registro technologijos (PRT) taikymą didmeniniams sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma centrinio banko pinigais^[56]. Per šešis mėnesius ištestuoti 58 skirtingi naudojimo atvejai. Eurosistema iš viso įvykdė daugiau kaip 200 sandorių, kurių bendra vertė sudarė 1,59 mlrd. eurų. Tiriamajame darbe dalyvavo 64 subjektai iš devynių šalių – centriniai bankai, finansų rinkos dalyviai ir PRT operatoriai.

Šiuo metu analizuojamos išvados siekiant surinkti informacijos, kuria bus grindžiami tolesni skaitmeninių kapitalo rinkų sąjungos kūrimo etapai^[57]. 2024 m. Eurosistema toliau keitėsi nuomonėmis su rinkos atstovais Naujų didmeninių atsiskaitymų technologijų kontaktinėje grupėje.

Galiausiai pažymėtina, kad 2024 m. sausio mėn. pradėta teikti ES emisijų paslauga (EIS). Europos Komisija naudojasi šia paslauga ES skolos vertybiniams popieriams leisti ir už juos atsiskaityti saugiu, veiksmingu ir neutraliu būdu T2S sistemoje. Šia paslauga buvo intensyviai ir sėkmingai naudojamasi nuo pat jos teikimo pradžios. Laikantis EIS neutralumo principo, per Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique centrinį vertybinių popierių depozitoriumą išleista daugiau kaip 100 mlrd. eurų vertės skolos vertybinių popierių.

4.3 Skaitmeninio euro projektas

2023 m. lapkričio mėn. ECB pradėjo dvejų metų trukmės skaitmeninio euro projekto parengiamąjį etapą, per jį numatyta atlikti pagrindinius darbus rengiantis galimam skaitmeninio euro įvedimui. 2024 m. Eurosistema daug nuveikė įgyvendindama svarbius tarpinius uždavinius ir reguliariai atnaujino informaciją apie padarytą pažangą. Pirmoji skaitmeninio euro projekto įgyvendinimo pažangos ataskaita paskelbta birželio mėn., antroji ataskaita – gruodžio mėn. Parengiamojo etapo metu ECB rengia skaitmeninio euro taisyklių sąvadą, kuris bus itin svarbus siekiant standartizuoti skaitmeninio euro naudojimą ir valdymą euro zonoje. 2024 m. Taisyklių sąvado rengimo grupė daugiausia dėmesio skyrė dviem pagrindinėms užduotims: taisyklių sąvado pirmojo projekto peržiūrai ir papildomų skyrių rengimui, padedant septynioms naujoms Taisyklių sąvado rengimo grupės darbo grupėms.

Skaitmeninio euro dizainas būtų kuriamas taikant naujausias technologijas, taip siekiant užtikrinti jo kibernetinį atsparumą ir galimybę patenkinti naudotojų poreikius. Sausio mėn. ECB paskelbė kvietimą galimiems skaitmeninio euro komponentų tiekėjams ir susijusių paslaugų teikėjams teikti paraiškas ir pradėjo jų atranką.

2024 m. rugsėjo mėn. pradėti nauji bandymai ir naudotojų poreikių tyrimai, siekiant surinkti informaciją apie naudotojų prioritetus. Be kitų dalykų, rengtos internetinės tikslinių grupių, pavyzdžiui, smulkiųjų prekybininkų ir pažeidžiamų vartotojų grupių apklausos ir pokalbiai. Užmegzti inovacijų partnerystės ryšiai su privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotosiomis šalimis, siekiant ištestuoti „sąlyginius mokėjimus“ ir ištirti kitus novatoriškus naudojimo atvejus.

ECB nemažai nuveikė plėtodamas skaitmeninio euro naudojimo, kai nėra ryšio, funkcijas, kurios leis atlikti mokėjimus, kai nebus interneto ryšio, ir naudotis tokiu pačiu privatumu kaip ir atsiskaitant grynaisiais pinigais. ECB nagrinėjo, kaip įdiegti skaitmeninio euro, kai nėra ryšio, funkcijas į galutinių naudotojų įrenginius, ir sprendė technologinius, saugumo bei operacinius klausimus.

Dialogas su suinteresuotosiomis šalimis ir 2024 m. buvo prioritetas, tad ECB aktyviai bendravo su visuomene, rinkos dalyviais ir politikos formuotojais. Be kitų dalykų, surengtos techninės sesijos su Mažmeninių mokėjimų eurais taryba (angl. Euro Retail Payment Board, ERPB), dvišaliai susitikimai su rinkos dalyviais, taip pat stengtasi skleisti informaciją visuomenei apie projektą ir didinti projekto skaidrumą rengiant seminarus apie skaitmeninį eurą pilietinės visuomenės organizacijoms.

Visus 2024 m. ECB teikė technines įžvalgas, susijusias su Europos Komisijos 2023 m. birželio mėn. pateiktu Pasiūlymu dėl skaitmeninio euro reglamento diskusijoms Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje.

ECB vedė reguliarų dialogą su teisėkūros institucijomis ir rinkos suinteresuotaisiais subjektais teikdamas naujausią informaciją apie projekto pažangą ir rinkdamas grįžtamąją informaciją apie įvairius skaitmeninio euro likučio sąskaitoje apribojimo nustatymo metodikos elementus^[58]. Nors skaitmeninio euro likučio sąskaitoje apribojimas turėtų būti nustatytas labiau priartėjus jo įvedimo datai (siekiant užtikrinti, kad jis geriau atitiktų to meto ekonomines sąlygas), 2024 m. ECB pradėjo rengti pinigų politikos ir ekonominius aspektus apimančią metodiką, kuria bus siekiama suderinti teisės akto projekte nustatytus tikslus: užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų plačiai naudojama mokėjimo priemonė, apsaugoti finansinį stabilumą ir pinigų politikos poveikio perdavimą. Speciali ECB ekspertų darbo grupė, padedama nacionalinių centrinių bankų ir nacionalinių kompetentingų institucijų, pradėjo vertinti, kurie pagrindiniai veiksniai daro įtaką skaitmeninio euro likučio sąskaitoje apribojimo nustatymui, siekdama sukurti darnią metodiką, pagal kurią būtų atsižvelgta į šiuos veiksnius.

Valdančioji taryba 2025 m. pabaigoje spręs, ar pereiti į kitą skaitmeninio euro projekto etapą. Sprendimas, ar įvesti skaitmeninį eurą, bus priimtas tik tada, kai bus priimti reikiami Europos Sąjungos teisės aktai.

4.4 Priežiūra ir emisijos centrinio banko vaidmuo

Saugus ir efektyvus finansų rinkos infrastruktūrų ir mokėjimų funkcionavimas euro zonoje ir toliau yra Eurosistemos, atliekančios jų priežiūrą, prioritetas. Be to, Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, dalyvauja bendradarbiavimo susitarimuose su kitomis finansų rinkos infrastruktūrų, vykdančių reikšmingą veiklą eurais, priežiūros ir kompetentingomis institucijomis.

Labai svarbus TARGET paslaugų priežiūros prioritetas buvo atlikti pirmą išsamų įvertinimą po 2023 m. įgyvendinto T2 ir T2S sistemų konsolidavimo. Atliekant šį vertinimą (jį numatoma užbaigti 2025 m.) ypač daug dėmesio buvo skiriama rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ir TARGET paslaugų rizikos valdymo funkcijos kibernetinio atsparumo bei informacijos saugumo sistemos stebėsenai. Vertintos ir sisteminės svarbos mokėjimo sistemos (SSMS), nepriklausančios T2, būtent: EURO1, STEP2‑T ir Mastercard tarpuskaitos valdymo sistema (jų vertinimas irgi turėtų būti užbaigtas 2025 m.), taip pat vykdyta nuolatinė TARGET paslaugų ir visų SSMS priežiūra.

Be to, Eurosistema peržiūrėjo ECB reglamentą dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms (SSMS reglamentas)^[59] ir išskyrė įvairias sritis, kurias reikėtų atnaujinti. Atnaujintos nuostatos išdėstytos naujoje reglamento redakcijoje, joje pateikti nauji valdymo, kibernetinės rizikos ir veiklos funkcijų perdavimo reikalavimai, taip pat pakeista SSMS operatoriaus apibrėžtis, į ją konkrečiai įtraukiant už euro zonos ribų įsikūrusio juridinio subjekto filialus, esančius euro zonoje. Vieša konsultacija dėl planuojamo SSMS reglamento išdėstymo nauja redakcija paskelbta 2024 m. spalio mėn., o reglamento galutinė nauja redakcija bus paskelbta 2025 m.

Eurosistema toliau vykdė elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų (PISA) priežiūros veiklą pagal PISA sistemą, užbaigė naujų prižiūrimų subjektų integraciją ir atliko išsamius prižiūrimų europinių schemų ir susitarimų vertinimus. 2024 m. antrąjį pusmetį, vykdant priežiūros funkciją, buvo toliau rengiamasi praktiškai atlikti naujas pareigas pagal Kriptoturto rinkų reglamentą^[60].

Kibernetinio atsparumo srityje Eurosistema peržiūrėjo savo kibernetinio atsparumo strategiją ir ją išplėtė įtraukdama pagal PISA sistemą prižiūrimus subjektus. Europos centrinių bankų sistema toliau tobulino TIBER-EU sistemą, be kita ko, kad ji atitiktų reguliavimo techninius standartus pagal Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą (SVAA)^[61] dėl grėsmę keliančio prasiskverbimo testavimo^[62]. Atnaujinta TIBER‑EU sistema paskelbta 2025 m. vasario mėn.

Kaip euro emisijos centrinis bankas, Eurosistema prisidėjo prie ES pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priežiūros bei pertvarkymo kolegijų darbo ir dalyvavo trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ nuolatinės priežiūros darbe. Atsiskaitymų už vertybinius popierius srityje Eurosistema tęsė reguliarią vertybinių popierių depozitoriumų (VPD) peržiūrą ir vertinimą pagal VPD reglamentą (VPDR)^[63]. Ji taip pat pradėjo vykdyti savo funkciją leidimų išdavimo subjektams, veikiantiems PRT grindžiamose rinkos infrastuktūrose, procese pagal Reglamentą dėl PRT bandomosios tvarkos^[64].

ECB prisidėjo prie daugelio tarptautinių darbo grupių darbo aspektų, susijusių su priežiūra, įskaitant PSŠ ribines vertes, su klimatu susijusią ir bendro pobūdžio veiklos riziką, taip pat sparčių mokėjimų sistemų sąsajų valdymą ir priežiūrą. ES reglamentavimo sistemoje Eurosistema, bendradarbiaudama su atitinkamomis Europos priežiūros institucijomis, prisidėjo prie reguliavimo techninių standartų rengimo, įskaitant Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR 3) peržiūrą^[65], SVAA ir VPDR REFIT (tolesnis VPD reglamento sistemos derinimas ir aiškesnis išdėstymas). Diskusijose dėl ERIR 3 ECB nuolat stebėjo ES tarpuskaitos aplinkoje vykstančius pokyčius, rengė kiekybines reglamentavimo priemonių, pavyzdžiui, ERIR 3 aktyviosios sąskaitos reikalavimo, analizes. Galiausiai pažymėtina, kad ECB ir Europos bankininkystės institucija paskelbė pirmąją bendrą ataskaitą apie sukčiavimą atliekant mokėjimus, joje pabrėžė griežtų klientų autentiškumo patvirtinimo reikalavimų veiksmingumą.

5 Rinkos operacijos ir kitoms institucijoms teikiamos finansinės paslaugos

Eurosistemos apsikeitimo ir atpirkimo sandoriai yra pinigų politikos priemonės, darančios stabilizuojantį poveikį esant įtampai pasaulio finansų rinkose. Eurų likvidumo linijų teikimas ne euro zonos centriniams bankams ir vėl užtikrino finansavimą rinkoje. ECB taip pat toliau reguliariai siūlė reikalavimus atitinkančioms euro zonos kitoms sandorio šalims operacijas JAV doleriais, remdamasis esamu svarbiausių centrinių bankų apsikeitimo sandorių linijos tinklu, kurį sudaro ECB su JAV federalinio rezervo sistema, Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku. 2024 m. nebuvo vykdoma jokių ECB intervencijų į užsienio valiutų rinką. ECB tebebuvo atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą Europos Sąjungos vardu ir toliau atliko Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemos koordinatoriaus vaidmenį.

5.1 Rinkos operacijų pokyčiai

Likvidumo linijos eurais ir užsienio valiuta

Eurosistemos apsikeitimo ir atpirkimo sandoriai yra pinigų politikos priemonės, kurios padeda užkirsti kelią tam, kad įtampa tarptautinėse finansavimo rinkose nesutrukdytų euro zonos pinigų politikos perdavimo veiksmingumui. 5.1 lentelėje pateiktos 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusios likvidumo linijos.

Kalbant apie likvidumo linijas užsienio valiuta, pažymėtina, kad 2024 m. ECB, suderinęs savo veiksmus su JAV federalinio rezervo sistema, Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku (apsikeitimo sandorių linijos tinklas), ir toliau kiekvieną savaitę teikė likvidumą JAV doleriais, šių operacijų terminas – septynios dienos. Euro zonos kitų sandorio šalių skolinimasis nebuvo aktyvus visus metus.

2024 m. sausio 16 d. įsigaliojus likvidumo eurais ne euro zonos centriniams bankams sistemai, visų likvidumo linijų eurais, dėl kurių buvo gauti prašymai pratęsti terminą, iš pradžių terminas buvo pratęstas iki 2025 m. sausio 31 d., o vėliau – iki 2027 m. sausio 31 d.^[66] 2024 m. likvidumo linijos eurais buvo naudojamos ribotai.

Ataskaitų apie užsienio valiutų intervencijas teikimas

2024 m. ECB nevykdė intervencijų užsienio valiutų rinkoje. Nuo euro įvedimo pradžios ECB intervencijas užsienio valiutų rinkoje vykdė du kartus – 2000 ir 2011 m. Duomenys apie užsienio valiutų intervencijas skelbiami kas ketvirtį, atsiliekant vienu ketvirčiu, ECB interneto svetainėje ir ECB duomenų portale, taip pat apibendrinama 5.2 lentelėje. Jeigu atitinkamu ketvirčiu nebuvo vykdyta jokių užsienio valiutų intervencijų, tai aiškiai nurodoma.

Ataskaitų teikimo sąranga apima duomenis apie vienašales ECB užsienio valiutų intervencijas ir intervencijas, koordinuotas su kitomis tarptautinėmis institucijomis, taip pat antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) vykdomas „ribines“ intervencijas.

5.2 ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB yra atsakingas už sąskaitų administravimą ir mokėjimų, susijusių su ES skolinimosi ir skolinimo operacijomis, tvarkymą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansams priemonę (VTFPP)^[67], Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM)^[68], Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)^[69], priemonę „Next Generation EU“ (NGEU)^[70], Ukrainos priemonę, įskaitant išskirtinį tarpinį finansavimą^[71], ir trumpalaikę makrofinansinę paramą Egipto Arabų Respublikai^[72]. ECB taip pat yra atsakingas už tam tikrų mokėjimų, susijusių su operacijomis pagal Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)^[73] ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM)^[74] priemones ir visų mokėjimų, susijusių su susitarimu dėl paskolos Graikijai programos, tvarkymą^[75]. 2024 m. ECB teikė mokėjimo tarpininko paslaugas Europos Komisijai^[76].

2024 m. gruodžio 31 d. bendra likusi nominalioji suma buvo 0,2 mlrd. eurų pagal VTFPP, 42 mlrd. eurų pagal EFSM, 98,35 mlrd. eurų pagal SURE ir 31,605 mlrd. eurų pagal susitarimą dėl paskolos Graikijai. Galiausiai 2024 m. ECB tvarkė NGEU paskolų ir dotacijų įvairioms valstybėms narėms ir iš jų, įskaitant paskolas Ukrainai, išmokas ir palūkanų mokėjimus.

5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

2024 m. ir toliau buvo siūlomas išsamus finansinių paslaugų rinkinys pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) sistemą, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Kai kurie Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai teikia finansines paslaugas suderintomis ir rinkos standartus atitinkančiomis sąlygomis euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB koordinuoja ir stebi sklandų paslaugų teikimą, skatina pokyčius, kurie padėtų tobulinti sistemą, ir rengia susijusias ataskaitas ECB sprendimus priimantiems organams.

Pranešama, kad 2024 m. pabaigoje buvo 287 EAVP besinaudojančių klientų sąskaitos (2023 m. pabaigoje – 273). 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, bendras agreguotas EAVP sistemos valdomas turtas (įskaitant pinigus ir vertybinius popierius) padidėjo maždaug 8 %.

6 Grynieji pinigai ir toliau yra dažniausiai Europos piliečių naudojama mokėjimo priemonė

2024 m. apyvartoje esančių banknotų skaičius šiek tiek padidėjo, o grynieji pinigai ir toliau buvo plačiausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose.

Eurosistema yra įsipareigojusi užtikrinti, kad grynieji pinigai ir toliau būtų prieinama, pasiekiama ir priimtina mokėjimo priemonė, o kartu, kad jie būtų kuo tvaresni ir draugiškesni aplinkai. Pasirengimas kurti naują eurų banknotų seriją – galimybė užtikrinti, kad eurų banknotai taptų artimesni visiems europiečiams.

6.1 Grynųjų pinigų apyvarta ir tvarkymas

2024 m. pabaigoje eurų banknotų skaičius apyvartoje buvo 30,5 mlrd. vienetų, o bendra vertė – maždaug 1,6 trln. eurų (žr. 6.1 pav.). Per metus eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė išaugo atitinkamai 2,4 ir 1,3 %.

6.1 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: trln. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

2024 m. kredito įstaigos grąžino euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB) 25,4 mlrd. vienetų banknotų, t. y. 0,9 mlrd. vienetų banknotų mažiau nei 2023 m. NCB saugomų banknotų vertė 2024 m. buvo 856 mlrd. eurų, t. y. mažesnė nei 2023 m., kai ji sudarė 890 mlrd. eurų. Šį sumažėjimą lėmė tai, kad kredito įstaigos, užuot grąžindamos banknotus į NCB, didesnį jų kiekį išleido atgal į apyvartą. Kredito įstaigų banknotų tvarkymo pokyčiai rodo jų pastangas didinti efektyvumą, kurio jos pasiekė, pavyzdžiui, įrengdamos daugiau bankomatų su banknotų įnešimo ir pakartotinio išleidimo į apyvartą funkcijomis.

2024 m. euro zonoje apyvartoje esančių eurų monetų skaičius (grynoji emisija) padidėjo panašiai, kaip ir per ankstesnius dvejus metus, ir sudarė 3,0 mlrd. vienetų monetų, jų nominalioji vertė buvo 953 mln. eurų.

ECB labai palankiai vertina ketinimą įteisinti privalomas taisykles dėl eurų banknotų ir monetų kaip teisėtos mokėjimo priemonės statuso ES teisėje. ES reglamento šiuo klausimu priėmimas suteiktų gyventojams daugiau teisinio tikrumo, kad jie turės galimybę patys sklandžiai atlikti mokėjimus naudodami grynuosius pinigus. Kredito įstaigos yra socialiai atsakingos už efektyviais būdais teikiamų plataus spektro grynųjų pinigų paslaugų prieinamumą gyventojams ir įmonėms. 2024 m. ECB ir NCB nuodugniau išanalizavo kredito įstaigų teikiamų grynųjų pinigų paslaugų sąlygas gyventojams ir nustatė, kad kai kuriose srityse paslaugų apimtys buvo dar labiau mažinamos. Todėl taisyklių dėl prieigos prie grynųjų pinigų gyventojams nustatymas ES teisėje yra labai palankiai vertinamas.

6.2 Vartotojų ir įmonių naudojimasis grynaisiais pinigais

Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. birželio mėn. ECB vykdė euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą, siekdamas įvertinti jų mokėjimo elgseną ir pasirenkamus mokėjimo būdus bei prieinamumą prie įvairių mokėjimo priemonių. Tyrimas parodė, kad grynieji pinigai buvo dažniausiai naudojamas mokėjimo būdas pardavimo vietoje ir jais buvo atsiskaitoma 52 % visų atsiskaitymų. Tačiau mokėjimų grynaisiais pinigais dalis sumažėjo, palyginti su 2022 m., kai ji sudarė 59 %. Lyginant pagal mokėjimų vertę, mokėjimai kortelėmis sudarė didesnę atsiskaitymų dalį (45 %) nei mokėjimai grynaisiais pinigais (39 %). Mokėjimų internetu dalis padidėjo nuo 17 iki 21 % vartotojų kasdienių mokėjimų, o mokėjimų prekybos vietose dalis sumažėjo nuo 80 iki 75 %. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugumai vartotojų (2024 m. – 62 %, 2022 m. – 60 %) svarbi galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais. Kartu dauguma euro zonos vartotojų (2024 m. – 87 %, 2022 m. – 89 %) nurodė, kad jiems gana lengva arba labai lengva nuvykti iki bankomato arba banko.

2024 m. ECB paskelbė apklausos apie grynųjų pinigų naudojimą euro zonos įmonėse rezultatus, jie atskleidė, kaip įmonės priima įvairias mokėjimo priemones ir koks yra jų strateginis požiūris į grynųjų pinigų naudojimą ir priėmimą. Apklausa parodė, kad grynuosius pinigus priimančių įmonių dalis sumažėjo nuo 96 % (2021 m.) iki 88 % (2024 m.). Grynųjų pinigų priėmimas ypač reikšmingai sumažėjo viešbučiuose, restoranuose ir kavinėse. 94 % įmonių, kurios šiuo metu priima grynuosius pinigus, teigė ketinančios tai daryti ir ateityje.

6.3 Padirbinėjimas ir eurų banknotų kūrimas

2024 m. iš apyvartos išimta maždaug 554 000 padirbtų eurų banknotų – pagal istorinius duomenis tai yra nedidelė visų į apyvartą išleistų banknotų dalis (žr. 6.2 pav.). Nors tai labai maža dalis, ji yra didesnė nei ankstesniais metais, kai dėl COVID‑19 pandemijos padirbtų banknotų skaičius buvo itin mažas. Apskritai, milijonui apyvartoje esančių tikrų banknotų teko maždaug 18 padirbtų banknotų. Taigi tikimybė gauti padirbtą banknotą yra maža.

Didžioji dalis padirbtų banknotų yra labai prastos kokybės, be apsaugos priemonių arba su labai prasta jų imitacija. Banknotus galima patikrinti taikant paprastą metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, aprašytą tinklalapyje apie banknotų apsaugos priemones ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų interneto svetainėse.

6.2 pav.

Per metus aptiktų padirbtų banknotų skaičius, tenkantis milijonui tikrų banknotų apyvartoje

Pasirengimas būsimiems eurų banknotams

ECB rengiasi kurti naują eurų banknotų seriją, siekdamas, kad jie būtų itin atsparūs padirbinėjimui ir būtų kuo ekologiškesni. Šis procesas rodo Eurosistemos įsipareigojimą grynųjų pinigų atžvilgiu, taip pat jis suteikia galimybę užtikrinti, kad eurų banknotai būtų labiau suprantami visiems europiečiams.

2024 m. tarpdisciplininė patariamoji grupė, į kurią įtraukti įvairių atitinkamų sričių ekspertai, parengė galimus dviejų pasirinktų temų – „Europos kultūra“ ir „Upės ir paukščiai“ – motyvus. 2025 m. sausio 29 d. Valdančioji taryba atrinko abiejų temų motyvus ir sudarė dizaino konkurso komisiją, kurios nariai yra visų euro zonos šalių atstovai, dalyvausiančią dizaino konkurse, kurį planuojama paskelbti vėliau šiais metais. Tikimasi, kad 2026 m. ECB nuspręs dėl būsimo dizaino ir kada turėtų prasidėti naujų banknotų gamyba bei išleidimas į apyvartą. Tada prireiks kelerių metų, kol bus pagaminti ir išleisti pirmieji banknotai.

7 Statistika

ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais plėtoja, renka, sudaro ir skelbia įvairaus pobūdžio statistiką ir duomenis, reikalingus įgyvendinant ECB pinigų politiką ir finansinio stabilumo bei kitus Europos centrinių bankų sistemos ir Europos sisteminės rizikos valdybos uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešosios institucijos, tarptautinės organizacijos, finansų rinkos dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė, kartu ji padeda ECB užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

2024 m. ECB išplėtė respondentų, kuriems taikoma euro pinigų rinkos statistikos atskaitomybė, apimtį, todėl atitinkamas duomenų rinkinys tapo reprezentatyvesnis. ECB taip pat paskelbė naujus finansinių sąskaitų statistikos duomenis, tiksliau, išsamesnius duomenis apie namų ūkių turimas investicinių fondų akcijas (vienetus), ir pradėjo skelbti naujus ketvirtinius statistinius duomenis apie specialiosios paskirties subjektus. Su klimatu susiję statistikos rodikliai buvo plėtojami toliau, laikantis ECB su klimato kaita ir gamta susijusių veiksmų plano. ECB toliau įgyvendino savo strategiją, pagal kurią siekiama mažinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą, remiantis Integruota atskaitomybės sistema ir Bankų integruotu atskaitomybės žodynu.

7.1 Euro zonos statistikos plėtojimas siekiant patenkinti kintančius politikos poreikius

Išplėsta respondentų, kuriems taikoma euro pinigų rinkos statistikos atskaitomybė, apimtis

Išplėtus respondentų, kuriems taikoma pinigų rinkos statistikos atskaitomybė (PRSA), apimtį, prisidedama prie euro zonos pinigų rinkos statistikos kokybės gerinimo. 2024 m. liepos 1 d. išplėsta respondentų, kuriems taikoma PRSA, apimtis – esamas ataskaitas teikiančių 45 bankų sąrašas papildytas 24 naujais bankais. Dėl šio išplėtimo padidėjo kelių euro zonos šalių imtis, pirmą kartą įtrauktas Liuksemburgas ir Portugalija.

Naujų atskaitingųjų agentų duomenys į euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) skaičiavimą bus įtraukti tada, kai bus nustatyta, kad šie duomenys yra pakankamai aukštos kokybės. Respondentų, kuriems taikoma ši atskaitomybė, apimties išplėtimas padeda užtikrinti euro pinigų rinkų statistikos reprezentatyvumą, stabilumą ir patikimumą.

Naujos statistikos apie finansines sąskaitas skelbimas

2024 m. balandžio mėn. ECB pradėjo skelbti pagal atitinkamą turtą ir sandorio šalies sektorius suskirstytus duomenis apie namų ūkių turimas investicinių fondų akcijas (vienetus). Šie duomenys suteikia gilesnių įžvalgų apie namų ūkių netiesiogiai, per investicinius fondus, turimas pozicijas, ir leidžia tiksliau analizuoti jų finansinius balansus ir pozicijas įvairių klasių ir sandorio šalių atžvilgiu.

2024 m. spalio mėn. iš dalies pakeistos Gairės dėl ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje^[77] ir ECB pradėjo skelbti papildomus duomenis apie kitų finansų įstaigų finansines sąskaitas pagal subsektorius. Kitos finansų įstaigos, euro zonoje sudarančios antrą pagal dydį finansų sektorių (po pinigų finansų įstaigų), daugiausia teikia finansavimą ne finansų bendrovėms ir, mažesne apimtimi, namų ūkiams ir kitiems sektoriams. Joms taip pat tenka tam tikras vaidmuo nukreipiant lėšas į kitas pasaulio šalis ir iš jų.

Galiausiai pažymėtina, kad naujai skelbiami duomenys apie ne finansų bendrovių skolos vertybinių popierių emisijas per finansavimo kanalus suteikia papildomos informacijos apie ne finansų bendrovių finansavimą euro zonos ir euro zonos šalių rinkose.

Nauji duomenys apie išorės sektoriaus specialiosios paskirties subjektus

2024 m. balandžio mėn. ECB pradėjo skelbti naujus išorės sektoriaus specialiosios paskirties subjektų (SPS) statistikos duomenis, kaip nurodyta iš dalies pakeistose Gairėse dėl ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje^[78]. Skelbiant naują informaciją apie ketvirtinius tarpvalstybinius sandorius ir SPS pozicijas euro zonoje ir euro zonos šalyse, pradedant nuo 2020 m. pirmojo ketvirčio duomenų, siekiama padidinti SPS vaidmens įvairiuose išorės sektoriaus statistikos komponentuose supratimą^[79].

7.2 Tolesnis su klimatu susijusių statistinių rodiklių plėtojimas pagal ECB su klimato kaita ir gamta susijusių veiksmų planą

ECB skelbia tris didelius su klimato kaita susijusių statistinių rodiklių rinkinius.

• Tvarių finansų rodikliai suteikia galimybę apžvelgti euro zonos rezidentų išleistus ir turimus tvarius skolos vertybinius popierius. Iš jų gaunama informacija apie pritrauktas lėšas tvariems projektams finansuoti ir apie perėjimą prie neutralios anglies dioksido atžvilgiu ekonomikos.
• Analitiniai finansų įstaigų išmetamo anglies dioksido rodikliai suteikia informacijos apie finansų įstaigų vertybinių popierių ir paskolų portfelių taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklį, taigi, padeda įvertinti sektoriaus vaidmenį finansuojant perėjimą prie neutralios anglies dioksido atžvilgiu ekonomikos ir nustatyti su tuo susijusią riziką.
• Pagal analitinius finansų įstaigų portfelių fizinių rizikų rodiklius vertinamos rizikos, kylančios dėl klimato kaitos nulemtų gamtinių pavojų (tokių kaip potvyniai ir gaisrai), paskolų, obligacijų ir vertybinių popierių rezultatams.

Šie rodikliai rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir yra ECB platesnio su klimato kaita ir gamta susijusių veiksmų plano dalis. Jie rengiami remiantis keliais ECB (ECBS) ir išorės duomenų rinkiniais, tokiais kaip AnaCredit, Securities Holdings Statistics, Register of Institutions and Affiliates Data (RIAD), taip pat duomenimis apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį ir apie fizines grėsmes, kuriuos teikia Nelaimių rizikos valdymo žinių centro (angl. Disaster Risk Management Knowledge Centre, DRMKC) Rizikos duomenų centras (angl. Risk Data Hub, RDH), Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) ir kiti.

Rodikliai atnaujinti 2024 m. balandžio mėn. Tvarių finansų rodikliai papildyti naujais duomenimis apie tvarių skolos vertybinių popierių užtikrinimo lygį. Atnaujinant išmetamo anglies dioksido ir fizinės rizikos rodiklius įtraukti reikšmingi koncepciniai, aprėpties, nuoseklumo ir detalumo patobulinimai^[80]. 2024 m. rugsėjo mėn. paskelbti tvarių finansų rodikliai suskaidyti pagal papildomus kriterijus, o duomenų rinkinio statusas pakeistas iš eksperimentinių duomenų į ECBS statistikos duomenis.

Darbas tęsiamas su visais trimis duomenų rinkiniais, siekiant toliau didinti duomenų ir galimo jų skaidymo kokybę. Įgyvendinant G20 duomenų spragų iniciatyvą nagrinėjamos ir kitos tyrimo sritys, tiksliau: prisitaikymo išlaidų skaičiavimas, su draudimo apsauga ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) susiję aspektai ir koncepcinė į ateitį orientuotų fizinės ir perėjimo rizikos rodiklių plėtojimo sistema. Tikimasi, kad tai ir tarptautinių statistikos standartų, tokių kaip Nacionalinių sąskaitų sistema ir Mokėjimų balanso vadovas, patobulinimai, leisiantys plačius ekonominius duomenis dar labiau suskaidyti pagal su klimatu susijusius kriterijus, ateityje padės padidinti duomenų šiomis temomis prieinamumą.

7.3 Bankų duomenų teikimo efektyvumo didinimas

ECB strategija, kuria siekiama sumažinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą, grindžiama trimis principais: i) bendradarbiavimu su Europos ir nacionalinėmis institucijomis siekiant integruoti statistinę, prudencinę ir pertvarkos atskaitomybę; ii) esamos statistinės atskaitomybės įtraukimu į Integruotą atskaitomybės sistemą (IReF) – tai būtų pirmasis žingsnis platesnės integracijos link, ir iii) bendradarbiavimu su bankų sektoriumi siekiant suderinti institucijų duomenų reikalavimus ir bankų naudojamą kalbą bei apibrėžtis per Bankų integruotą atskaitomybės žodyną (BIRD).

Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis suintensyvėjo, 2024 m. įsteigus Jungtinį bankų atskaitomybės komitetą (JBAK), kuriame dalyvauja ECB, Europos bankininkystės institucija, Europos Komisija, Bendra pertvarkymo valdyba ir atitinkamos nacionalinės institucijos. 2024 m. JBAK sukūrė Atskaitomybės kontaktinę grupę (AKG), į kurią įtraukti bankų reguliavimo atskaitomybės srities ekspertai. AKG yra reguliaraus bendradarbiavimo ir keitimosi nuomonėmis su institucijomis struktūra. Pirmasis JBAK prioritetas yra nustatyti bendras koncepcijas ir sąvokas, kurios būtų naudojamos naujoje ir esamoje atskaitomybėje.

IReF tikslas – suderinti euro zonos bankų statistinę atskaitomybę. 2024 m. ECB paskelbė, kad atskaitomybę pagal IReF numatoma įvesti nuo 2029 m. pabaigos. Nauji terminai buvo nustatyti atsižvelgiant į grįžtamąją informaciją, gautą iš bankų sektoriaus, dėl būtinybės užtikrinti sklandų IReF įgyvendinimą.

2024 m. į BIRD bendradarbiavimo procesą, apimantį institucijas ir rinkos dalyvius, įtrauktos pirmosios priežiūros ir statistikos sistemos. Integruotas duomenų modelis, kuriame paaiškinama, kaip iš bankų vidaus sistemų galima gauti duomenis, ir taisyklės, kaip duomenis pertvarkyti į institucijų reikalaujamas ataskaitas, paskelbti BIRD interneto svetainėje.

5 intarpas
Makroekonominės statistikos tobulinimas siekiant geriau suprasti euro zonos tarptautinius finansinius ryšius

ECB paskelbė keletą naujų euro zonos mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų pozicijos statistikos bei ketvirtinių sektorių sąskaitų paskirstymų. Naujausiais duomenimis sprendžiami su globalizacija susiję matavimo iššūkiai, kaip pabrėžta ECB 2021 m. pinigų politikos strategijos apžvalgoje, jie visų pirma susiję su tarptautinio verslo įmonių buvimu ir tarptautinio finansinio tarpininkavimo grandinių plėtra.

Dabar mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų pozicijos duomenų rinkinyje pateikiama išsamesnė sektorių, geografinė ir finansinių priemonių informacija, taip pat atskiri duomenys apie specialiosios paskirties įmones (SPĮ), jie ypač naudingi analizuojant portfelinių investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pokyčius. Šios dvi mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų pozicijos kategorijos buvo pagrindiniai tarptautinių finansinių srautų svyravimų euro zonoje pastaraisiais metais komponentai^[81]. Finansavimo srautų analizę taip pat pagerina nauji duomenys apie kitų finansų įstaigų (KFĮ) subsektorius, dabar pateikiami ketvirtinėse sektorių sąskaitose, ir apie ne finansų bendrovių skolos vertybinių popierių išleidimą per finansavimo kanalus. Galiausiai nauja ketvirtinių sektorių sąskaitų informacija apie namų ūkių turimas lėšas per investicinius fondus, suskirstyta pagal pagrindinės investicijos rūšį ir sandorio šalies sektorių, palengvina namų ūkių padėties skirtingose turto klasėse analizę.

Pagerintas mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų pozicijos statistikos suskirstymas pagal sektorius ir nauji ketvirtinių sektorių sąskaitų duomenys apie namų ūkių netiesiogines pozicijas atskleidžia, kad daugiausia ne euro zonos rezidentų išleistų portfelinių investicinių vertybinių popierių yra investicinių fondų sektoriuje^[82]. Išsamesnis sandorio šalių suskirstymas pagal valstybes leidžia geriau aprėpti euro zonos tarptautinių finansinių srautų geografiją tiek išsivysčiusios, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atžvilgiu^[83].

Paskelbti nauji duomenys apie SPĮ ir KFĮ išryškina jų vaidmenį euro zonos finansiniams ryšiams. SPĮ, kurios yra labai svarbios tam tikroje šalių grupėje, nors turi labai ribotą poveikį realiajai ekonominei veiklai šalyje, kurioje yra įsikūrusios, jos rodo didelius finansinius srautus ir sudaro apie 30 % euro zonos tarpvalstybinių TUI (žr. A pav.)^[84]. KFĮ teikia 23 % euro zonos ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų ir 8 % euro zonos namų ūkiams suteiktų paskolų. Maždaug 15 % viso ne finansų bendrovių finansavimo skolos vertybiniais popieriais suteikta per finansavimo kanalus kitose euro zonos šalyse.

A pav.

Euro zonos TUI pozicijų analitinis išskaidymas

(trln. eurų; atsargos laikotarpio pabaigoje)

8 ECB mokslinių tyrimų veikla

Šiame skirsnyje pristatomi ECB vykdomi su politika susiję moksliniai tyrimai ir apibendrinamas 2024 m. atliktas darbas. Pirmiausia pristatoma ECB mokslinių tyrimų kokybė, o vėliau aprašomos penkios pagrindinės mokslinių tyrimų ir konsultacijų politikos klausimais sritys ir per metus padaryta pažanga, įskaitant mokslinių tyrimų dėl dirbtinio intelekto (DI) poveikio srityje. 6 intarpe apibūdinamas Makroekonomikos ir finansų heterogeniškumo tyrimų darbo grupės darbas.

2024 m. ECB ekspertai atliko išsamius ekonominius, pinigų ir finansų mokslinius tyrimus, suteikdami svarbių įžvalgų politikos formavimui, įskaitant šiuo metu atliekamą pinigų politikos strategijos peržiūrą. Pavyzdžiui, moksliniai tyrimai, atliekami remiantis vartotojų lūkesčių tyrimu bei namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimu, ir toliau teikė labai svarbios informacijos pinigų politikai formuoti.

ECB siekia rengti pažangiausius mokslinius tyrimus centrinių bankų veiklai svarbiose srityse. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. pagal „RePEc“ – pagrindinį ekonomikos mokslinių tyrimų indeksą – ECB užima pirmą vietą tarp pinigų ekonomikos srities institucijų, antroje vietoje yra Tarptautinis valiutos fondas (TVF), trečioje – JAV federalinio rezervo valdyba. Platesnėje makroekonomikos srityje ECB, palyginti su 2023 m., pakilo viena vieta ir dabar užima antrą vietą po Harvardo universiteto Ekonomikos fakulteto ir lenkia TVF. Bankininkystės srityje ECB dabar užima pirmą vietą ir, palyginti su 2023 m., pakilo viena vieta, aplenkdamas Čikagos universiteto Booth verslo mokyklą ir Tarptautinių atsiskaitymų banką (TAB). Tarp viso pasaulio centrinių bankų ir panašių įstaigų ECB užima antrą vietą, nusileisdamas TVF ir lenkdamas JAV federalinio rezervo valdybą, Niujorko federalinio rezervo banką ir TAB. Europoje ECB užima trečią vietą tarp visų sričių ir įstaigų, įskaitant universitetus (po Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos bei Paryžiaus ekonomikos mokyklos).

2024 m. vykdytus mokslinių tyrimų projektus galima suskirstyti į penkias plačias temines sritis, prie visų jų prisidėjo nacionaliniai centriniai bankai ir bendradarbiavimas Europos centrinių bankų sistemos mokslinių tyrimų grupėse. Pirma, pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje buvo atliekami moksliniai tyrimai, susiję su optimalia pinigų politikos struktūra ir nauja operacine sistema, taip pat kitomis svarbiomis temomis, pavyzdžiui, rinkos veikimu, finansiniu užstatu ir pinigų politikos poveikiu infliacijos dinamikai. Nemažai mokslinių tyrimų pastangų buvo skirta gilinant supratimą apie besikeičiančius pinigų politikos perdavimo mechanizmus, padedant mokslinių tyrimų tinklui „Pinigų politikos perdavimo iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje“ (ChaMP). Antra, euro zonos ekonominės raidos srityje vykdant mokslinių tyrimų projektus buvo analizuojamos įmonės, našumas ir investicijos, namų ūkių vartojimas ir darbo rinkos, kainos ir ekonominis aktyvumas, taip pat buvo kuriami nauji metodai ir būdai prognozėms gerinti. Trečia, vykdant projektus pasaulio ekonomikos analizės srityje buvo nagrinėjama tarptautinė pinigų sistema, pasaulinės finansų rinkos ir prekyba, pasaulinių sukrėtimų poveikis, tarptautiniai infliacijos veiksniai ir pasaulinio augimo perspektyvos. Ketvirta, atliekant mokslinius tyrimus ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) integracijos ir valdymo srityje daug dėmesio skirta fiskalinės politikos poveikiui makroekonomikai, įskaitant priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) priėmimą, ES fiskalinės sistemos reformą, fiskalinės politikos ir infliacijos sąsajas, taip pat pinigų ir fiskalinę sąveiką. Penkta, finansinio stabilumo, (makro)prudencinės politikos ir bankų priežiūros srityje moksliniai tyrimai apėmė bankų ir ne bankų atsparumą, pinigų politikos poveikį finansų rinkoms ir finansiniam stabilumui bei prudencinės politikos rengimą ir vertinimą. Moksliniai tyrimai bankų priežiūros srityje visų pirma buvo skirti priežiūros efektyvumui ir klimato reguliavimo poveikiui bankų elgsenai. 2024 m. toliau buvo atliekami centrinių bankų skaitmeninių valiutų moksliniai tyrimai, daugiausia dėmesio skiriant įvairių struktūros ypatybių (pvz., atlygio, laikymo limitų ir privatumo) poveikiui.

Sparčiai besiplėtojantis DI paskatino ECB imtis svarbių mokslinių tyrimų siekiant geriau suprasti DI poveikį ekonomikai ir politikos formavimui. 2024 m. ypač daug dėmesio skirta sričiai, kurioje DI metodai buvo taikomi ekonominei analizei, pavyzdžiui, ekonominėms prognozėms ir centrinių bankų komunikacijos analizei. Pirmu atveju atliekant mokslinius tyrimus buvo nagrinėjamas mašininio mokymosi metodų taikymas prognozuojant infliaciją. Tokie metodai leidžia atsižvelgti į specifinę ekonomikos dinamiką ir taip pagerinti prognozes neramiais laikais. Kitiems moksliniams tyrimams buvo naudojami nuotaikų rodikliai, gauti atlikus naujienų tekstinę analizę, sugeneruotą taikant didelius kalbos modelius, trumpalaikiam ekonominio aktyvumo prognozavimui^[85]. Kalbant apie centrinių bankų komunikaciją, pažymėtina, kad didelių kalbos modelių generuojama tekstinė analizė buvo atliekama tiriant, kaip ECB pareiškimai veikia finansų rinkas, ypač ekonominio neapibrėžtumo metu. Tokio pobūdžio moksliniai tyrimai rodo, kaip centrinio banko komunikacija grindžiamos nuotaikos gali padėti geriau suprasti rinkos lūkesčius dėl infliacijos ir palūkanų normų^[86].

2024 m. ECB mokslinių tyrimų rezultatų lygis tebebuvo aukštas. ECB ekspertai iš viso paskelbė 124 straipsnius ECB darbo straipsnių serijoje ir 12 straipsnių mokslinių tyrimų biuletenyje. Daugelis darbo straipsnių buvo paskelbti ir išorės akademiniuose žurnaluose.

9 Teisinė veikla ir pareigos

Šiame skirsnyje apžvelgiama su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisdikcija, pateikiama informacija apie ECB nuomones ir atvejus, kai nebuvo vykdomas reikalavimas konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimis. Jame taip pat pateikiamos ataskaitos apie ECB vykdomą piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymosi stebėseną.

9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

2024 m. birželio mėn. Bendrasis Teismas atmetė Banca Carige akcininkų ieškinį dėl žalos atlyginimo (byla T‑134/21, Malacalza Investimenti ir Malacalza prieš ECB), juo buvo prašoma atlyginti įtariamą žalą, kurią, jų nuomone, jie patyrė dėl veiksmų, kurių 2014–2019 m. ECB ėmėsi vykdydamas banko priežiūros funkcijas. Šiame sprendime Bendrasis Teismas visų pirma konstatavo, kad ECB, vykdydamas priežiūros įgaliojimus, siekia viešojo intereso užtikrinti tinkamą rinkų veikimą ir stabilumą. Todėl ECB deliktinė atsakomybė už veiksmus ir neveikimą, susijusius su priežiūros įgaliojimų vykdymu, yra ribota, nes tam reikėtų pažeisti teisės normą, kuria siekiama suteikti teises asmenims. Kartu Bendrasis Teismas, remdamasis suformuota teismų praktika, pripažino, kad bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, gero administravimo principo, pažeidimas gali potencialiai lemti deliktinės atsakomybės atsiradimą. Tačiau šioje byloje Bendrasis Teismas nustatė, kad pažeidimo nebuvo. Ši byla buvo pirmoji galimybė ESTT įvertinti ieškinio dėl žalos atlyginimo už ECB priežiūros veiksmus pagrįstumą. Šiuo metu nagrinėjamas apeliacinis skundas (byla C-557/24 P, Malacalza Investimenti ir Malacalza prieš ECB).

2024 m. birželio mėn. Bendrasis Teismas atmetė septynis prižiūrimų bankų ieškinius^[87], kuriais buvo prašoma panaikinti atskaitymo reikalavimą ir susijusį atskaitomybės reikalavimą, nustatytą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, prisiimtų nacionalinių indėlių garantijų sistemų ir Bendro pertvarkymo fondo atžvilgiu kaip jų ex ante įnašų dalis. ECB šias priemones nustatė pagal 2 ramsčio sistemą, siekdamas padengti banko kapitalo pozicijos pervertinimo riziką, kuri kilo dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į ekonominius nuostolius, patirtus perdavus neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus užtikrinantį įkaitą, kuris nebegalėjo būti nuolat naudojamas nuostoliams padengti. Šias priemones ECB nustatė pagal naują metodiką, parengtą siekiant atsižvelgiant į Bendrojo Teismo 2020 m. sprendimus, kuriais buvo panaikinti sprendimai taikyti tas pačias priemones dėl to, kad nebuvo individualiai įvertinta, kaip nustatyta rizika buvo valdoma ir padengta bankų įgyvendintomis priemonėmis ir jų turimu kapitalu bei likvidumu. Todėl šie nauji ECB sprendimai buvo priimti su geresne motyvacija, kuria siekiama geriau atspindėti atliktą individualų vertinimą. Minėtais septyniais sprendimais juos palaikė Bendrasis Teismas, patvirtindamas, kad ECB teisingai taikė BPM reglamento^[88] 16 straipsnį vertindamas, ar bankai susiduria su nepakankamai padengta rizika, ir nustatydamas jos padengimo priemonę. Keturi iš septynių bankų apskundė jiems skirtus sprendimus ir šiuo metu ESTT nagrinėja apeliacinius skundus.

2024 m. lapkričio mėn. ESTT (penktoji teisėjų kolegija) pateikė sprendimą dėl Vokietijos federalinio administracinio teismo prašymo priimti prejudicinį sprendimą (sujungtos bylos C‑758/22 ir C‑759/22). Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekė išsiaiškinti, ar kelios Vokietijos profesinės savidraudos įstaigos yra pensijų fondai pagal 2018 m. sausio 26 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2018/231 dėl pensijų fondams taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų ir todėl joms turi būti taikomi ECB statistinės atskaitomybės reikalavimai. Pareiškėjai teigė, kad jie yra socialinės apsaugos fondai, todėl ECB reikalavimai jiems netaikomi. Teisingumo Teismas nustatė, kad pareiškėjai gali būti laikomi pensijų fondais, nes jų veikla atitinka keturis būtinus kriterijus, pagal kuriuos priskiriama šiam sektoriui. Apibendrinant pažymėtina, kad i) jų funkcija buvo siūlyti išmokas, padengiančias išėjimo į pensiją, mirties ir neįgalumo rizikas; ii) jie turėjo valdymo savarankiškumą ir tvarkė išsamią apskaitą; iii) didžioji dauguma jų narių privalėjo tapti savidraudos įstaigų, kurios iš esmės neturėjo teisės savo paslaugų teikti kitiems asmenims, nariais, ir iv) paslaugų negarantavo valstybė ir jos priklausė nuo sumokėtų įnašų dydžio ir savidraudos įstaigų sėkmės valdant savo turtą. Ši byla svarbi tuo, kad joje patvirtinama, jog ECB turi teisę rinkti statistinę informaciją apie pareiškėjų finansinę veiklą, kurią jie vykdo kaip pensijų fondai. Kadangi pensijų fondams tenka svarbus vaidmuo euro zonos ekonomikoje, ši informacija reikalinga Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams, ypač susijusiems su pinigų politika, vykdyti.

9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis. Visos ECB nuomonės skelbiamos EUR‑Lex.

2024 m. užregistruoti devyni aiškūs ir svarbūs atvejai, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl teisės akto projekto. Penki atvejai, kai nebuvo laikomasi nustatytos pareigos, buvo susiję su Sąjungos teisės aktais, o keturi – su nacionalinės teisės aktais. Septyniais atvejais ECB priėmė nuomones savo iniciatyva. Dviem atvejais buvo pateiktas raštas dėl nustatytos pareigos nevykdymo.

Pirmasis ES atvejis buvo susijęs su ES pasiūlymu dėl Direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų (AIF). Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes jis susijęs su ECBS teise susipažinti su išsamiais duomenimis apie AIF sektorių, taip pat su ECB statistiniais reikalavimais, taikomais šiam sektoriui. Antrasis ES atvejis buvo susijęs su reglamentu, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija (AMLA). Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes jame yra nuostatų dėl AMLA ir ECB bendradarbiavimo. Trečiasis ES atvejis buvo susijęs su Pastatų energinio naudingumo direktyva. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes ECB turi būti suteikta galimybė susipažinti su energinio naudingumo sertifikatais. Ketvirtasis ES atvejis buvo susijęs su Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo reikšmės bankų aplinkos, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos valdymui ir poreikio užtikrinti visų atitinkamų institucijų veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija^[89]. Penktasis ES atvejis buvo susijęs su reglamentu dėl ASV reitingavimo veiklos skaidrumo ir sąžiningumo. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes jis susijęs su nepriklausomu Eurosistemos įkaito reikalavimų vertinimu.

Pirmasis nacionalinis pareigos nevykdymo atvejis susijęs su Bulgarijos teisės aktais, turinčiais įtakos Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas). Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes Bulgarijos nacionalinio banko valdytojo arba valdytojo pavaduotojų laikinas paskyrimas laikinuoju ministru pirmininku kelia svarbių klausimų, susijusių su Bulgarijos nacionalinio banko nepriklausomumu. Antrasis atvejis susijęs su Graikijos teisės aktu, pagal kurį likusios valstybės akcijos Graikijos bankuose perduodamos kitai viešajai įstaigai. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes teisės aktas turi įtakos Graikijos kredito įstaigoms, kurioms taikoma tiesioginė ECB priežiūra. Trečiasis atvejis susijęs su Vengrijos įstatymu, pagal kurį Magyar Nemzeti Bank patenka į kibernetinio saugumo įstatymo taikymo sritį. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo poveikio Magyar Nemzeti Bank nepriklausomumui. Ketvirtasis atvejis susijęs su Maltos teisės aktu, turinčiu įtakos Maltos centrinio banko valdytojo ir valdytojo pavaduotojų atlygiui. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl jo poveikio Maltos centrinio banko nepriklausomumui.

ECB priėmė keturias nuomones dėl siūlomų ES teisės aktų, apimančių i) mokėjimo ir elektroninių pinigų paslaugas, ii) piniginius susitarimus su eurą naudojančiomis trečiosiomis valstybėmis, iii) atskaitomybės reikalavimus finansinių paslaugų ir paramos investicijoms srityse ir iv) prieigos prie finansinių duomenų sistemą.

ECB priėmė 38 nuomones dėl nacionalinės teisės aktų projektų. Nuomonės dėl nacionalinės teisės aktų dažnai apima daugiau nei vieną temą. ECB priėmė:
- dešimt nuomonių dėl galimybės naudotis grynaisiais pinigais;
- šešias nuomones dėl nacionalinių centrinių bankų (NCB);
- penkias nuomones dėl su Tarptautiniu valiutos fondu susijusių klausimų;
- keturias nuomones dėl specialiosios paskirties bankų mokesčių arba finansinių sandorių mokesčių;
- dvi nuomones dėl kibernetinio saugumo;
- dvi nuomones dėl tarptautinių sankcijų;
- vieną nuomonę dėl euro įvedimo;
- vieną nuomonę dėl mokėjimo sistemų priežiūros;
- vieną nuomonę dėl privalomųjų atsargų reikalavimų;
- vieną nuomonę dėl kriptoturto;
- vieną nuomonę dėl pagalbos skolininkams;
- vieną nuomonę dėl pagrindinės sandorio šalies pertvarkymo;
- vieną nuomonę dėl lobistinės veiklos registravimo reikalavimų taikymo NCB darbuotojams;
- vieną nuomonę dėl NCB teikiamos skubios likvidumo pagalbos;
- vieną nuomonę dėl mokėjimų statistikos teikimo;
- vieną nuomonę dėl nacionalinės finansinio stabilumo tarybos.

9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) laikosi draudimų, nustatytų Sutarties 123 ir 124 straipsniuose bei Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį, ECB ir NCB draudžiama leisti lėšų pereikvojimą sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybę vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams, taip pat draudžiama ECB ar nacionaliniams centriniams bankams pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios rizikos ribojimo nuostatomis pagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su ECB valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES NCB antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo.

2024 m. ECB vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių iš esmės buvo laikomasi.

ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą dėl piniginio finansavimo vis dar kelia tai, kad 2015 m. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

NCB vykdomas įsipareigojimų, tenkančių viešajam sektoriui Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atžvilgiu, finansavimas nelaikomas piniginiu finansavimu, jei dėl jo atsiranda užsienio pretenzijų, turinčių visas oficialiųjų tarptautinių atsargų savybes. Tačiau ankstesniais metais Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique ir Banque de France per TVF suteiktos finansinės dotacijos, skirtos skolai labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims sumažinti, nesukėlė jokių užsienio pretenzijų, todėl joms ir toliau reikia taikyti korekcines priemones.

Ispanijos finansinės žvalgybos padaliniui (Servicio Ejecutivo de la Comisión de Prevención del Blanqueo de Capitales e Infracciones Monetarias, toliau – Sepblac) skirtas Banco de España finansavimas yra nesuderinamas su 123 straipsnyje nustatytu piniginio finansavimo draudimu, nes Sepblac yra viešojo sektoriaus institucija. Todėl su Sepblac susiję susitarimai turėtų būti persvarstyti, kad būtų užtikrintas draudimo laikymasis.

10 ECB ES ir tarptautiniame kontekste

2024 m. ECB toliau palaikė atvirą dialogą su Europos ir tarptautiniais partneriais. ECB ir Europos Parlamento sąveika yra ECB atskaitomybės sistemos pagrindas. ECB dalyvavo reguliariuose posėdžiuose ir susirašinėjime su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu (ECON). Be to, ECB bendradarbiavo su ECON vykdydamas su skaitmeniniu euru susijusius darbus. Tarptautinėje srityje ECB bendradarbiavo su G20 partneriais, pabrėždamas, kad reikia stiprinti bankų sektoriaus ir ne bankų finansų sektoriaus atsparumą ir paspartinti sutartų G20 veiksmų planų ir sistemos „Bazelis III“ įgyvendinimą. ECB taip pat dalyvavo centriniam bankui aktualiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) diskusijose, įskaitant dėl TVF skolinimo politikos ir priemonių besiformuojančios rinkos ekonomikoms ir mažas pajamas gaunančioms šalims.

10.1 ECB atskaitomybė

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ECB suteikiamas nepriklausomumas siekiant užtikrinti, kad jis galėtų vykdyti kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimus be politinio kišimosi. Šį nepriklausomumą papildo įsipareigojimas už savo veiksmus atsiskaityti Europos Parlamentui, t. y. Europos Sąjungos piliečiams atstovaujančiai institucijai. ECB atskaitomybės praktika, grindžiama SESV 284 straipsnio 3 dalimi, sudaro sąlygas abipusiam ECB ir Europos Parlamento dialogui. Tai leidžia ECB paaiškinti savo politiką bei sprendimus ir išklausyti piliečių išrinktus atstovus susirūpinimą keliančiais klausimais. Be to, ECB atskaitomybės sistemą papildo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma teisminė peržiūra.

2024 m. birželio mėn. ES piliečiai išrinko naują Europos Parlamentą, o nuo balandžio pabaigos iki liepos pradžios buvo Parlamento veiklos pertrauka. Todėl ECB Pirmininkė dalyvavo trijuose reguliariuose ECON komiteto klausymuose – viename vasario mėn. su kadenciją baigiančiu komitetu ir dviejuose antrąjį pusmetį su išrinktais naujais nariais. Pirmininkė taip pat dalyvavo plenarinio posėdžio diskusijoje dėl ECB 2022 metų ataskaitos. Ši veikla sudarė sąlygas keistis nuomonėmis dėl pagrindinių pinigų politikos sprendimų ir kitais centrinio banko veiklos klausimais. Balandžio mėn. ECB pirmininkės pavaduotojas taip pat pristatė ECB 2023 metų ataskaitą ECON komitetui. Be to, balandžio mėn. ECB paskelbė savo atsiliepimus apie Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2022 metų ataskaitos.

Per metus ECB atsakė į 12 Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus. Šie klausimai buvo susiję su tokiomis temomis kaip pinigų politika, ekonomikos perspektyvos, skaitmeninis euras ir ECB instituciniai klausimai. Išrinkus naująjį Parlamentą, rugsėjo mėn. surengta įvadinė sesija apie ECB, skirta Parlamento darbuotojams supažindinti su ECB veikla ir jo atskaitomybės įsipareigojimais. 2024 m. lapkričio mėn. ECON komiteto delegacija, kurioje buvo keli nauji Europos Parlamento nariai, dalyvavo kasmetiniame vizite į ECB Frankfurte prie Maino.

2024 m. ECB toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu dėl skaitmeninio euro parengiamojo etapo. Vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone dalyvavo dviejuose ECON komiteto klausymuose, kuriuose pateikė naujausią informaciją apie skaitmeninio euro projekto pažangą^[90]. Be to, ECON pirmininkas ir komiteto nariai buvo nuolat informuojami pranešimais apie visus svarbiausius su skaitmeniniu euru susijusius pokyčius. ECB taip pat dalyvavo Europos Parlamento narių organizuotuose renginiuose, skirtuose įvairiems skaitmeninio euro projekto aspektams aptarti.

2024 m. rudenį atlikta standartinė Eurobarometro apklausa parodė, kad 81 % euro zonos respondentų palaiko bendrąją valiutą, ir tai yra naujas visų laikų rekordas. Be to, 51 % euro zonos respondentų pasitiki ECB ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 2009 m. rudens – 8 procentiniais punktais didesnis nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. ECB ir toliau yra pasiryžęs konstruktyviai bendrauti su Europos Parlamentu ir euro zonos piliečiais. Paaiškindamas savo sprendimus, spręsdamas visuomenei rūpimus klausimus ir palaikydamas atvirą dialogą, ECB siekia didinti pasitikėjimą ir užtikrinti veiksmingą savo atskaitomybės įsipareigojimų vykdymą.

10.2 Tarptautiniai ryšiai

G20

2024 m. Brazilijai pirmininkaujant G20, nepaisant mažėjančio infliacijos spaudimo ir pasaulio ekonomikos atsparumo, pasaulio ekonomika ir toliau susidūrė su dideliais iššūkiais dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gilėjančių konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant geopolitinės įtampos, pirmininkaujanti Brazilija sėkmingai plėtojo daugiašalį bendradarbiavimą ir liepos bei spalio mėn. vykusiuose G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimuose pasiekė susitarimą dėl komunikatų, o lapkričio mėn. – dėl Rio de Žaneiro vadovų deklaracijos. Prioritetas buvo teikiamas nelygybei, klimato kaitai, tvariai raidai, daugiašalių plėtros bankų vaidmens stiprinimui, finansiniam stabilumui ir tarptautiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje. Priimtas G20 veiksmų planas dėl geresnių, didesnių ir veiksmingesnių daugiašalių plėtros bankų. ECB palankiai įvertino pirmininkaujančios Brazilijos pripažinimą, kad Finansinio stabilumo taryba (FST) atlieka svarbų vaidmenį bankų sektoriaus ir ne bankų finansų sektoriaus reguliavimo srityje, pabrėždamas būtinybę įgyvendinti i) G20 veiksmų planą ir FST rekomendacijas dėl kriptoturto; ii) G20 veiksmų planą dėl tarptautinių mokėjimų; iii) sistemą „Bazelis III“ ir iv) FST rekomendacijas dėl ne bankų finansų tarpininkų. ECB taip pat pabrėžė, kad svarbu reguliuoti inovatyvias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir žetonų, siekiant užtikrinti, kad jų nauda būtų pagrįsta patikimomis reguliavimo sistemomis.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

ECB toliau aktyviai dalyvavo TVF^[91] ir kituose forumuose vykstančiose diskusijose apie tarptautinę pinigų ir finansų sistemą. 2024 m. TVF ėmėsi svarbių veiksmų siekdamas toliau padėti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims ir mažas pajamas gaunančioms šalims.

Spalio mėn. darbą pradėjo naujas 25‑asis TVF vykdomosios valdybos narys. Jis, kartu su kitais dviem vykdomaisiais direktoriais, atstovauja Užsachario Afrikai ir stiprina regiono balsą bei atstovavimą. Be to, TVF pertvarkė savo Mokesčių ir priemokų politiką, kad gerokai sumažintų skolinimosi išlaidas šalims narėms, kurioms trūksta lėšų, kartu apsaugodamas savo finansinį pajėgumą. Kalbant apie mažas pajamas gaunančias šalis, pažymėtina, kad TVF susitarė dėl daugiamečių politikos reformų ir finansavimo paketo, kad būtų užtikrinti ištekliai ir TVF galėtų toliau skolinti lengvatinėmis palūkanomis, ir taip nustatė kryptį siekiant Skurdo mažinimo ir augimo patikos fondo (angl. Poverty Reduction and Growth Trust, PRGT) tvarumo. Be to, jis atliko pirmą tarpinę Atsparumo ir tvarumo patikos fondo (angl. Resilience and Sustainability Trust, RST) peržiūrą. Šis patikos fondas padeda mažas pajamas gaunančioms šalims ir pažeidžiamoms vidutines pajamas gaunančioms šalims stiprinti savo makroekonominį atsparumą klimato kaitai ir būsimoms pandemijoms, taip prisidėdamas prie būsimo mokėjimų balanso stabilumo. ES valstybės narės ir jų centriniai bankai yra svarbūs PRGT ir RST rėmėjai. ES centrinių bankų įnašai gali būti panaudoti tik tuo atveju, jei patikos fondui pateiktas reikalavimas turi oficialiųjų tarptautinių atsargų turto statusą, o tai neleidžia teikti įnašų dotacijų ar dovanų forma. ECB taip pat toliau prisidėjo prie tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama padėti pažeidžiamoms šalims įveikti didėjantį skolos pažeidžiamumą, visų pirma tobulinant G20 skolos traktavimo bendrą sistemą ir įgyvendinant TVF ir Pasaulio banko iniciatyvą, kuria siekiama padėti šalims, susiduriančioms su likvidumo sunkumais, kurių skola yra tvari.

Praėjus trejiems metams po paskutinio 2021 m. TVF atlikto bendro specialiųjų skolinimosi teisių (SST) paskirstymo, ECB ir Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai peržiūrėjo savo savanoriškus prekybos susitarimus su TVF^[92]. Lapkričio mėn. ECB valdančioji taryba padarė išvadą, kad dabartiniai Eurosistemos savanoriški prekybos susitarimai tebėra tinkami, įskaitant jų prekybos intervalus.

11 Gero valdymo, socialinio ir aplinkos tvarumo skatinimas

ECB atlieka svarbią veiklą aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ASV) srityse. Kaip viešoji institucija, ECB yra atskaitingas Europos Sąjungos (ES) piliečiams ir jų išrinktiems atstovams. Ši atsakomybė apima veiksmingą bendravimą ir bendradarbiavimą su įvairiomis auditorijomis, aukščiausių etikos standartų ir skaidrumo laikymąsi, darbuotojų įgalinimą ir jų gerovės skatinimą, taip pat poveikio klimatui ir aplinkai bei rizikos vertinimą. 2024 m. įgyvendinti keli ECB klimato ir gamtos plane nustatyti etapai.

11.1 Naujausia informacija apie aplinkos apsaugą, socialinę atsakomybę ir valdyseną

Šią svarbiausių ASV pokyčių 2024 m. apžvalgą papildo kiti šios metų ataskaitos skirsniai ir kita informacija, kuri pateikiama ECB interneto svetainėje (žr. 11.1 lentelę).

11.2 ir 11.3 skirsniuose išsamiai aprašyta, kaip 2024 m. ECB vykdė svarbias iniciatyvas siekdamas nuolat tobulinti savo, kaip Europos institucijos, valdymo sistemas, kartu skatindamas skaidrumą ir bendradarbiavimą su piliečiais. 11.2 skirsnyje pabrėžiama, kaip ECB glaudžiai bendradarbiauja su analogiškomis Europos ir tarptautinio lygmens institucijomis siekdamas stiprinti etiką, sąžiningumą ir gerą elgesį, taip reaguodamas ir į padidėjusį visuomenės susidomėjimą šiais klausimais. 11.3 skirsnyje aprašomos ECB įgyvendintos iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti ECB informavimo veiklą ir didinti jo skaidrumą bei prieinamumą visuomenei. 11.4 skirsnyje apžvelgiama darbuotojams skirta politika ir pateikiami duomenys apie tai, kaip ECB puoselėja atvirą darbo kultūrą ir skatina karjeros plėtrą, taip pat atnaujinta informacija apie įvairovės ir įtraukties pastangas, nurodyti svarbiausi 2024 m. įvykiai. Galiausiai 11.5 skirsnyje aprašytas ECB darbas klimato ir aplinkos temomis ir pateikta išsami informacija apie labiau specializuotus šios srities leidinius.

ASV rizika vertinama kaip ECB finansinės ir nefinansinės rizikos valdymo sistemos dalis. Tai aprašyta 2024 m. ECB metinių ataskaitų skyriuje apie rizikos valdymą. Vienas iš šios sistemos sudedamųjų dalių yra Eurosistemos balanso su klimato rizika susijęs testavimas nepalankiausiomis sąlygomis^[93], jį atlikdamas ECB vertina Eurosistemos finansinės rizikos profilio jautrumą klimato kaitai. Pirmasis testavimas nepalankiausiomis klimato sąlygomis atliktas 2022 m. ir nuo to laiko jis tapo reguliaria užduotimi, naujas testavimas bus atliktas 2024 m.

11.2 Etikos ir sąžiningumo stiprinimas

ECB Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) yra atsakinga už etikos ir valdymo taisyklių, atitinkančių aukščiausius elgesio standartus, nustatymą ir šių taisyklių laikymosi stebėseną.

2024 m., siekdamas padėti nacionaliniams centriniams bankams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms įgyvendinti Etikos gaires, Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas teikė rekomendacijas klausimais, susijusiais su asmeninių finansinių sandorių apribojimais ir interesų konfliktais dėl išorės veiklos ir nemokamų atostogų. Be to, siekdamas maksimaliai panaudoti požiūrių įvairovės teikiamus privalumus ir įžvalgas, komitetas surengė temines sesijas su išorės pranešėjais, jose dalyvavo maždaug 50 skirtingų valstybės institucijų ir organizacijų atstovai. Minint Pasaulinę etikos dieną, komitetas, pabrėždamas bendrą įsipareigojimą, visomis oficialiomis ES kalbomis paskelbė reklamjuostę su tekstu „Etika – mūsų bendras kompasas“.

Europos lygmeniu ECB kartu su kitomis Europos institucijomis siekė, kad būtų priimtas tarpinstitucinis susitarimas, kuriuo įsteigiama ES etikos institucija. Šio susitarimo pasirašymas yra svarbus laimėjimas, padėsiantis puoselėti bendrą Europos institucijų gero elgesio kultūrą. Tarptautiniu lygmeniu ECB aktyviai dalyvavo dalijantis žiniomis ir geriausia praktika pasauliniame Daugiašalių organizacijų etikos tinkle, atlikdamas tiek tinklo pirmininko pavaduotojo vaidmenį, tiek prisidėdamas prie susitikimų, darbo grupių ir Pasaulio sveikatos organizacijos rengiamos metinės konferencijos, taip stiprindamas pasaulinį bendradarbiavimą.

2024 m. informuotumo apie etiką ir sąžiningumą palaikymas tebebuvo vienas svarbiausių prioritetų. Be naujiems nariams skirtų programų, AUVT daug dėmesio skyrė organizuodama mokymo kursus, skirtus ir pritaikytus konkrečioms verslo funkcijoms, taip pat kursus, skirtus asmeniniams finansiniams sandoriams taikomoms taisyklėms priminti. Pasaulinės etikos dienos proga taip pat buvo surengtos kelios informavimo iniciatyvos, įskaitant stendus ir viktoriną visiems ECB darbuotojams. AUVT tęsė skaitmeninimo veiklą siekdama supaprastinti etikos konsultacijų tvarką darbuotojams, pavyzdžiui, kreipimąsi per ECB mobiliuosius įrenginius. Be to, buvo skaitmenizuotas ECB aukšto lygio tarnautojų interesų deklaracijų teikimo procesas, taip užtikrinant spartesnį ir sklandesnį jų pateikimą.

Dėl informuotumo didinimo iniciatyvų ir nuolatinių pastangų kurti intuityvias skaitmenines priemones pastebimai išaugo užklausų dėl etikos konsultacijų skaičius – nuo 2 767 (2023 m.) iki 3 070 (2024 m.) (žr. 11.1 pav.). Kasmetiniai atitikties stebėsenos patikrinimai, kuriuos 2024 m. organizavo AUVT, dar kartą patvirtino, kad ECB darbuotojai ir aukšto lygio tarnautojai apskritai laikosi asmeninių finansinių sandorių taisyklių.

11.1 pav.

2024 m. gautų ECB darbuotojų užklausų apžvalga

ECB nepriklausomas Etikos komitetas kartu su ECB Audito komitetu papildo ECB valdymo struktūrą. Jis teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams etikos klausimais, kurie daugiausia yra susiję su privačia veikla, taip pat mokamu darbu išėjus iš ECB, taip pat vertina jų interesų deklaracijas. Be to, komitetas stebi Europos ir tarptautinius pokyčius etikos ir gero elgesio srityje. Peržiūrėjęs interesų deklaracijas, 2024 m. jis patikrino, kaip ECB aukšto lygio tarnautojai laikosi asmeninių finansinių sandorių taisyklių, ir pateikė 34 nuomones įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dešimt nuomonių dėl apribojimų, taikomų pasibaigus darbo santykiams (keliose iš šių nuomonių buvo pateiktos rekomendacijos dėl veiklos pertraukos laikotarpių). Etikos komiteto nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje praėjus šešiems mėnesiams nuo jų priėmimo dienos.

11.3 Komunikacija ir ECB politikos skaidrumas

2024 m. infliacijai toliau mažėjant ir 2025 m. artėjant prie 2 % tikslo, ECB vykdomai politikai padėjo infliacijos lūkesčių stabilumas. Tyrimų rezultatai vis dažniau rodo, kad vartotojų ir įmonių lūkesčiai pinigų politikos perdavimui turi ne mažesnę reikšmę nei finansų rinkų lūkesčiai. Norėdamas sėkmingai valdyti lūkesčius, ECB turi komunikuoti aiškiai, nuosekliai ir suprantamai.

2024 m. pasikeitė politikos palūkanų normų ciklas. 2024 m. birželio mėn. pirmą kartą sumažinus palūkanų normą, buvo dedamos suderintos komunikacijos pastangos paaiškinti šį sprendimą ir ekonomikos perspektyvas. Pirmininkės nuomonė buvo skelbiama keliose žiniasklaidos priemonėse visoje Europoje (ji buvo paskelbta ir ECB tinklaraščio įraše apie palūkanų normų mažinimo priežastis), taip pat Vykdomosios valdybos nariai davė interviu televizijoje ir radijuje. Visomis ES kalbomis buvo parengtas aiškinamasis leidinys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tam, ką palūkanų normų mažinimas reiškia žmonėms kasdieniame gyvenime, ir apie jį paskelbta ECB socialinių tinklų kanaluose.

Informacijos sklaidos didinimas

Per pastarąjį infliacijos šuolį kylančios kainos Europos gyventojams tapo labai aktualia problema, keliančia daug klausimų ir susirūpinimą. ECB ir toliau aiškino visuomenei savo veiksmus. Tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma europiečių vis dar išgirsta apie ECB per televiziją ir radiją, o vis didesnę dalį žmonių pasiekia ir naujienos internete. Todėl ECB politikos formuotojai daugiausia dėmesio skyrė televizijai, socialiniams tinklams ir visuotinės svarbos žiniasklaidai kaip kanalams, kuriais galima paaiškinti ECB politiką ir tai, kaip ji užtikrina visiems naudingą kainų stabilumą.

Buvo išnagrinėti nauji formatai, pavyzdžiui, „užkulisių“ televizijos dokumentinis filmas apie tai, kaip priimami sprendimai, suteikiantis asmeninių įžvalgų apie tai, kaip veikia ECB. Siekdami užmegzti tiesioginį ryšį su euro zonos šalių gyventojais, ECB politikos formuotojai dažnai derino oficialius vizitus su galimybėmis bendrauti su piliečiais tokiose vietose kaip vietos ūkininkų turgelis arba mokyklos ir universitetai. Buvo dedamos ypatingos pastangos pasiekti žmones, kurie paprastai negirdi apie centrinio banko politiką: Pirmininkė Ch. Lagarde pasirodė populiarioje televizijos komedijų laidoje, kad paprastai ir prieinamai paaiškintų, ką ECB daro, kad suvaldytų kainas, kaip dirbtinis intelektas veikia ekonomiką ir kaip susidoroti su didesniu ekonominiu neapibrėžtumu.

Kad pinigų politikos ir realios ekonominės veiklos ryšys būtų apčiuopiamas, ECB politikos formuotojai lankėsi įvairių euro zonos šalių įmonėse, pavyzdžiui, kvantinių skaičiavimų laboratorijoje Pasqal Prancūzijoje, technologijų ir paslaugų tiekimo bendrovėje Bosch Vokietijoje ir Roterdamo uoste Nyderlanduose. Šie vizitai – ne tik proga aptarti, kaip ECB politika veikia ekonomiką ir įmones. Jie taip pat padeda politikos formuotojams geriau suprasti ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria įmonės, pavyzdžiui, reguliavimo ir technologijų poveikį našumui, sunkumus ieškant gerai parengtų darbuotojų arba žaliosios pertvarkos reikalavimus.

ECB ir toliau stengėsi būti geru instituciniu Frankfurto prie Maino nariu ir tiesiogiai bendrauti su vietos gyventojais. 2024 m. per kasmetinį festivalį „Muziejų naktis“ ECB vėl atvėrė duris lankytojams. Jis taip pat dalyvavo vietos „Europafest“ iškilmėse Europos dienos proga (gegužės 9 d.), kur jo stendas sulaukė daug lankytojų, ir kartu su Frankfurto radijo simfoniniu orkestru šalia ECB patalpų surengė itin sėkmingą koncertą „Europa OpenAir“, jame apsilankė apie 17 000 svečių.

Prieinamesnis ECB

Per metus ECB lankytojų centre iš viso apsilankė 21 325 lankytojai: 12 798 dalyvavo ekskursijose su gidu, o 8 527 – paskaitose. Atsižvelgiant į didelį visuomenės susidomėjimą ECB pagrindinio pastato architektūra, 2024 m. liepos mėn. buvo atnaujintos architektūrinės ekskursijos su gidu, kuriose dalyvavo 1 040 lankytojų. Tai tik nedidelė dalis susidomėjusiųjų, tačiau vietų skaičius ekskursijose yra ribotas dėl nepakankamų pajėgumų.

Siekdamas sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su ECB ir jo politika, įskaitant prieigą internetu, ECB pertvarkė savo interneto svetainių struktūrą orientuodamasis į naudotojus, kad jiems būtų lengviau ieškoti informacijos. Be to, buvo sukurtas naujas „WhatsApp“ kanalas, skirtas naujoms auditorijoms pasiekti. Jame siūlomos naujienos, viktorinos ir kitas interaktyvus turinys, o iki 2024 m. pabaigos jis sulaukė daugiau kaip 90 000 prenumeratorių. ECB taip pat toliau stengėsi naudoti technologijas, kad jo skelbiama informacija būtų lengvai suprantama. Šiuo tikslu kuriama dirbtiniu intelektu pagrįsta priemonė, kuri gerina rašymo stilių, o pasitelkus Europos Komisijos mašininio vertimo paslaugą „eTranslation“ teikiama daugiau daugiakalbio turinio.

Specialios dienos ir jubiliejai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į ECB ir jo darbą, paaiškinti, ką jis daro ir kaip jo darbas veikia žmones. 2024 m. sukako dešimt metų, kai buvo sukurta Europos bankų priežiūra. Šia proga ECB lankytojų centre buvo atnaujinti ir papildyti bankų priežiūrai skirti eksponatai. Praėjusiais metais ECB tinklalaidė taip pat šventė savo penktąsias metines, kurių proga buvo sukurtas specialus „#AskECB“ tinklalaidės epizodas, jame buvo atsakoma į piliečių klausimus. Be to, ECB „LinkedIn“ kanalo sekėjų skaičius pasiekė 500 000.

ECB skaidrumo politikoje lemiamas vaidmuo tenka viešosios prieigos tvarkai. Ši tvarka skatina atvirumą ir stiprina ECB demokratinį teisėtumą, nes suteikiama kuo platesnė galimybė susipažinti su ECB dokumentais, kartu užtikrinant ECB nepriklausomumo ir veiksmingo veikimo apsaugą.

Prašymų leisti visuomenei susipažinti su ECB dokumentais skaičius 2024 m. šiek tiek padidėjo – 74 prašymai, o 2023 m. – 73 prašymai). Prašymai ir toliau buvo susiję su įvairiomis temomis, susijusiomis su instituciniais ir valdymo aspektais bei centrinės bankininkystės ir priežiūros klausimais. Kaip ir 2023 m., daugiausia prašymų buvo pateikta dėl institucinių dokumentų, susijusių su tokiais klausimais kaip viešieji pirkimai. Pabrėžiant ECB įsipareigojimą siekti skaidrumo, dokumentai, atskleisti reaguojant į prašymus leisti susipažinti su jais visuomenei, paprastai skelbiami ECB viešajame dokumentų registre. Be to, buvo atnaujinta 2024 m. temų, nagrinėjamų ECB gautuose prašymuose susipažinti su dokumentais, apžvalga.

Siekdamas didinti informuotumą apie teisinę sistemą, reglamentuojančią galimybę susipažinti su dokumentais, ir puoselėti skaidrumo kultūrą institucijoje, UNESCO paskelbtą Tarptautinę visuotinės prieigos prie informacijos dieną ECB organizavo informavimo mokymus, skirtus visiems ECB darbuotojams.

Europos ombudsmenas nenustatė atvejų, kad ECB būtų netinkamai nagrinėjęs visuomenės prašymus suteikti prieigą prie duomenų.

11.4 Įgaliname savo darbuotojus siekti puikių rezultatų Europos labui

2024 m. ECB ir toliau teikė pirmenybę pastangoms puoselėti atvirą darbo kultūrą ir dinamišką, įtraukią bei palankią darbo vietą, kurioje kiekvienas darbuotojas gali siekti geresnių rezultatų. Jis pradėjo vykdyti keletą iniciatyvų, skirtų gerovei, profesiniam tobulėjimui bei įvairovei ir įtraukčiai didinti. ECB taip pat pradėjo perėjimą prie dinamiškų darbo vietų – naujo mūsų biurų erdvių dizaino, atspindinčio besikeičiančią mišraus, nuotolinio darbo ir darbo biure aplinką. Nauja politika, pavyzdžiui, visiškai apmokamos specialios vaiko priežiūros atostogos ir suteikiamos ilgesnės atostogos globėjams, pabrėžia ECB įsipareigojimą puoselėti lygiavertę aplinką. Pradėjo veikti Karjeros portalas, skirtas darbuotojų tobulėjimui remti, suteikiantis judumo (kai darbuotojai gali keisti darbo vietą viduje) ir mentorystės galimybių. Dėmesį įvairovei ir įtraukčiai rodo plataus užmojo lyčių lygybės tikslai ir iniciatyvos, skirtos įvairiems įvairovės ir įtraukties aspektams. Šiomis pastangomis ECB siekia sukurti tokią darbo vietą, kurioje visi darbuotojai jaustųsi vertinami ir galėtų kuo geriau prisidėti prie Europos ateities kūrimo.

Darbo kultūra ir sąlygos

ECB pertvarko savo darbo vietas, kad prisitaikytų prie mišraus nuotolinio darbo ir darbo biure modelio. 2024 m. jis žengė pirmuosius žingsnius kurdamas dinamiškas darbo vietas, įskaitant dalijimąsi stalais, kad skatintų lankstumą, įtrauktį ir bendradarbiavimą, kartu optimizuotų biuro patalpų naudojimą. Darbuotojų dalyvavimas yra labai svarbus siekiant sukurti darbo aplinką, kurioje būtų palaikoma asmenų ir darbo būdų įvairovė. Kai kurios grupės jau suprojektavo savo naujas erdves ir persikels į jas 2025 m.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. ECB pradeda taikyti specialių atostogų politiką tėvams, kurių vaikai gimė arba buvo įvaikinti nuo šios datos. Per pirmus trejus metus po gimimo ar įvaikinimo jie galės pasiimti 40 dienų papildomų mokamų atostogų. Pagal pereinamojo laikotarpio priemonę nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gimusiems ar įvaikintiems vaikams suteikiama 20 dienų. Specialios atostogos, suteikiamos globėjams, padidintos iki dešimties dienų per metus. Šie esamų naudų papildymai pabrėžia ECB įsipareigojimą užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei lyčių lygybę ir skatinti įtraukią darbo vietą.

ECB ir toliau teikė pirmenybę darbuotojų išklausymui, kad geriau suprastų jų poreikius. Vadovaudamasis per apklausą gauta informacija, ECB ėmėsi iniciatyvų, skirtų gerovei kelti ir kalbėjimo apie problemas kultūrai ugdyti. Pavyzdžiui, tikslinės grupės padėjo suprasti pagrindines gerovės problemų priežastis ir rasti jų sprendimo būdus, komunikacijos kampanijos didino informuotumą apie lankstaus darbo galimybes, o praktiniai seminarai padėjo darbuotojams ir vadovams spręsti nepagarbaus elgesio problemas.

Be to, buvo atlikta įvairių veiklos sričių netinkamo elgesio darbe nagrinėjimo sistemos peržiūra, kuria buvo siekiama padaryti procedūras aiškesnes bei veiksmingesnes ir užtikrinti geresnę apsaugą bei paramą.

2024 m. baigta bendrosios darbo užmokesčio koregavimo metodikos peržiūra. Šioje metodikoje apibrėžta, kaip kasmet koreguojamas ECB darbo užmokestis. Naujoji metodika grindžiama Eurostato skelbiamais duomenimis, taip užtikrinant skaidrumą ir objektyvumą.

Talentų ugdymas ir profesinis tobulėjimas

Profesinis tobulėjimas yra vienas iš ECB prioritetų, todėl 2024 m. pradėta įgyvendinti svarbi iniciatyva – naujasis Karjeros portalas. Jis veikia kaip centras, kuriame darbuotojai gali ieškoti galimybių, pavyzdžiui, judumo ir mentorystės. Karjeros portale taip pat siūloma nauja galimybė, leidžianti darbuotojams ieškoti žmonių organizacijoje, su kuriais jie galėtų keistis darbo vietomis, kad galėtų judėti horizontaliai, plėsti savo įgūdžius ir stiprinti profesinius tinklus. 2025 m. Karjeros portalas bus papildytas naujomis funkcijomis, pavyzdžiui, galimybe susipažinti su kolegų profesiniu gyvenimu stebint darbą. Per pirmąsias šešias savaites Karjeros portalu pasinaudojo 1 207 darbuotojai.

Kalbant apie judumą, pažymėtina, kad pagal 2024 m. šeštą kartą pradėtą vykdyti Šumano programą įgyvendinti 39 projektai, suteikiantys komandiravimo galimybių ir leidžiantys keistis darbuotojais tarp ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) ir nacionalinių centrinių bankų (NCB). ECB darbuotojai taip pat toliau dalyvavo mainuose su keliomis NKI ir Europos institucijomis pagal specialią mainų programą, skirtą Bendram priežiūros mechanizmui (BPM). 2024 m. pabaigoje buvo sudaryti septyni apsikeitimo susitarimai su keturiomis NKI (Banca d’Italia, De Nederlandsche Bank, Banco de España ir ACPR) ir trimis agentūromis (Bendra pertvarkymo valdyba, Europos investicijų banku ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).

Mūsų darbo aplinka keičiasi ir vis sparčiau kelia mums naujų iššūkių. Tobulėti ir įgyti naujų įgūdžių yra labai svarbu tiek asmeniniam tobulėjimui, tiek organizacijos sėkmei. 2024 m. mokymosi programoje daugiausia dėmesio skirta dirbtiniam intelektui (DI), klimato rizikai ir lyderystei. Kalbant apie DI, pažymėtina, kad daugiausia dėmesio skirta informuotumui didinti ir susidomėjimui skatinti: darbuotojai buvo skatinami tyrinėti, kas yra DI, ir pradėti eksperimentuoti su technologijomis bei priemonėmis. Klimato rizikos mokymosi programa leido Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) darbuotojams suprasti poveikį finansų sistemai. Lyderystės ugdymo iniciatyvos apėmė 360 laipsnių grįžtamojo ryšio palaikymą visais vadovų lygmenimis ir pirmą kartą specialią ugdymo programą grupių vadovams.

Įvairovė ir įtrauktis

ECB puoselėjant įvairovės, įtraukties ir priklausymo kultūrą reikia bendrų pastangų. Mūsų vykdomieji įvairovės ir įtraukties rėmėjai teikia paramą vadovams ir suteikia svarbos šiai temai, o įvairovės ir įtraukties ambasadoriai skatina įvairovę ir įtrauktį veiklos srityse, taip pat veikia šeši įvairovės ir įtraukties tinklai, kurie stiprina nepakankamai atstovaujamų grupių balsus. Šias pastangas sujungia įvairovės ir įtraukties konsultantas ir žmogiškųjų išteklių specialistai, įtraukdami įvairovės ir įtraukties aspektą į politikos formavimą ir sudarydami sąlygas atviram dialogui banke. Siekdami pasinaudoti mūsų bendra įvairovės ir įtraukties patirtimi ir žiniomis, ECBS ir BPM įvairovės ir įtraukties tinklo nariai reguliariai susitinka, o tai mūsų institucijoms leidžia dar geriau matyti esamą situaciją ir užtikrinti geresnius rezultatus piliečiams, dėl kurių dirba ECB.

Siekdamas lyčių lygybės, ECB nustatė plataus užmojo lyčių lygybės tikslus ir su jais susijusius veiksmus. 2024 m. moterys sudarė 33,3 % vadovaujančių darbuotojų (I–L pareigybių kategorijos) ir 37,3 % vyresniųjų vadovų (K–L pareigybių kategorijos), t. y. 0,7 procentinio punkto mažiau, nei nustatyti vadovų ir vyresniųjų vadovų tikslai. Vertinant vadovybės sudėtį, per pastaruosius dešimt metų padaryta didelė pažanga. Vis dėlto atotrūkio mažinimas ekspertų lygmeniu (F/G–G pareigybių kategorijos) ir grupių vadovų lygmeniu (H pareigybių kategorija) tebėra iššūkis (žr. 11.1 iliustraciją), o tai rodo, kad lyčių pusiausvyra ir toliau turi būti svarbus strateginės darbotvarkės klausimas.

2024 m. pastangos apėmė ne tik paramą moterims, bet ir vyrų įtraukimą, rengiant specialų pokalbių ciklą apie lyčių normas, vyriškumą ir tėvystės atostogas. Siekiant puoselėti ir palaikyti aplinką, kurioje vertinama visokia asmenų kilmė, patirtis ir gebėjimai, buvo surengti keli praktiniai seminarai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta įtraukiam elgesiui ir lyderystei, LGBT+ įtraukčiai, rasei, etninei priklausomybei ir tarpusavio palaikymui.

2024 m. ES įvairovės mėnesį ECB skyrė rasės ir etninės priklausomybės klausimams, bendradarbiaudamas su išorės ekspertais ir vykdydamas bandomąją mentorystės programą bei etninių ir rasinių mažumų darbuotojams skirtų tikslinių grupių veiklą. Surinktos įžvalgos apie stipriąsias puses ir tobulintinas sritis tapo bandomojo rasinės įtraukties praktinio seminaro vadovams pagrindu.

11.1 iliustracija

Žvilgsnis į mūsų darbuotojus

11.5 Su aplinka ir klimato kaita susijusių iššūkių sprendimo pažanga

Naujausi laimėjimai klimato ekonomikos ir modeliavimo srityje rodo, kad nemažinamos klimato kaitos kaina yra gerokai didesnė, nei manyta. Iš dalies taip yra dėl nepakankamos pažangos švelninant klimato kaitą. Laiku perėjus prie žalesnės ekonomikos, išlaidos būtų gerokai mažesnės^[94]. Šiuo metu metinis pasaulinis išmetamo anglies dioksido kiekis yra rekordiškai didelis, o mokslininkai mano, kad, net ir laikantis dabartinių politikos įsipareigojimų, pasaulinis atšilimas šį šimtmetį bus didesnis 2,6–2,8 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tai gerokai daugiau nei pagal Paryžiaus susitarimą nustatyta 1,5 °C riba^[95]. Todėl karštesnės planetos ir pavėluotos pertvarkos rizika didėja. Be to, gamtos niokojimas turi poveikį ekonomikai ir lemia finansinę riziką. Klimatas ir gamta yra tarpusavyje susiję, todėl ECB, norėdamas veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, turi suprasti jų bendrą poveikį ekonomikai ir finansų sektoriui.

2024 m. ECB toliau rengė 2024–2025 m. su klimato kaita ir gamta susijusių veiksmų planą. Šį darbą koordinuoja ECB Kovos su klimato kaita centras, jis vykdomas bendradarbiaujant su vidaus suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamais Eurosistemos komitetais bei klimato forumais. Planas grindžiamas ankstesniais rezultatais ir jame išdėstyta ECB vizija, kaip pagal suteiktus įgaliojimus spręsti klimato kaitos ir gamtos niokojimo poveikio problemas. Be to, kad ir toliau bus įgyvendinamos anksčiau sutartos priemonės^[96], jame nurodytos trys prioritetinės tolesnio darbo sritys: i) perėjimas prie žaliosios ekonomikos, ii) padidėjusio fizinio klimato kaitos poveikio supratimas ir iii) su gamta susijusios rizikos mažinimas. Kovos su klimato kaita centras taip pat parengė pajėgumų stiprinimo iniciatyvas ir sustiprino sinergiją Eurosistemoje, vykdydamas bendras mokymo programas, bendrus seminarus ir projektus. ECB darbuotojai taip pat prisidėjo prie mokymo kursų ir praktinių seminarų su kolegomis iš centrinių bankų ir kitais suinteresuotaisiais subjektais už Eurosistemos ribų. ECB prisidėjo prie klimato darbotvarkės įgyvendinimo tarptautiniuose forumuose, įskaitant Centrinių bankų ir priežiūros institucijų Finansų sistemos žalinimo tinklą, Finansinio stabilumo tarybą, Bazelio bankų priežiūros komitetą, Europos priežiūros institucijas, Europos sisteminės rizikos valdybą, Tarptautinių atsiskaitymų banką (TAB), TAB Mokėjimų ir rinkos infrastruktūros komitetą, G7, G20, Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką.

Įgyvendinant pinigų politiką, 2024 m. birželio mėn. paskelbtoje su klimatu susijusios finansinės informacijos apie Eurosistemos pinigų politikos tikslais turimą turtą ir ECB užsienio atsargas ataskaitoje buvo išplėsta jos aprėptis, įtraukiant ne tik įmonių turtą, bet ir kitas turto klases. Dabar ataskaita apima 99,7 % viso pinigų politikos tikslais laikomo turto. Su įmonių turtu, kurio priklausomybę nuo iškastinio kuro Eurosistema siekia mažinti atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES neutralaus poveikio klimatui tikslus, susijęs išmetamo anglies dioksido kiekis toliau mažėjo. Kadangi nuo 2024 m. gruodžio 31 d. nevykdomos bendrovių obligacijų reinvesticijos, šis mažėjimas priklausys nuo šio turto terminų ir pačių įmonių veiksmų. 2024 m. gegužės mėn. Valdančioji taryba susitarė, kad bus nustatyti tarpiniai su įmonių turtu susiję išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai, kad šiame etape būtų galima vykdyti vidinę įmonių portfelių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorijos stebėseną. Jei bus nustatyti nukrypimai nuo pageidaujamos trajektorijos, Valdančioji taryba pagal savo įgaliojimus kiekvienu konkrečiu atveju įvertins, ar reikia imtis koreguojamųjų priemonių. Be to, Eurosistema ir toliau įtraukė klimato kaitos aspektus į savo pinigų politikos operacijas ir gerino rizikos vertinimą bei valdymą. Pavyzdžiui, Eurosistemos NCB, laikydamiesi 2022 m. liepos mėn. prisiimto įsipareigojimo, savo vidinėms kredito rizikos vertinimo sistemoms dabar taiko bendrus būtiniausius standartus^[97].

Kalbant apie finansinį stabilumą ir scenarijų analizę, pažymėtina, kad ECB, Europos sisteminės rizikos valdybos ir Europos priežiūros institucijų atlikta vienkartinė 55 % tikslo klimato scenarijaus analizė rodo, kad vien nuostoliai dėl pereinamojo laikotarpio rizikos neturėtų kelti grėsmės bendram ES finansiniam stabilumui. Tačiau kai ši rizika derinama su makroekonominiais sukrėtimais, ji gali padidinti finansų įstaigų nuostolius. Dėl to reikia koordinuotų politikos veiksmų. ECB vadovaujamos Finansų sistemos žalinimo tinklo darbo grupės parengtuose naujuose ilgalaikiuose klimato scenarijuose pateikiama atnaujinta žalos funkcija, todėl fizinė rizika vertinama nepalankiau, ir pabrėžiama, kaip nepakankamai plataus užmojo klimato politika apsunkina pertvarką.

ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau vertino, ar bankai atitinka ECB priežiūrinius lūkesčius dėl su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos. Dabar daugumoje bankų iš esmės įdiegtos su klimatu ir gamta susijusios rizikos sistemos. Tačiau keletas bankų dar nėra sukūrę su klimatu ir gamta susijusios rizikos tinkamo valdymo pagrindų. Jei iki nustatytų terminų bankai neįvykdys reikalavimų, jiems gali būti skirtos periodinės baudos.

Kalbant apie indėlį į su klimatu susijusių duomenų teikimą, pažymėtina, kad 2024 m. buvo atnaujinti ir patobulinti visi trys ECB statistinių klimato rodiklių rinkiniai (t. y. tvaraus finansavimo, fizinės rizikos ir išmetamo anglies dioksido kiekio) (žr. 7.2 skirsnį).

Kasmet skelbiamoje su klimato kaita susijusioje finansinėje informacijoje apie ECB ne pinigų politikos portfelius ir aplinkosaugos ataskaitoje apžvelgiamas ECB finansuojamų emisijų anglies pėdsakas ir taršos mažinimo tikslai, taip pat paties ECB operacijų poveikis aplinkai ir tikslai. Duomenys apie ECB 2024 m. aplinkosauginį veiksmingumą bus paskelbti 2025 m. kartu su nauja 2025–2027 m. aplinkosaugos valdymo programa.

2024 m. toliau buvo mažinamas eurų banknotų poveikis aplinkai. Buvo imtasi veiksmų, kad iki 2027 m. būtų pereita prie 100 % ekologiškos medvilnės, naudojamos popieriaus substratui gaminti, taip pat buvo atliekami apyvartoje esančių banknotų naudojimo trukmės ilginimo ir alternatyvių tvarių atliekų šalinimo metodų, pavyzdžiui, atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo, moksliniai tyrimai. Galiausiai būsimi eurų banknotai kuriami laikantis ekologinio projektavimo principų. Tai reiškia, kad visuose banknotų kūrimo proceso etapuose yra atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus (žr. 6.3 skirsnį). Kalbant apie elektroninius mažmeninius mokėjimus, pažymėtina, kad, veikdami kaip katalizatorius, ECB kartu su ECBS tyrė būdus, kaip sudaryti palankesnes sąlygas mokėjimo proceso poveikiui aplinkai mažinti. Eurosistema parengė pirminę geriausią aplinkosaugos praktiką elektroniniams mažmeniniams mokėjimams, daugiausia dėmesio skirdama tik skaitmeniniams mokėjimams. Toks pat požiūris taikomas skaitmeninio euro projektui, kurį vykdydama Eurosistema daugiausia dėmesio skiria aplinkosauginio pėdsako mažinimui visoje vertės grandinėje. Tai apima esamų standartų naudojimą ir procesų optimizavimą, protokolų taikymą siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir geriausios aplinkosauginio veiksmingumo bei duomenų skaidrumo praktikos laikymąsi.

ECB ne tik įgyvendino anksčiau sutartas priemones, bet ir suintensyvino darbą trijose srityse (žr. 11.2 iliustraciją).

11.2 iliustracija

Prioritetinės ECB su klimatu susijusio darbo sritys 2024–2025 m.

ECB padarė pažangą suprasdamas ir įvertindamas perėjimo prie žalesnės ekonomikos poveikį. 2024 m. liepos mėn. atliktos ECB bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai parodė, kad klimato rizika daro vis didesnį poveikį skolinimo sąlygoms ir paskolų paklausai, ypač finansuojant investicijas, skirtas žaliajai pertvarkai. Analizė parodė, kad, nepaisant pažangos, Europoje vis dar reikia daug žaliųjų investicijų. ECBS ataskaitoje buvo analizuojami struktūriniai pertvarkos padariniai našumui, o analitiniu indėliu, pavyzdžiui, Ekonomikos biuletenio intarpu apie makroekonominį pereinamojo laikotarpio politikos, susijusios su klimato kaita, poveikį, buvo prisidėta prie ECB makroekonominio modeliavimo sistemos. ECB tinklaraščio įraše buvo nurodyta, kad daug energijos suvartojančios įmonės kenčia dėl mažų pelno maržų ir aptartas žaliosios pertvarkos poveikis. Kalbant apie pinigų politikos įgyvendinimą, pažymėtina, jog 2024 m. kovo mėn. Valdančioji taryba patvirtino, kad tiek, kiek skirtingos operacinės sistemos konfigūracijos vienodai padeda užtikrinti veiksmingą pinigų politikos krypties įgyvendinimą, būsimos Eurosistemos operacinės sistemos struktūra turėtų padėti siekti antrinio ECB tikslo – ypač perėjimo prie žaliosios ekonomikos, nedarant poveikio pagrindiniam ECB tikslui, t. y. palaikyti kainų stabilumą.

ECB nagrinėjo, kaip padidėjusį fizinį klimato kaitos poveikį įtraukti į klimato scenarijus ir makroekonomines prognozes. Prisidėta tiriant temperatūros sukrėtimų poveikį infliacijai euro zonos šalyse ir fizinės rizikos padidėjimą dėl tiekimo grandinės ryšių. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, ECB ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos paskelbtame dokumente dėl politikos priemonių, skirtų draudimo nuo su klimato kaita susijusių įvykių apsaugos spragai mažinti, išsamiai aptartos šią spragą lemiančios pasiūlos ir paklausos priežastys Europoje ir išdėstyti galimi veiksmai kuriant Europos gaivalinių nelaimių draudimo apsaugos sistemą.

Tęsdamas darbą su gamta susijusios rizikos srityje, ECB Ekonomikos biuletenyje paskelbė intarpą apie ekosistemines paslaugas ir straipsnį apie gamtos niokojimo ir biologinės įvairovės nykimo poveikį, jame padaryta išvada, kad gamtos niokojimas gali kelti didelių sunkumų siekiant Sutartyje nustatyto ECBS tikslo palaikyti kainų stabilumą ir vykdant uždavinį prisidėti prie finansinio stabilumo. Be to, ECB kartu su Potsdamo klimato kaitos poveikio tyrimų institutu, NatureFinance ir Minesotos universitetu atliko tyrimą, kurio ataskaitoje pabrėžė integruotų gamtos ir klimato scenarijų svarbą siekiant tiksliau įvertinti riziką finansiniam ir ekonominiam stabilumui. ECB taip pat atliko tyrimą nagrinėdamas su gamta susijusios rizikos teisines pasekmes centriniams bankams ir priežiūros institucijoms, kaip nurodyta Frank Elderson pranešime dėl gamtos niokojimo keliamos rizikos.

12 Susipažinkite su mūsų žmonėmis

Daugelį 2024 m. laimėjimų pavyko pasiekti bendradarbiaujant kolegoms iš ECB ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS). Visų pirma įvairūs ekspertų komitetai prisidėjo prie Valdančiosios tarybos ir Bendrosios tarybos sprendimų priėmimo procesų. Šie komitetai, kuriuose dirba ECB ir ECBS ekspertai, teikia patarimus atitinkamose savo kompetencijos srityse. Šiame skyriuje kai kurie mūsų kolegos paaiškina komiteto, kuriame jie dalyvauja, vaidmenį. Jie taip pat pasakoja apie savo asmeninę patirtį dirbant komitete ir apskritai ECB.

Oscar Arce

Man tenka garbė pirmininkauti Pinigų politikos komitetui – svarbiam forumui, kuriame susirinkę Eurosistemos ir ECBS ekspertai padeda Valdančiajai tarybai ir Bendrajai tarybai. Mūsų darbe daugiausia dėmesio skiriama ekonominių pokyčių analizei ir politinių diskusijų, padedančių priimti sprendimus dėl palūkanų normų ir kitų pinigų politikos priemonių, rengimui. Paprastai tariant, mes padedame užtikrinti, kad mūsų politika palaikytų stabilią infliaciją ir remtų euro zonos ekonomiką.

Prieš pradėdamas dirbti ECB, buvau Banco de España ekonomikos, statistikos ir mokslinių tyrimų generalinis direktorius ir vykdžiau veiklą ekonominės analizės ir prognozavimo srityje. Taip pat dirbau Ispanijos vertybinių popierių rinkos komisijoje ir Ispanijos Ministro Pirmininko ekonomikos biure. Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje įgijau ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, mano mokslinių tyrimų sritis – pinigų politika, finansinis stabilumas ir makroekonominė politika.

Vadovauti ECB Ekonomikos generaliniam direktoratui yra ir garbė, ir didelis profesinis iššūkis. Nuo pat Europos ekonominės ir pinigų sąjungos įkūrimo ECB yra jos stabilumo ir klestėjimo ramstis. Mūsų vaidmuo, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Eurosistemos institucijomis, ir ateinančiais metais bus labai svarbus. Mano darbas man labiausiai patinka dėl nuolatinio keitimosi idėjomis su talentingais kolegomis iš visos Europos.

Laisvalaikiu mėgstu leisti laiką su šeima Madride ir tyrinėti apylinkes keliaudamas motociklu.

Cornelia Holthausen

Esu Finansinio stabilumo komiteto, kuriame aptariame su rizikos finansiniam stabilumui nustatymu ir vertinimu bei tinkama makroprudencinės politikos pozicija susijusius klausimus, pirmininkė.

Įgijusi daktaro laipsnį buvau labai motyvuota dirbti Europai ir 1999 m. pradėjau dirbti ECB Tyrimų generalinio direktorato ekonomiste, daugiausia dėmesio skyriau pinigų rinkoms ir mokėjimo sistemoms. Greitai susidomėjau praktiniu politikos darbu ir po kelerių metų kaip likvidumo ekspertė mielai prisijungiau prie Rinkos operacijų generalinio direktorato. Finansų krizės metu tai buvo įspūdinga vieta. Analizė ir greitas sprendimų priėmimas vyko išvien, o aš jaučiau, kad visų komandos narių darbas iš tiesų turėjo poveikį.

Vėliau ėmiausi vadovaujamo darbo finansinių tyrimų, rinkos operacijų, ekonomikos ir galiausiai finansinio stabilumo srityse. Per tuos metus darbas įvairiuose ECB padaliniuose ir įvairiomis temomis su skirtingomis komandomis buvo puiki patirtis. Susidūriau su labai stipriu įsipareigojimu užtikrinti aukštos kokybės rezultatus visoje institucijoje.

Makroprudencinės politikos ir finansinio stabilumo generaliniame direktorate daugiausia dėmesio skiriame išsamiai analizei ir politikos konsultacijoms, susijusioms su makroprudencine politika, finansiniu stabilumu ir finansiniu reguliavimu. Mūsų komanda užsiima sisteminės rizikos euro zonos finansų sektoriuje nustatymu ir stebėsena. Tai darydami glaudžiai bendradarbiaujame su nacionalinių centrinių bankų, Bendrojo priežiūros mechanizmo, Europos sisteminės rizikos valdybos ir kitų ECB veiklos sričių atstovais. Mūsų darbas yra sudėtingas, bet kartu ir prasmingas, kai visi kartu siekiame bendro tikslo.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad taip ilgai galiu dirbti institucijoje, kuri yra neatsiejama nuo Europos ir buvo stipri net sunkiais laikotarpiais. Ir žinau, kad ir ateinančiais dešimtmečiais Europa bus labai vieninga.

Vitaliana Rondonotti

Nuo 2017 m. esu Statistikos komiteto pranešėja. Koordinuoju kompleksinius ECBS statistikos klausimus, stebiu ECBS ir Bendro priežiūros mechanizmo statistikos darbo programos įgyvendinimą ir padedu pirmininkui strategiškai vadovauti komitetui. Būdama pranešėja, išgyvenau sudėtingą, bet turiningą laikotarpį. Statistikos generaliniame direktorate dirbau tiesiogiai vadovaujant keturiems generaliniams direktoriams ir buvau liudininkė esminių statistikos funkcijos pokyčių, susijusių su vis didėjančiais duomenų poreikiais, naujomis metodikomis, sparčia technologijų raida ir būtinybe veiksmingai asmeniškai ir virtualiai bendradarbiauti su vis daugiau suinteresuotųjų šalių.

Gyvenau ir studijavau įvairiose šalyse, todėl užaugau vertindama daugianacionalinę ir daugiakultūrę aplinką ir esu didelė tarptautinio bendradarbiavimo šalininkė. Kai išgirdau apie bendros Europos valiutos projektą, mane sužavėjo galimybė prisijungti prie tokios tarptautinės institucijos, kaip ECB, ir dirbti Europai.

Baigusi metodinės statistikos studijas, 2000 m. pradėjau dirbti ECB Statistikos generaliniame direktorate sezoninio koregavimo eksperte. Iš pradžių dalyvavau rengiant suvestinę pinigų statistiką, bet gana greitai įsitraukiau į vykdomas naujas statistikos iniciatyvas, pavyzdžiui, centrinių kredito registrų ir kitų naujų duomenų šaltinių panaudojimo statistikos tikslais tyrimą ir vertybinių popierių portfelių statistikos duomenų bazės – vieno iš pirmųjų ECBS išsamios statistinės informacijos projektų – kūrimą.

Didžiuojuosi galėdama dirbti Statistikos komitete, prisidėti prie aukštos kokybės Europos statistikos, kuri yra ypač svarbi ECB politikos formavimui, rengimo ir prisidėti prie geresnės ir stipresnės Europos kūrimo.

Sylvia Hildebrandt

Esu Banknotų direktorato vyresnioji biuro koordinatorė. Nuo 2017 m., kai pradėjau dirbti ECB, esu atsakinga už Banknotų komiteto administracinių ir logistinių reikalų tvarkymą. Šio komiteto uždavinys – užtikrinti, kad grynieji eurai ir toliau būtų plačiai prieinami ir priimami kaip mokėjimo ir taupymo priemonė, taip pat, kad jie išliktų naujoviški, saugūs ir tausojantys aplinką.

Mano vaidmuo – palengvinti sklandų pirmininko, sekretoriaus ir komiteto narių keitimąsi informacija, todėl labai vertinu bendradarbiavimo atmosferą ir komandos dvasią, kuri peržengia valstybių sienas.

Prieš pradėdama dirbti ECB, dirbau privačiajame sektoriuje personalo valdymo srityje, vėliau kaip komandos administratorė. Man visuomet labai patiko dirbti su žmonėmis ir organizuoti renginius, todėl nepaprastai džiaugiausi galėdama savo žinias ir įgūdžius pritaikyti dirbdama ECB. Puikiai jaučiuosi įvairialypėje ir tarptautinėje ECB aplinkoje, o kadangi studijavau anglistiką, man patinka kasdien praktiškai pritaikyti savo kalbos įgūdžius. Esu tvirtai įsipareigojusi remti stiprią Europą ir didžiuojuosi galėdama prisidėti prie šio tikslo dirbdama Banknotų komitete.

Laisvalaikiu mėgstu leisti laiką gamtoje su šunimi arba važinėdama kalnų dviračiu. Su partneriu mėgstame važinėti dviračiais po nuostabias mūsų namų Odenvalde apylinkes.

Džiaugiuosi galėdama toliau prisidėti prie ECB misijos ir nekantriai laukiu ateityje atsiversiančių galimybių.

Christian Barontini

Esu grupės, vienijančios visų ECBS komitetų sekretorius, sekretorius. Mes teikiame techninę, logistinę ir strateginę paramą. Teikiame konsultacijas dėl komitetams taikomų taisyklių, užtikriname bendrų rezultatų turinio ir terminų suderinamumą ir stebime, kaip komitetai reaguoja į sprendimus priimančių organų prašymus.

Pirmą kartą su komitetų veikla susidūriau savo karjeros centrinės bankininkystės srityje pradžioje, kai 1999 m. buvo įvestas euras. Dalyvavau Pinigų politikos komiteto darbo grupėje kaip Banque de France atstovas. Tai man padėjo geriau suprasti Europos projektų mechanizmą ir tai, kaip ieškant bendro sutarimo svarbu atsižvelgti į nacionalines perspektyvas.

2007 m. prisijungiau prie ECB kaip Tarptautinių ir Europos ryšių generalinio direktorato ekonomistas ir padėjau rengti ECB politikos pozicijas ES institucijų susitikimams ir forumams Briuselyje. Vėliau perėjau į dabartines pareigas Generalinio direktorato sekretoriate, kur koordinuoju ECB sprendimus priimančių organų posėdžius. Visą šį laikotarpį taip pat aktyviai dirbau Komunikacijos komitete, kuris pataria sprendimus priimantiems organams įvairiais vidaus ir išorės komunikacijos klausimais, pavyzdžiui, kaip prisitaikyti prie besikeičiančio skaitmeninių priemonių naudojimo arba dėl svarbių projektų, pavyzdžiui, 2021 m. pinigų politikos strategijos peržiūros, komunikacijos aspektų.

Euras yra unikali valiuta, sukurta siekiant Europoje skatinti augimą, stabilumą ir ekonominę integraciją. Labai didžiuojuosi nors ir kukliai prisidėdamas prie tokios svarbios misijos.

Finansinės ataskaitos

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2024 m. gruodžio 31 d.